IT gigantės krizę turėtų išgyventi lengviausiai, be to, nuosmukis gali padėti pagerinti įvaizdį. Jų pėdomis mėginusios sekti įmonės gali sulaukti smarkaus smūgio.
IT gigantės krizę turėtų išgyventi lengviausiai, be to, nuosmukis gali padėti pagerinti įvaizdį. Jų pėdomis mėginusios sekti įmonės gali sulaukti smarkaus smūgio.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Balandžio pradžioje buvęs „Google“ generalinis direktorius Ericas Schmidtas išsakė mintį, kad, atsižvelgiant į veiksmus pandemijos metu, didieji IT gigantai po krizės turėtų būti vertinami palankiau, o vyriausybės – prasčiau. Jis ragino amerikiečius įsivaizduoti, kaip atrodytų jų gyvenimas per karantiną, jei didžiosios bendrovės nebūtų investavusios į savo produktus.
Net ir neskaitant namuose likusiems žmonėms suteikiamų darbo priemonių ir paslaugų, technologijų gigantai tikrai pasistengė pasirodyti socialiai atsakingi. „Facebook“ paaukojo 750 tūkst. apsauginių kaukių, „Apple“ ir „Google“ paskelbė kartu kuriančios COVID-19 užsikrėtusių pacientų sekimo įrankį. „Amazon“ apskritai nereikėjo išradinėti dviračio – pristatydama prekes į namus tapo savotiška gelbėtoja. Žinoma, bendrovės reputaciją temdo nuolat iškylantys pranešimai apie prastas darbo sąlygas.
Lengviau išgyventi krizę didiesiems padės ne tik stabili ar netgi auganti jų teikiamų produktų paklausa. Jie taip pat turi daug rezervinių lėšų. Silicio slėnio bendrovės kartu su didelėmis farmacijos įmonėmis atrodo atspariausios krizei. „The Economist“ sudarytame dešimtuke atsidūrė septynios IT bendrovės, kurių grynųjų pinigų atsargos siekė nuo 4 mlrd. („Adobe“) iki 207 mlrd. („Apple“) JAV dolerių, o jų laisvųjų pinigų srautų ir pajamų santykis buvo ne mažesnis kaip 27 proc. Prognozuojama, kad didžiosios bendrovės tik sustiprės – greičiausiai atsigavusios, jos turės geras sąlygas plėtrai ar naujiems pigesniems įsigijimams.
Prieš pandemiją ne viskas buvo taip saldu. Didieji gigantai pastaruosius 1,5 metų susidūrė su nuolatine reguliuotojų, vartotojų ir konkurentų kritika. Ne paskutinėje vietoje buvo ir įvairiose Europos šalyse svarstomas, o kai kur jau ir įvestas skaitmeninių paslaugų mokestis. Jo įvedimas leistų valstybėms atsiriekti dalį IT bendrovių, kurios dabar naudojasi gudriais, bet legaliais būdais nemokėti mokesčių, pelno.
Tačiau jos ir iki šiol turėjo stiprų JAV valdžios užtarimą. Prancūzijai prakalbus apie tokį mokestį, prezidentas Donaldas Trumpas ėmė grasinti naujais muitais. Panašių užuominų sulaukė ir Jungtinė Karalystė. Dabar kai kurie ekspertai baiminasi, kad, po pandemijos padidėjus IT banginių įtakai verslui, išaugs ir jų politinis svoris, todėl sumažės reguliuotojų priekabumas ir sustiprės draugiški ryšiai su valdžios aparatu.
Vienaragių banda
Mažesniesiems atėjo sunkesni laikai. Vienais ryškiausių per pastarąjį dešimtmetį tapusių žodžių „startuoliai“ ir „vienaragiai“ ateitis miglota. Prognozuojama, kad vienaragiai – taip vadinami startuoliai, įvertinti bent 1 mlrd. JAV dolerių – gali prarasti didelę dalį savo vertės ar apskritai žlugti.
Tokių bendrovių pasaulyje šiandien yra apie 450. Beveik visos jos, nors yra didelės vertės, nėra pelningos ir artimiausiu metu neketino tokios būti. Kol rinkos kilo, investuotojams tai nerūpėjo, nes daugiau buvo vertinama produkto ilgalaikė perspektyva. Tačiau rinkoms stagnuojant, lūkesčių horizontas trumpėja.
Poveikis jau matyti. Pavyzdžiui, pasak investicijų analizės bendrovės „PitchBook“, vienoje gyvybingiausių inovacinių erdvių – Kinijoje, didžiųjų startuolių finansavimas per 12 mėnesių nukrito 65 proc. Tai nėra tik koronaviruso kaltė – situacija blogėjo beveik visus 2019 m. Europoje taip pat pabrėžiama panaši rizika – kaip ir įprasti verslai, technologinių startuolių sektorius jau kreipėsi į valstybes pagalbos. Atrodo, kad jos sulauks – Vokietija ir Prancūzija pažadėjo atitinkamai 2 ir 4 mlrd. eurų vertės paramos technologiniams startuoliams paketus.
Apie rimtas vienaragių problemas pradėta kalbėti dar pernai vasarą, kai populiarių startuolių, tokių kaip „Uber“ ar „WeWork“, pirminiai akcijų platinimo pasiūlymai sulaukė daug mažiau dėmesio, nei tikėtasi, ir sumažino jų teorinę vertę. Tai buvo realus pavojaus signalas investuotojams, kad vienaragių sektorius gali būti smarkiai pervertintas, koronaviruso sukelta nežinomybė greičiausiai tik padidins jų atsargumą, o sektorius susidurs su kapitalo trūkumu.
Žinoma, vadovaujantis klasikiniu verslo optimizmu, kiekvienas iššūkis yra ir nauja galimybė. Pasikeitęs gyvenimas šiandien iškelia naujus startuolius, ypač susijusius su logistika. Tačiau jei kone visą dešimtmetį auginti startuoliai pradės vienas po kito žlugti, šiam sektoriui atgaivinti prireiks laiko.
