Pusę milijono eurų planuojama skirti emocijas matuojančio prietaiso kūrimui, kuris, kaip teigiama, pasaulyje neturi analogų. Prietaiso kūrimo iniciatoriai sako, kad jis prisidėtų prie savižudybių bei smurto prevencijos, mažintų migraciją. Vis dėlto psichologų bendruomenė abejoja tokio prietaiso nauda.
Pusę milijono eurų planuojama skirti emocijas matuojančio prietaiso kūrimui, kuris, kaip teigiama, pasaulyje neturi analogų. Prietaiso kūrimo iniciatoriai sako, kad jis prisidėtų prie savižudybių bei smurto prevencijos, mažintų migraciją. Vis dėlto psichologų bendruomenė abejoja tokio prietaiso nauda ir sako, kad panašių priemonių Lietuvoje jau yra, todėl išgirdus apie tokius sprendimus nusvyra rankos.
Planuojama kurti emocijas matuojantį prietaisą / Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros nuotr.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra paskelbė, kad Lietuvoje bus kuriamas inovatyvus, kompaktiškas, analogų nei mūsų šalyje, nei užsienyje neturintis emocijas matuojantis prietaisas. Šis prietaisas neva turėtų padėti kovoti su koronaviruso pandemijos pasekmėmis, jo kūrimui skiriama 665 tūkst. eurų.
Ikiprekybinį pirkimą tokio prietaiso kūrimui skelbia Trakų rajono savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba kartu su Ukmergės švietimo pagalbos tarnyba ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
Stebisi, kaip prietaisas mažins emigraciją
Tikimasi, kad šis prietaisas padės užkirsti kelią sveikatos bei socialinių problemų formavimuisi, padidins asmens darbingumą ir kūrybiškumą, prisidės prie savižudybių, alkoholizmo, depresijos, smurto prevencijos ir migracijos mažinimo.
Nors inovacijos ir nauji sprendimai yra sveikintini, tačiau psichologų bendruomenei kyla abejonių, sako Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap.
„Niekaip negalėčiau įsivaizduoti, o man tikriausiai pritartų ir kolegos, kaip aparatas galėtų mažinti emigraciją, spręsti savižudybių, smurto ir alkoholio vartojimo problemas“, – klausimus kelia V. Šap.
Anot pašnekovės, netiesa, kad emocijas identifikuojantis prietaisas neturi analogijų nei Lietuvoje, nei pasaulyje, kaip teigiama pranešime. Pavyzdžiui, Lietuvoje sukurta programėlė „Pagalba sau“ žmogui padeda matuoti emocijas, įsivardinti jas, žmogus gauna pranešimą, jei tokios emocijos kaip liūdesys ar pyktis išreiškiamos stipriau.
„Emocijų identifikavimo programa nėra jokia inovacija. Daugelis pasaulio šalių jau turi analogiškas programas“, – tvirtina V. Šap.
Ne laikas skirti 665 tūkst. eurų neaiškiam prietaisui
Psichologės teigimu, už 665 tūkst. eurų, kuriuos norima išleisti prietaiso kūrimui, būtų galima suteikti apie 20 tūkst. psichologų konsultacijų. Specialistų poreikis dabar didelis, yra daug žmonių, kurie psichologo konsultacijos turi laukti savaitę ar dvi, o tais atvejais, kai žmogus išgyvena krizę, galvoja apie savižudybę ar susidūria su traumuojančiu gyvenimo įvykiu, pagalbą turėtų gauti čia ir dabar.
Net jei toks prietaisas puikiai veiktų ir būtų plačiai naudojamas, kyla klausimų, kur žmonės gautų pagalbą, svarsto V. Šap.
„Ar sistema yra pasiruošusi priimti ir suteikti tiems žmonėms tinkamą pagalbą? Turime pavyzdžių savivaldybėse – kai pradeda veikti reagavimo į savižudybių grėsmę sistemos, iš karto užsikiša paslaugų teikimo sistema, nes besikreipiančiųjų padaugėja tris ar keturis kartus.
Yra diagnostika, bet kas po to? Vis tiek reikės pagalbos. Jausmomatis yra ne čia, ne dabar ir ne dėl to. Inovacijas skatiname, tačiau dabar nėra tas laikas, kad galėtume skirti 665 tūkst. eurų neaiškiam aparatui su visiškai neaiškiu efektyvumu. Neįsivaizduočiau, kad jis spręstų tas problemas, kurios yra aprašytos“, – tikina Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė.
Jos teigimu, toks žmogaus emocijas matuojantis prietaisas veiktų tarsi žmogaus emocijų indikatorius, tačiau vis tiek reikės specialistų, kurie padėtų spręsti problemas po to, kai jos prietaisu būtų identifikuotos.
„Kyla logiškas klausimas, ar tikrai toks prietaisas turėtų būti kuriamas šiuo laikotarpiu, kai turime nemažai skaudulių, aukštus savižudybių rodiklius, rimtas problemas dėl alkoholio vartojimo ir priklausomybių, kai artimoje aplinkoje yra dar tiek daug smurto, vienišų žmonių... Ar tikrai šiandien prioritetas yra šis jausmomatis?“ – svarsto V. Šap.
Išgirdus apie jausmomačio kūrimą – beviltiškumas
Pasak Lietuvos psichologų sąjungos prezidentės, dalį pinigų būtų galima skirti psichologų konsultacijų kompensavimui, įvairių metodikų adaptavimui, ilgalaikio plano bei strategijos kūrimui.
Psichologės teigimu, šiuo metu ypač svarbu galvoti apie ekstremalios situacijos pasekmes žmogaus psichikos sveikatai, tačiau, kalbant apie emocijas matuojančio prietaiso kūrimą, šios problemos tarsi nustumiamos į šalį. Tokiame kontekste jausmomačio kūrimas atrodo nekaip, teigia V. Šap.
„Kartais ir ekspertams, dirbantiems psichikos sveikatos stiprinimo srityje, nusvyra rankos, kai pamato, kad už tokią sumą paskelbtas konkursas jausmomačiui. Toks liūdesys ir kartais bejėgiškumas, beviltiškumas apima, kad mums visgi nepavyksta išsigryninti esminių psichikos sveikatos prioritetų, nusimatyti ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų, esminių tų tikslų įgyvendinimo formų (...)
Todėl psichikos sveikatos specialistams kyla pagrįstų klausimų, kodėl mūsų šalyje kartais priimami nesuprantami sprendimai su abejotinomis numatomo poveikio galimybėmis“, – tvirtina psichologų sąjungos prezidentė.
Užkirstų kelią visuomenės problemų vystymuisi
Trakų rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Ieva Jakonienė bei Ukmergės švietimo pagalbos tarnybos direktorius Darius Danielius į LRT.lt klausimus atsakyti žodžiu nesutiko. Abiejų raštu atsiųsti atsakymai – identiški.
Anot I. Jakonienės ir D. Danieliaus, šio ikiprekybinio pirkimo tikslas – sukurti diagnostinę sistemą, kuri leistų atpažinti, sekti ir ilgą laiką stebėti žmogaus emocinę būklę, o, laiku pastebėjus vykstančius pokyčius, užkirsti kelią socialinių, sveikatos, ekonominių ir kitų visuomenės problemų vystymuisi.
Abu pabrėžė, kad jų institucijos nėra pirmosios, prakalbusios apie jausmų matavimą ir emocijų suvaldymo svarbą, o prastėjanti psichologinė būsena tampa dažnų savižudybių, alkoholizmo, depresijos ir smurto atvejų priežastimi. Pasak jų, koronaviruso pandemijos kontekste taip pat matome, kad emocines problemas identifikuojančių sprendimų poreikis kaip niekada didelis.
I. Jakonienė ir D. Danielius teigia, kad 665 tūkst. eurų yra viso ikiprekybinio pirkimo vertė – 90 proc. šios sumos yra finansuojama ES struktūrinių fondų lėšomis, o 10 proc. projekto vertės finansuojama Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos ir Ukmergės švietimo pagalbos tarnybos lėšomis.
Prietaisas turės būti unikalus
Jausmomatis yra technologinė sistema, skirta matuoti, rinkti ir rodyti duomenis apie žmogaus jausmus ir emocinę būseną, sekti ilgalaikes jų kitimo tendencijas, leisianti laiku pastebėti vykstančius pokyčius ir užkirsti kelią socialinių, sveikatos, ekonominių ir kitų visuomenės problemų vystymuisi, teigė I. Jakonienė ir D. Danielius.
„Tokio įrankio idėja su šalies specialistais vystoma jau ne pirmus metus, reaguojant į prastėjančią visuomenės psichologinę būseną. Technologinė sistema taptų prevencine priemone itin dažniems savižudybių, alkoholizmo, depresijos ir smurto atvejams.
Šiandienės pandemijos kontekste taip pat matome, kad emocines problemas identifikuojančių sprendimų poreikis – kaip niekada didelis“, – savo atsakymuose rašė I. Jakonienė ir D. Danielius.
Pasak jų, viso ikiprekybinio pirkimo vykdymo metu privaloma sprendimus pagrįsti vykdant mokslinius tyrimus, o kuriamos technologinės sistemos veikimo mechanizmas priklausys nuo ikiprekybiniame pirkime dalyvausiančių dalyvių moksliniais tyrimais patvirtintų idėjų.
Patikslinus, kad toks prietaisas nėra „neturintis analogijų“, I. Jakonienė ir D. Danielius savo atsakymuose rašė, kad „dauguma emocinę pagalbą teikiančių programėlių nėra pagrįstos moksliniais tyrimais, tačiau tai, kad jos yra kuriamos, tik parodo ir dar kartą patvirtina emocijas stebinčių įrankių poreikį ir svarbą.“
Kaip rašoma I. Jakonienės ir D. Danieliaus atsakymuose, tai, kad kuriama technologinė sistema yra unikali, turės pagrįsti pasiūlymus dalyvauti ikiprekybiniame pirkime pateikę dalyviai. Jų teigimu, neišpildžius šio reikalavimo, nebus galima įgyvendinti projekto – tokie dalyvių pasiūlymai nebus finansuojami.
Sistema turės būti parengta moksliniais tyrimais
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriaus pareigas laikinai einantis Gintas Kimtys pabrėžia, kad MITA tik koordinuoja ikiprekybinių pirkimų vykdymą.
Jis pažymi, kad šio ikiprekybinio pirkimo metu kuriama technologinė sistema turės būti paremta mokslinių tyrimų rezultatais, o prietaiso veikimo mechanizmas priklausys nuo ikiprekybiniame pirkime dalyvausiančių dalyvių moksliniais tyrimais patvirtintų idėjų, todėl nepasibaigus pirkimo procedūroms ir neturint pateiktų pasiūlymų, neįmanoma pasakyti, kaip prietaisas veiks.
„Ikiprekybinis pirkimas buvo vertinamas nepriklausomų išorės ekspertų (iš viso vertino 4 ekspertai iš mokslo ir studijų institucijų ir verslo), atliktas pagal visas procedūras ir remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis.
Buvo gautos teigiamos išvados dėl šio ikiprekybinio pirkimo dar 2019 metais, kuomet jis ir buvo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimu įtrauktas į valstybės finansuotinų projektų sąrašą 2019 metais“, – teigia G. Kimtys.
Pasak jo, jausmomačio poveikį reikėtų vertinti ilgesnėje perspektyvoje, kai jis bus testuojamas, tačiau dar ne šiame etape. Taigi konkretūs klausimai dėl jausmomačio prototipo sukūrimo (ką matuos, kaip atrodys, kokiais principais veiks) bus išgryninti vėlesniuose projekto etapuose.
„Norėtumėme akcentuoti, kad ne Trakų rajono savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba pati kurs produktą, bet tie dalyviai – universitetai ir įmonės, kurie pateiks paraiškas šiai tarnybai“, – teigiama MITA atstovo komentaruose.
Jo teigimu, būtent pasaulyje esantys analogai nėra ikiprekybinio pirkimo objektas. Norėdami dalyvauti šiame ikiprekybiniame pirkime, dalyviai privalės aprašyti savo idėją bei pagrįsti, kad ji yra inovatyvi, kad ketinama kurti ne tai, kas yra rinkoje, o inovatyvaus produkto sukūrimui reikalingi moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.
„Ne mažiau kaip 3 dalyviams nepagrindus idėjos unikalumo ir (arba) mokslinių tyrimų poreikio tos idėjos įgyvendinimui, ikiprekybinis pirkimas bus nutrauktas ir jo įgyvendinimui skirti pinigai (665 tūkst. eurų) nebus naudojami šio projekto tikslais“, – aiškina G. Kimtys.
Konkursui pasiūlymai teikiami iki gegužės 18 dienos. G. Kimtys informuoja, kad šiuo metu Trakų rajono savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba nėra gavusi nė vieno dalyvio paraiškos dalyvauti konkurse.
