Vašingtone, Kongreso bibliotekoje, saugoma neįprasta Lietuvos dovana Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Šią dovaną galima pamatyti tik per mikroskopą – tai mažiausia pasaulyje Kapitolijaus pastato kopija.
Lietuvos Nepriklausomybės 30-mečiui atminti skirta dovana yra 600 000 kartų mažesnė nei tikrasis statinys – JAV sostinėje stovintis Kapitolijaus pastatas. O jo viršūnėje esanti Laisvės statula yra 10 kartų mažesnė nei žmogaus kūno ląstelė. Visa Kapitolijaus pastato kopija yra 0,15 mm aukščio ir lengvai sutilptų į adatos skylutę. Dovana matoma tik per mikroskopą, ją pagamino lazerius gaminanti bendrovė iš Lietuvos.
© Gamintojo nuotr.
„Tai simbolinė Lietuvos padėka Amerikai už jos paramą mūsų šalies laisvės siekiams per visą mūsų valstybės istorijos laisvės kovų laikotarpį. Ši dovana maža, bet ji išreiškia didelę Lietuvos ir Amerikos draugystę, kurios pagrindas – bendros vertybės, o svarbiausioji iš jų – laisvės troškimas. Tai pavyzdys, kaip laisvoje šalyje žmonės gali atskleisti savo talentus ir kūrybiškumą. Per tuos tris atkovotos laisvės dešimtmečius daug nuostabių dalykų įvyko Lietuvoje. Ir mes norime savo sėkme pasidalinti su visu pasauliu“, – sako LR ambasadorius JAV Rolandas Kriščiūnas.
Verslo ir mokslo sinergija
Šis neįprasto dydžio kūrinys liudija, apie Lietuvos mokslo ir verslo potencialą, apie šalyje įvaldytas naujausias technologijas, ypač lazerių srityje, taip pat gebėjimą šias technologijas naudoti kūrybiškai, pritaikyti daugelyje sričių.
Ypač mažų matmenų Kapitolijų sukūrė UAB „Femtika“, atsiskyrusi nuo Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro. Ši bendrovė užsiima labai mažų trimačių daiktų ir mechaninių įrengimų detalių konstravimu bei staklių jų gamybai kūrimu. Viena iš įdomių bendrovės „Femtika“ technologijos taikymo sričių yra medicininiams tyrimams skirti mikro-robotai, galintys „keliauti“ žmogaus venomis. „Femtikos“ direktorius Vidmantas Šakalys Kapitolijaus nano-kopiją atvežė tiesiai iš laboratorijos Vilniuje.
„Sumažinto Kapitolijaus pastato gamyba užtruko apie 2,5 mėnesio. Pirmiausia pasiruošėme kompiuterinį modelį. Jis suskaidomas į daugybę labai plonų sluoksnių. Tada programuojamos staklės, kurios lazerio spinduliu kietina šviesai jautrų polimerą. Taip po sluoksnį statomas pats pastatas. Buvo padaryta apie 30 skirtingų pastato variantų“, – pasakoja V. Šakalys.
Tai jau antrasis panašus pasaulį stebinantis lietuvių specialistų darbas. Prieš kelis metus Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „LinkMenų fabrikas“ ir partneriai sukūrė mažiausią pasaulyje nano-prakartėlę, kuri buvo pateikta Gineso pasaulio rekordų knygai. Trečdalio milimetro dydžio kompozicija yra tiksli Vilniaus Katedros aikštėje įsikūrusios prakartėlės kopija: visos figūros yra sumažintos 10 000 kartų. Nano-prakartėlė tuometinės Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės vardu buvo įteikta popiežiui.
Lazerių industrijos lyderė
Lietuva, turinti tik apie tris milijonus gyventojų, yra viena iš lyderiaujančių pasaulyje lazerių technologijų srityje. Šalyje sukurti lazeriai eksportuojami į daugiau nei 70 pasaulio šalių. Lietuvoje pagamintus lazerius renkasi net 90 iš 100 geriausių pasaulio universitetų, naudoja NASA (JAV valstybinė kosmoso tyrimo agentūra), CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija), bei tokios bendrovės, kaip IBM, „Hitachi“, „Mitsubishi“ ir kt.
2019 m. birželį buvo paleista galingiausia pasaulyje lazerinė sistema SYLOS sumontuota tarptautinio lazerių tyrimų centro „Extreme Light Infrastructure-Attosecond Light Pulse Source“ (ELI-ALPS) laboratorijoje Segede. Šią sistemą, ELI centro užsakymu, sukūrė ir pagamino dvi didžiausios Lietuvos lazerių gamintojos: „Ekspla“ ir „Light Conversion“. Sistema sukuria didelio intensyvumo ultratrumpus impulsus, kurių smailinė galia net tūkstantį kartų didesnė nei galingiausios JAV atominės elektrinės.