Nors COVID-19 pandemijos krizė stipriai paveikė skirtingus ekonomikos ir pramonės sektorius visame pasaulyje, į robotizaciją ir gamybos automatizavimą investavusios pramonės įmonės veiklos nestabdo, o robotų sistemų vystytojai Lietuvoje ir pasaulyje randa naujų nišų verslui ir savo kuriamais sprendimais stoja į kovą su virusu. 
Nors COVID-19 pandemijos krizė stipriai paveikė skirtingus ekonomikos ir pramonės sektorius visame pasaulyje, į robotizaciją ir gamybos automatizavimą investavusios pramonės įmonės veiklos nestabdo, o robotų sistemų vystytojai Lietuvoje ir pasaulyje randa naujų nišų verslui ir savo kuriamais sprendimais stoja į kovą su virusu.
© Organizacijos nuotr.
Automatizuotos linijos leidžia tęsti veiklą
Situacijose, kai pažeidžiamiausi tampa darbuotojai, įmonėms, kurių patalpose įprastai vienu metu dirba daug žmonių, tenka apriboti veiklą įgyvendinant karantino priemones pandemijai stabdyti, rašoma pranešime spaudai. Veiklos automatizavimas padeda lengviau valdyti riziką dėl darbo jėgos praradimo plintant virusui ir leidžia tęsti veiklą ar ją nesunkiai perorganizuoti. Robotines linijas jau įsidiegusios Lietuvos įmonės nepraneša apie prastovas, masinius darbuotojų atleidimus ar nemokamas atostogas, atvirkščiai – lanksčiau prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų ir esant reikalui gali didinti gamybos apimtis, paleisti liniją bet kuriuo paros metu.
Kauno LEZ veikiančios „Elinta Robotics“ vadovas Aurelijus Beleckis sutinka, kad jų įgyvendinti sprendimai sudėtingu laikotarpiu įmonėms leidžia tęsti darbus. Vienas svarbiausių aspektų – tiesioginio kontakto tarp darbuotojų eliminavimas. Net ir didelių apimčių automatinių sistemų valdymui įprastai užtenka vieno sistemos operatoriaus, kuris gali dirbti izoliuotai ir aptarnauti kelias sistemas vienu metu, o techninė sistemų priežiūra vykdoma nuotoliniu būdu. Taip visiškai sumažinama viruso plitimo rizika, apsaugomi darbuotojai, o įmonė neprivalo stabdyti ar lėtinti veiklos.
Pramonės įmonėse jau virš 10 metų robotus integruojančios įmonės „Robotex“ vadovas Vytautas Kazlauskas pritaria, jog viruso akivaizdoje didžiausia vertė yra poreikio dirbti grupėse eliminavimas ir atstumų tarp darbuotojų padidinimas. Taip pat pažymi, kad įmonės, kurios jau patyrė robotizacijos naudą, savo apsukų nestabdo ir karantino metu, toliau ieško būdų automatizuoti savo veiklą: „Nėra nei vieno atšaukto robotizacijos užsakymo ir mes vien šiemet planuojame įdiegti dar bent dešimt robotų skirtingose pramonės įmonėse.“
Robotizacija padeda kovoti su krize
Vienas tokių pavyzdžių – daugiau nei dvidešimt metų daiktų interneto (IoT) prietaisus gaminanti UAB „Teltonika“, kur 2017 – aisiais „Robotex“ įdiegė robotizuotą GPS modulių testavimo sistemą, aptarnaujamą tik vieno operatoriaus, o 2019 metų rudenį buvo įrengta „Elinta Robotics“ inžinierių sukurta pilnai automatizuota gaminių surinkimo linija. Joje šeši robotai atsako už pilną GPS sekimo įrangos komponentų surinkimo ciklą nuo pagrindinės elektroninės plokštės integracijos į korpusą iki galutinės gaminio informacijos graviravimo lazeriu. Sėkmingai įrengta surinkimo linija šiandien atstoja dešimties darbuotojų sukuriamą vertę, o patikimas veikimas leidžia išsaugoti nepriekaištingą gaminių kokybę. Šie automatizacijos pranašumai leidžia nestabdyti gamybos, išsaugoti kvalifikuotas darbo vietas ir netgi didinti pajėgumus ekonomiką lėtinančio viruso akivaizdoje.
Tokios sąlygos leidžia investuoti ir į kovai su pandemija itin reikalingų prietaisų gamybą. Kiek anksčiau įmonės atstovai pranešė, kad pradėjo projektuoti profesionalią plaučių ventiliavimo įrangą, kurios pirmuosius prototipus tikisi pradėti gaminti jau gegužę.
Julius Švagždys, „Teltonikos“ korporatyvinės rinkodaros vadovas nurodo, kad prototipai orientuojami į profesionalų dirbtinių plaučių ventiliavimo (DPV) aparatą, kuris būtų pritaikytas prie esamų klinikų infrastruktūros. Tokių aparatų sukūrimas ir gamyba nėra labai greitas procesas, jis reikalauja ne tik didelės komandos, bet ir specialių žinių, sprendimų, kurie užtikrintų efektyvų prietaiso veikimą. Šiai dienai suburta 30-ties labai patyrusių darbuotojų komanda ne tik projektuoja dirbtinį plaučių ventiliavimo aparatą, bet ir ruošia metodikas masinei prietaisų gamybai. Po sėkmingų medicininių testų ir prototipų testavimo, dabartinė gamybos infrastruktūra leistų gaminti tūkstančius prietaisų per mėnesį.
Robotai prie kovos su pandemija prisideda tiesiogiai
Lietuvoje veikiantys robotų kūrėjai ne tik padeda automatizuoti pramonės veiklą, bet ir siūlo greitai ir kokybiškai patenkinti pasaulyje stipriai išaugusių apsauginių priemonių ir medicinos prietaisų paklausą. Nuo autonominių dezinfekcinių sistemų iki apsauginių skydelių gamybos – robotų nauda įžvelgiama visame pasaulyje.
Lietuviai kuria dezinfekcinį robotą © Organizacijos nuotr.
Viena svarbiausių priemonių kovoje su pandemijos plitimu – dezinfekcija. Medicinos įstaigose ir galimai užkrėstose patalpose ją vykdantys darbuotojai rizikuoja savo sveikata, todėl siekiant šią riziką eliminuoti gali pasitarnauti autonomiškai ir itin tiksliai veikiantys dezinfekciniai robotai. Lietuvos robotų kūrėjai UAB „Rubedo sistemos“ kartu su partneriais JAV bei Honkonge vysto unikalų tokio tipo robotą, gebantį išnaikinti iki 99,99 proc. ore esančių bakterijų ir virusų. „Šiuo metu Honkongo ligoninėse robotai jau išbandomi, o iš Azijos ir ES rinkų gaunama vis daugiau užsakymų. Džiaugiamės tinkamu metu priėmę sprendimą orientuotis į dezinfekcijai skirtų robotų vystymą ir masinę jų gamybą. Surinkimą tikimės pradėti artimiausiu metu“, – teigia „Rubedos“ komercijos direktoriaus Linas Vaitulevičius
Krizinėje situacijoje solidarizuojasi ir kiti gamintojai. UAB „Elinta Robotics“ yra pasirengusi robotizuoti UAB „Terekas“ gaminamų „FlexBlow Shield“ apsauginių veido skydelių gamybą. Taip pat prie įmonės gamybos pajėgumų didinimo prisideda Fizinių ir Technologinių mokslų centro lazerinių technologijų skyrius, kurio vadovas dr. Gediminas Račiukaitis skydų išpjaustymui paskolino lazerinės įrangos. Pirmuosius prototipus prieš savaitę jau išbandė Klaipėdos medikai, kurie teigė, kad skydai yra itin kokybiški ir patogūs. Finansų ministerijos įsteigto fondo COVID-19 pasekmių mažinimui prašymu, įmonė pasiruošusi mobilizuoti turimus resursus ir per rekordiškai trumpą laiką pristatyti sprendimą, kuris leistų gamybos apimtis padidinti net iki 100 000 skydelių per parą.
Įmonės skaitmenizavimą verta planuoti iš anksto
Vienos iš robotikos asociacijos steigėjų, robotikos įmonės UAB „Factobotics” vadovo Justino Katkaus teigimu, ši naujo tipo krizė atskleidė skaitmenizacijos nepripažinusių įmonių trūkumus. Procesų neskaitmeninusios laiku, jos turi imtis to sunkiausiu metu – kada reikėtų dirbti, o ne automatizuoti įmonės procesus, pritaikyti juos nuotoliniam darbui, diegti robotines sistemas ar „išmanius“ sprendimus. Tai labai atsilieps įmonių gebėjimui greitai persiorientuoti ir dirbti naujoje pakitusioje terpėje.
„Mes žvelgiame kiek toliau, negu dabartinė pandemija“, – sako pašnekovas. „Stebime, kokių robotikos sprendimų prireiks krizei praėjus, kaip ji pakeis žmonių ir įmonių įpročius, kokios naujos sritys gali atsirasti ir kodėl. Viena labiausiai populiarėjančių robotikos sričių – nuotolinis buvimas (angl. telepresence), leidžiantis žmonėms iš tolo valdant robotą patirti buvimą kitoje vietoje. Nenustebkite, kai iRobot ar Samsung gaminantys namų valymo robotus, jau greitai pristatys sprendimus jūsų namų dezinfekcijai. Žmogaus baimės ir noras apsisaugoti tikrai virs naujais produktais ir paslaugomis.“
