Atrodo, niekam nekyla abejonių, kad koronaviruso pandemijos sukelta krizė smarkiai paveiks ateities ekonomiką. Šiuo metu nuotoliniu būdu dirba arba į virtualią erdvę persikėlė daugelio šalių vyriausybės, viešasis ir paslaugų sektorius.
Atrodo, niekam nekyla abejonių, kad koronaviruso pandemijos sukelta krizė smarkiai paveiks ateities ekonomiką. Šiuo metu nuotoliniu būdu dirba arba į virtualią erdvę persikėlė daugelio šalių vyriausybės, viešasis ir paslaugų sektorius.
Iš esmės visi, kam leidžia aplinkybės, dirba iš namų, o verslas aptarnauja klientus internetu. Iš krizės pelnosi elektroninės parduotuvės ir siuntų pristatymo tarnybos bei šį verslą aptarnaujantis sektorius, IT sprendimų kūrėjai ir technologijų gamintojai.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Šiuo metu, regis, niekas negali tiksliai prognozuoti, kiek karantinas ir judėjimo bei kiti suvaržymai tęsis – tris, šešis mėnesius ar ilgiau. Vis dėlto, jeigu gyvenimas dar šiemet grįžtų į įprastas vėžes, Alfa.lt kalbintų ekspertų nuomone, dalis verslo ir viešojo sektoriaus pasiliktų virtualioje erdvėje ir toliau dirbtų nuotoliniu būdu.
Ekonomistai prognozuoja, kad po šios krizės ilgai pranašauta prekybos centrų mirtis gali tapti realybe, dalis verslo nutars, kad erdvūs ir brangūs biurai yra per didelė prabanga, gamyba kelsis arčiau namų, prasidės globalizacijos nykimo procesas.
Be to, staiga užklupusios koronaviruso pandemijos išgąsdinti žmonės labiau taupys ir mažiau naudos grynuosius pinigus. Daugiau dėmesio bus skiriama apsirūpinimu vietoje pagaminta žemės ūkio produkcija bei skatinama strategiškai svarbių prekių nacionalinė gamyba.
Interneto parduotuvės plinta sparčiau nei virusas
„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus sako, kad pandemijos sukeltas ekonomikos sustabdymas turi netikėtų šalutinių poveikių. Mat neturint kitos išeities pirmą kartą vykdomi tokio masto skaitmenizacijos eksperimentai įvairiose srityse. Iš vienos pusės, toks staigus masinis perėjimas parodo trūkumus ir tikrai dažnai nevyksta sklandžiai, kita vertus, išryškina ir galimybes, kuriomis naudosimės, kai ši liūdna situacija baigsis.
„Visų pirma, gali keistis vartotojų įpročiai. Ilgą laiką internetinė prekyba, prekių pristatymas į namus populiarėjo, bet masinis užsidarymas namie išaugino internetinių parduotuvių paklausą sparčiau nei virusą. Labai gali būti, kad atradę tokio apsipirkimo patogumus vartotojai toliau naudosis paslaugomis ir karantinui pasibaigus. Tai, aišku, yra liūdnos žinios prekybos centrams, ilgai pranašauta jų mirtis gali tapti realybe“, – mano ekonomistas.
Pasak V. Šimkaus, verslai, tikėtina, irgi gali pakeisti savo procesus. Pamatę, kad darbas gali vykti ir lanksčiu režimu iš namų, tikėtina, pakeis darbo organizavimą į lankstesnį. Dalis verslų gali nuspręsti, kad erdvūs ir brangūs biurai yra per didelė prabanga. Masinio darbo iš namų eksperimentas taip pat parodė, jog nors mes ir didžiuojamės sparčiu internetu, tokioms apkrovoms mūsų infrastruktūra nėra pasirengusi ir reikės investicijų.
„Neeilinė situacija iš komforto zonos išstūmė ir viešąjį sektorių. Viena vertus, ji atidengė nepakankamus administracinius gebėjimus, negebėjimą pasirengti kritinėms situacijoms. Tikėkimės, kad tai bus postūmis pagerinti viešojo sektoriaus kokybę. Karantinas privertė nemažą dalį institucijų ieškoti neeilinių sprendimų, kurie normaliais laikais nebūtų įsivaizduojami. Gal tai paskatins įdiegti, pavyzdžiui, pacientų konsultavimą telefonu, siekiant sumažinti užkrečiamųjų ligų plitimą ligoninėse ir mažinant eiles gydymo įstaigose. Galbūt chaotiškas nuotolinio mokymo eksperimentas pastūmės mokytojus ir toliau naudoti technologijas mokymo procese ir t. t.“, – Alfa.lt teigė V. Šimkus.
Ekonomistas prognozuoja, kad pasaulinėje ekonomikoje taip pat bus pokyčių: „Matomas akivaizdus valstybių ekonomikos politikos pokytis, valstybės daug drąsiau reaguoja į krizę, stengiasi nekartoti praeitos krizės klaidų. Akivaizdus prioritetas teikiamas darbo vietų išsaugojimui. Tikėtina, paspartės deglobalizacijos procesas, gamyba kelsis arčiau namų. Tai ilguoju laikotarpiu reikš aukštesnes kainas, bet ir daugiau darbo vietų namų rinkose.“
Verslas ir valdžia kelsis į skaitmeninę erdvę
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad viena iš šio karantino pasekmių bus daug didesnė verslo ir ypač valdžios sektoriaus skaitmenizacija.
„Apie tai, kad verslas ir valdžia turi keltis į skaitmeninę erdvę, buvo kalbama visą antrąjį šio šimtmečio dešimtmetį, bet ne visi verslai ir ne visos valdžios įstaigos tam skyrė dėmesio ir pasiruošė klientus aptarnauti skaitmeniniu būdu. Tiesiog dalis jų nematė tokio poreikio, o valdžios sektoriui dar dažnu atveju tai padėjo saugoti darbo vietas“, – Alfa.lt sakė ekonomistas.
T. Povilauskas pažymėjo, kad vartotojų poreikiai ir įpročiai keičiasi lėtai, bet toks reiškinys kaip „Covid-19“ duos smarkų impulsą elgsenos pokyčiams.
„Tie verslai, kurie turėjo daugiau įdirbio aptarnauti klientus internetu, daug greičiau ir efektyviau reagavo į karantiną ir jų darbas mažiau nukentėjo dėl „Covid-19“. Dabartinis karantinas, neabejoju, paskatins internetinėmis verslo ir valdžios paslaugomis naudotis tuos žmones, kurie turi bent minimalių pagrindinių naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis žinių, bet tiesiog nenorėjo ar bijojo naudotis paslaugomis internetu. Pabandžius prie tokių paslaugų ir gali būti pasilikta“, – prognozavo jis.
T. Povilauskas pažymėjo, kad Lietuvoje internetinės paslaugos naudojamos gana plačiai. „Palyginti su Europa esame vidutiniokai, o po šio karantino rezultatai pagerės ir Lietuvoje, ir visose ES šalyse. Ši koronaviruso krizė atskleidė, kad Lietuvoje vis dar daug institucijų neskelbia duomenų, bent jau viešai, operatyviai, o tokiu metu būtų idealu, kad kuo daugiau visuomenės narių turėtų priėjimą prie valdžios sektoriaus institucijų atvirųjų duomenų“, – teigė ekonomistas.
Gyventojai negrįš prie įprasto gyvenimo būdo
T. Povilausko nuomone, pasibaigus karantinui, žmonės išlįs iš virtualios erdvės ir kurį laiką ieškodami pasiilgto bendravimo naudosis galimybe apsipirkti tradiciniu būdu.
„Tačiau ilgainiui, neabejoju, padidės dalis gyventojų, kurie norės greičiau susitvarkyti reikalus ar apsipirkti internetu taupydami savo brangų laiką. Netgi privataus verslo atveju, manau, daugiau vadovų dažniau apsvarstys galimybę susisiekti vaizdo skambučiu neskubiais ir mažiau svarbiais klausimais su kolegomis iš kitų miestų ar valstybių, negu juos aplankyti gyvai ir eikvoti laiką ir degalus tais klausimais, kuriuos galima aptarti internetu“, – prognozavo jis.
Ekonomisto nuomone, mažesni pokyčiai tikėtini švietimo sektoriuje – pamokos ir užsiėmimai visiškai sugrįš į tradicinę erdvę.
T. Povilauskas prognozavo, kad veiklos perkėlimas į virtualią erdvę kels naujų problemų. Daugiausia iššūkių bus susiję su kibernetiniu saugumu. „Tik nuo mūsų pačių sąmoningumo ir skaitmeninių technoligijų raštingumo priklausys, kaip dažnai ir kokio masto problemos kartosis. Privačiame ir valstybės sektoriuje skaitmenizavimas pakeis žmones, reikės mažiau įprastu būdu klientus aptarnaujančių asmenų, todėl tai bus iššūkis ir darbo rinkai“, – svarstė jis.
Ekonomisto nuomone, veiklos organizavimas internetu ir darbas ne vienoje vietoje sumažins galimybes vadovams gerai suprasti, kiek iš tikrųjų laiko yra skiriama darbams, o tuo dalis darbuotojų bus linkę naudotis.
T. Povilauskas įžvelgė, kad koronaviruso sukelta krizė atneš ir daugiau teigiamų pokyčių. Ne tik bus plačiau naudojamos skaitmeninės technologijos, taikomas lankstesnis darbo grafikas dirbantiems namuose ir skiriamas didesnis dėmesys kasdienei higienai, dažniau plaunamos rankos.
Kuriam laikui gali vėl sugrįšti noras turėti daugiau santaupų, tačiau mažės grynųjų pinigų naudojimas. Be to, daugiau dėmesio bus skiriama apsirūpinimu vietoje pagaminta žemės ūkio produkcija bei skatinama strategiškai svarbių prekių gamyba šalyje.
Lengviau atsigaus šalys, kuriose „daugiau virtualių dalykų“
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad dabartinė koronaviruso sukelta krizė smarkiai paveiks ateties ekonomiką.
„Manau, tai pakeis mūsų elgseną labai ilgam laikotarpiui, nes žmonės pripras prie tam tikrų dalykų, tam tikrus dalykus išbandys. Bus didžiulis postūmis. Tik, aišku, persistengti nereikia, nes mes dabar kalbame apie virusą realioje erdvėje. Bet virusai veikia ir virtualioje erdvėje. Jie netgi taip pat vadinasi – virusai. Šie virusai ekonomikai gali padaryti netgi didesnę žalą negu koronavirusas, jeigu pradėtų siausti toks virusas ir jo nepavyktų suvaldyti. Bet, aišku, anksčiau ar vėliau viską suvaldo, ir tai suvaldys“, – svarstė jis.
Vis dėlto Ž. Mauricas įsitikinęs, kad mes jau dabar gyvename dviejuose pasauliuose – fiziniame ir virtualiame. „Manyčiau, kad pagal svarbą jie po šios krizės išsilygins. Ir tos šalys, kurios turės daugiau tų visų virtualių dalykų, lengviau išgyvens ir šią krizę, ir vėliau gerokai sparčiau augs. Tarkime, Graikijai bus sunkiau negu Skandinavijai. Tai faktas“, – Alfa.lt sakė jis.
Kinai ir po karantino liko namuose
Kad dalis per karantiną įgytų įpročių nesikeis ir po karantino, rodo Kinijos pavyzdys. „Bloomberg“ rašė, kad atleidus karantino varžtus Kinijoje 120 kartų dažniau nei paprastai buvo ieškoma „pietų dėžučių“, nes žmonės ruošė maistą savarankiškai net ir sugrįžę į biurą.
Kinai per karantiną taip pat įprato mankštintis namuose, ir tai blogas ženklas sporto klubams.
Nors didieji operatoriai po karantino atidarė parduotuves, žmonės toliau laikėsi fizinio atsiribojimo ir po darbo mieliau leido laiką namuose.
„Bloomberg“ prognozavo, kad Kinijos patirtis gali tapti reikšmingu likusio pasaulio atsigavimo rodikliu: net ir pažabojus pandemiją, įsišaknijusi baimė ilgam pakeis vartotojų ir verslo elgesį.
