Specialistų nuomone, situacija nėra tokia dramatiška, kokia pavaizduota panikos apimtųjų komentaruose. Dalis Lietuvos mokyklų nuotoliniam mokymui yra pasirengusios puikiai, tačiau apie jas viešojoje erdvėje diskutuojama gerokai rečiau. Tos mokyklos, kurios pradėjo intensyviau taikyti e. mokymosi technologijas, jas ir toliau sėkmingai taikys net ir grįžus mokiniams į klases.
„Tikiu, kad mokykla kaip tokia labai ženkliai pasikeis po šios karantino patirties“, – teigia KTU E. mokymosi technologijų centro vadovas Gytis Cibulskis, paklaustas apie nuotolinio mokymo aktualijas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Jo ir kitų specialistų nuomone, situacija nėra tokia dramatiška, kokia pavaizduota panikos apimtųjų komentaruose. Dalis Lietuvos mokyklų nuotoliniam mokymui yra pasirengusios puikiai, tačiau apie jas viešojoje erdvėje diskutuojama gerokai rečiau.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
G. Cibulskio manymu, kalbant apie e. mokymosi technologijas Lietuvoje, galima įžvelgti ir gerąją pusę – žaibiškai kilęs nuotolinio mokymo poreikis paspartins šios srities proveržį visose Lietuvos mokyklose.
„Iki šiol virtualioji mokymosi aplinka buvo traktuojama kaip pažangi, bet nebūtina priemonė ugdymo proceso organizavimui“, – pastebi G. Cibulskis, kuris viliasi, kad pagaliau tokia nuostata Lietuvos švietime ims keistis.
IT profesionalas prognozuoja, esą tos mokyklos, kurios pradėjo intensyviau taikyti e. mokymosi technologijas, jas ir toliau sėkmingai taikys net ir grįžus mokiniams į klases, kadangi jau bus pajutusios patogumą ir naudą.
Kas kaip moka, tas taip sukasi
G. Cibulskio manymu, pagrindinė problema ta, kad iki karantino daugiau kaip 1000 Lietuvos mokyklų e. technologijų taikymui skyrė nevienodą dėmesį. Jei vienos jų jau seniai įsidiegė ir įgudo naudoti sudėtingesnes virtualiąsias mokymosi aplinkas, tai daliai mokyklų pakako e. dienynų funkcijų.
„Dauguma mokytojų paskubom išmoko naudotis technologijomis, kurios leidžia tiesioginį kontaktą perkelti į virtualią erdvę. Kitaip tariant, mokytojas nuo lentos klasėje persėdo prieš kamerą. Tai yra suprantama, nes ugdymo procesas mokyklose paremtas mokymosi „čia ir dabar“ principu. Tačiau toks tiesioginis mokytojo perkėlimas prieš kamerą yra tik pirminis nuotolinio mokymo etapas“, – komentuoja KTU E. mokymosi technologijų centro vadovas.
G. Cibulskis pamena: bene prieš 20 metų nuo to pradėjo ir universitetai – tuomet įsteigtame Lietuvos nuotolinio mokymosi tinkle „LieDM“ pirmosios nuotolinės studijos vykdytos būtent pasitelkus vaizdo konferencijų technologijas. Tik vėliau buvo pradėtos naudoti virtualiosios mokymosi aplinkos, kurios išplečia nuotolinio mokymosi galimybes ir leidžia mokymosi procesą organizuoti daug efektyviau ir lanksčiau.
„Mokyklos, kurios e. mokymosi sprendimus į ugdymo procesą pradėjo diegti anksčiau, turėjo daugiau galimybių pasiruošti ir gauti reikiamas konsultacijas bei mokymus“, – sako G. Cibulskis.
Pasak jo, per pastarąjį dešimtmetį visoje valstybėje vykdyta nemažai informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) diegimo projektų, kurių metu mokykloms buvo siūloma išmėginti ir virtualiąsias mokymosi aplinkas (VMA). Švietimo informacinių technologijų centras (dabar – Nacionalinė švietimo agentūra) inicijavo populiariausios atviro kodo VMA „Moodle“ vertimą į lietuvių kalbą ir paslaugų teikimą pirmosioms susidomėjusioms švietimo įstaigoms. Taip pat buvo reguliariai organizuojami mokymai ir seminarai mokyklų IKT koordinatoriams, nuolat plečiama ir atnaujinama mokyklų IT infrastruktūra.
„Sutinku, kad žiūrint iš šių dienų perspektyvos to nepakako. Galbūt reikėjo strategiškai suplanuoto ir įvairiomis skatinimo priemonėmis paremto plataus virtualiųjų mokymosi aplinkų diegimo? Bet prisiminkime, kad net ir e. dienynų visuotinis diegimas buvo ne vienerių metų darbas“, – pastebi jis.
Reaguodamas į skundus dėl e. dienynų, G. Cibulskis paaiškina ir pagrindinę priežastį, kodėl šie IT įrankiai, startavus nuotoliniam mokymui, susilaukė kritikos.
„Iš esmės tai yra kitos paskirties IT sistemos, negu virtualiosios mokymosi aplinkos. Jos leidžia mokytojui registruoti mokinių lankomumą, rašyti pažymius ar pastabas, tačiau ten nėra plačiau išvystytų bendravimo ir bendradarbiavimo galimybių. Užduočių, turinio pateikimas – ribotas. Štai dėl šių ypatybių dabar ir matome bėdas“, – teigia jis.
Pasak G. Cibulskio, sistemos stringa, kadangi staiga pradėtos naudoti ne visai pagal paskirtį. „Kai pradėjo jas masiškai naudoti mokymosi medžiagos pateikimui bei intensyviam komunikavimui, natūralu, kad serveriai krūvio neatlaikė. Blogai yra tai, kad didelė dalis mokyklų be e. dienynų, e. vadovėlių ar e. pratybų, iki šiol nelabai ką daugiau naudojo, tad praktiškai neturėjo galimybių greitai persiorientuoti į nuotolinį mokymąsi“.
Jo nuomone, teoriškai tokias platformas gal ir galima išplėtoti iki virtualiosios mokymosi aplinkos funkcionalumo, tačiau tam reikėtų platformų valdytojų suinteresuotumo. Visgi G. Cibulskis abejoja, ar tokie IT sprendimai būtų pajėgūs konkuruoti su specializuotomis VMA sistemomis, kurių funkcionalumas plėtojamas jau daugelį metų.
Auštosios taiko gerai žinomą sistemą
Viena jų – atviro kodo sistema „Moodle“, kuri išpopuliarėjo dėl plataus funkcionalumo, leidžiančio realizuoti pačius įvairiausius mokymosi scenarijus.
„Lietuvos ir daugelio kitų šalių aukštosiose mokyklose VMA „Moodle“ jau yra tapusi de-facto standartu“, – konstatuoja KTU E. mokymosi technologijų centro vadovas, pripažindamas, kad ir aukštųjų mokyklų ne visi dėstytojai šią sistemą „prisijaukino“ iš pirmo karto, tam reikėjo laiko.
G. Cibulskis vardija „Moodle“ privalumus: pedagogas, konstruodamas savo dalyko e. mokymosi kursą, gali įtraukti įvairių tipų išteklius, kurti interaktyvius mokymosi objektus, pateikti skirtingo tipo užduotis. Čia galima sukurti savikontrolės bei žinių patikrinimo testus, inicijuoti skirtingas bendravimo ir bendradarbiavimo veiklas, suplanuoti ir vykdyti mokymosi progreso stebėjimą bei atsiskaitymus, įtraukti besimokančiuosius į tarpusavio vertinimą.
Dar daugiau – „Moodle“ sistema suteikia galimybę patogiai organizuoti ne tik atskiros klasės, bet ir visos mokyklos mokymosi proceso perkėlimą į virtualią erdvę. Lanksti rolių sistema suteikia skirtingas teises administratoriui, e. kursų kūrėjui, mokytojui, besimokančiajam ir netgi tėvams. Esant poreikiui, sistemoje galima keisti standartinių rolių teises ar sukonfigūruoti naujas roles.
Dalis mokyklų sistemą jau turi
Anot KTU E. mokymosi technologijų centro vadovo, universitetuose populiarios „Moodle“ aplinkos platesnį taikymą Lietuvos mokyklose reikšmingai paskatino tarptautinis projektas „Up2University“, finansuojamas ES H2020 programos lėšomis.
Jame dalyvaudamas KTU kartu su LITNET įdiegė ir pasiūlė mokykloms pritaikytą ir centralizuotai prižiūrimą „Moodle“ platformą. Tąkart mokytojų paruošimui buvo parengta nuotolinė kvalifikacijos tobulinimo programa, kurią 2019 metais sėkmingai baigė 580 pedagogų. Sėkmingai baigusiems mokymus pasiūlyta patiems tapti „Moodle“ mokytojais. Jiems neatlygintinai perduotas visas nuotolinės programos mokymo paketas – „Moodle“ e. kurso kopija, teikiamos konsultacijos, organizuojami naujienas pristatantys seminarai.
KTU Studijų departamento direktorė Kristina Ukvalbergienė teigia, kad KTU, o ir kitos aukštosios mokyklos, yra suinteresuotos nuotolinio mokymo kokybe Lietuvos mokyklose. „Mūsų universitetas jau ne vienerius metus bendradarbiauja su Lietuvos mokyklomis, esame ištobulinę procesą ir veiklas, taigi mums rūpi jų rezultatyvumas ir tęstinumas. Tačiau svarbiausia, kokius gebėjimus ir pasirengimą turintys abiturientai išeina baigę mokyklas ir praveria universiteto duris. Mes suinteresuoti, kad moksleiviai pasiektų kuo geresnius abitūros rezultatus ir ateitų studijuoti jau įpratę prie nuotolinio mokymosi specifikos“.
Susidomėjimas yra, o kaip toliau?
Pasak G. Cibulskio, pastaruoju metu mokyklų susidomėjimas „Moodle“ smarkiai išaugo: prasidėjus karantinui, KTU inicijuotuose virtualiuose konsultacijų seminaruose sudalyvavo beveik 8 tūkstančiai mokytojų. Smarkiai išaugo ir mokyklų norinčių naudoti „Moodle“ skaičius. „Vien KTU duomenų centre šiuo metu prižiūrima per 260 „Moodle“ aplinkų, skirtų Lietuvos mokykloms ir Švietimo pagalbos institucijoms. Prie jų pridėjus mokyklas, kurios šią aplinką naudoja savo ar kitų paslaugų teikėjų serveriuose, spėčiau, kad bendras skaičius viršija 300, o tai jau beveik trečdalis Lietuvos mokyklų“, – „Moodle“ populiarumą bando įvertinti G. Cibulskis.
Jis akcentuoja, kad KTU su LITNET įsipareigojo 2 metus po „Up2University“ projekto pabaigos nemokamai palaikyti sukurtą infrastruktūrą ir paslaugas. „Niekas neplanavo, kad sistemos naudojimas per keletą savaičių išaugs daugiau kaip 30 kartų! KTU specialistai greitai pritaikė sistemas išaugusiems poreikiams, tad galime pasidžiaugti – „Moodle“ veikia stabiliai. Vis dėlto, ženkliai išaugo ne tik duomenų centro resursų, bet ir aptarnaujančių specialistų darbo sąnaudos. Net 60 proc. KTU duomenų centro srauto šiuo metu tenka mokyklų nuotolinio mokymosi procesui, tad į tai irgi reikėtų atsižvelgti galvojant apie prioritetines plėtros kryptis“.
„Deja, turėti „Moodle“ aplinką neužtenka, reikia įdėti pastangų, kad ji būtų realiai taikoma. Apie trečdalis mokyklų užsisakyta „Moodle“ aplinka dar nepradėjo aktyviai naudotis ar vis dar bando ją „prisijaukinti“. Taip pat yra mokytojų, kurie baigė „Moodle“ mokymus, norėtų ją naudoti, bet negali, nes administracija nusprendė, kad mokyklai „Moodle“ nereikia”, – apgailestauja KTU E. mokymosi technologijų centro vadovas.
Jo manymu, šiuo atveju svarbus vaidmuo tenka Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei savivaldybių švietimo skyriams. „Turi būti skatinami ne tik mokytojai, bet ir mokyklų administracija. Iš ministerijos pusės turėtų būti aiški strateginė nuostata plėsti VMA taikymą mokyklose. „Moodle“, nors ir turtingiausia funkcijomis, nėra vienintelė VMA, kurią gali naudoti mokyklos. Yra „Google Classroom“, „Edmodo“, „MS Teams“, kitos platformos“.
Pasak G. Cibulskio, būtų logiška mokykloms palikti laisvę rinktis, kokią aplinką jos nori naudoti, tačiau būtinos skatinimo priemonės. Jos turėtų apimti centralizuotos infrastruktūros palaikymą, skaitmeninio ugdymo turinio parengimą ir nemokamą prieigą prie jo, kvalifikacijos tobulinimo programas pedagogams, gerosios praktikos pavyzdžių ir sėkmės istorijų viešinimą. „Mokykloms labai svarbu turėti ilgalaikę perspektyvą ir žinoti, kad projektuose sukurtos paslaugos bus palaikomos ir ateityje“, – priduria pašnekovas.
