Europos ir likusio pasaulio vyriausybės bei technologijų įmonės paskelbė naujas priemones siekiant suvaldyti koronaviruso pandemiją. Tačiau tai kartu iškelia ir moralinę dilemą, kaip renkamus duomenis apie gyventojus suderinti su jų teise į privatumą.
Europos ir likusio pasaulio vyriausybės bei technologijų įmonės paskelbė naujas priemones siekiant suvaldyti koronaviruso pandemiją.
Portalo „Euronews“ duomenimis, Tailande žmonės atvykę iš rizikingų vietovių privalo atsisiųsti specialią telefoninę programėlę, kuri vietos valdžiai leistų stebėti tų žmonių judėjimą per visą privalomą 14 dienų karantiną. Honkonge valdžia naudoja elektronines apyrankes, QR kodus ir programėlę, kad užtikrintų karantino laikymąsi.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Europoje tendencijos klostosi gan panašiai, ne vienai bendrijos valstybei bandant panaudoti technologinius pasiekimus kovai su koronaviruso plitimu. Tačiau tai kartu iškelia ir moralinę dilemą, kaip renkamus duomenis apie gyventojus suderinti su jų teise į privatumą.
„Suprantama, kad šios priemonės yra įgyvendinamos labai greitai, – portalui „Euronews“ teigė skaitmeninių teisių ekspertas Samuelis Woodhamsas. – Tačiau šioje vietoje glūdi ir rimtesnė problema, nes dėl sprendimo priėmimo greičio šie pokyčiai išvengia visuomenės ir politinės priežiūros.“
Kaip žmonės yra sekami Europoje?
Kol kas nėra jokios bendros Europos skaitmeninio sekimo strategijos. Tačiau jau ne viena valstybė ėmėsi savarankiškų sekimo priemonių, jei iki šiol jų neturėjo. Remiantis S. Woodhamso atliktu tyrimu, Europos valstybės šių priemonių priėmė daugiausia.
Lenkija, pavyzdžiui, yra viena iš valstybių eksperto tyrime. Ji išleido „namų karantino“ programėlę, kurioje vartotojai siunčia savo buvimo vietą policijai, kad įrodytų, jog nepažeidžia nustatyto karantino. Ši programėlė yra sujungta su turima telefonų numerių duomenų baze žmonių, kurie pagal privalomą tvarką izoliuojasi.
Policija gali atsiųsti tekstinę žinutę prašydami savo buvimo vietą įrodančios nuotraukos, o neatsakius į žinutę per 20 min., yra siunčiamas antras įspėjimas. Jeigu ir tada vartotojas neatsako, „tai yra signalas policijai, kad jie turi patikrinti, ar karantino taisyklės nėra pažeistos“. Kovo 23 d. duomenimis, šia programėle naudojosi 10 tūkst. žmonių, o dar 75 tūkst. yra įrašyti į sistemą.
Kai kurie Europos mobiliųjų ryšių operatoriai sutiko dalytis anonimiškos informacijos rinkiniais su valstybėmis, kad sektų piliečių judėjimą. Italijoje operatorius „Vodafone“ teigė, kad „kiek techniškai yra įmanoma ir legaliai galima, „Vodafone“ yra pasiryžusi padėti vyriausybėms parengiant įžvalgas pagal anonimizuotus informacijos rinkinius“.
Pasak telekomunikacijų įmonės, jie jau dabar kuria „anonimišką“ karštųjų zonų žemėlapį, rodantį žmonių judėjimą Italijos Lombardijos regione, kuris savo panašumu primena anksčiau „Facebook“ naudotas priemones. „Facebook“ jau kurį laiką su valdžios institucijomis dalijasi anonimizuota informacija krizių metu, pradedant nuo 2019 m. Australijos krūmynų gaisrų iki padedant vakcinuoti reikiamas populiacijas.
S. Woodhamso teigimu, padažnėjo ir fizinio sekimo atvejų tokiuose miestuose kaip Briuselis ar Madridas į pagalbą pasitelkus dronus.
Ar technologijos gali būti naudingos?
„Jeigu naudoji technologijas, jomis papildant esamą gyventojų testavimą, tai tu gali tiksliau identifikuoti tuos asmenis, kuriuos reiktų patikrinti, nes jie, pavyzdžiui, turėjo kontaktą su susirgusiuoju. Tokiu atveju tai būtų labai naudinga“, – teigė Europos politikos studijų centro Briuselyje ekspertas prof. Andreasas Rendas.
Tačiau technologijos jokiu būdu negali būti naudojamos kaip alternatyva testavimui ir kontaktams sekti.
„Kuo labiau būsime tikslesni identifikuodami žmones, kuriuos reikia patikrinti, tuo geriau. Būtent čia gali būti panaudojamos technologijos. Tačiau technologijos vienos, ką ir reikia išmokti, nieko neišspręs“, – pridūrė A. Rendas.
Singapūras yra laikomas sėkmingu pavyzdžiu, kaip suvaldyti viruso plitimą kontroliuojamose ribose. Su daugiau nei 900 tūkst. atsisiuntimų „Trace Together“ programėlė siekia pagerinti kontaktų paiešką ir leisti sukoncentruoti testavimą tiems, kuriems reikia. Ši programa paremta „Bluetooth“ technologija ir perspėja asmenį, jei jie yra turėję artimą kontaktą su patvirtintu COVID-19 susirgusiuoju.
Nors sekimo technologija gali būti naudinga, masinis sekimas nebūtinai gali sulaikyti viruso plitimą.
Kaip dėl BDAR?
Šios naujos technologijos yra daug apimančios ir ar jos atitinka tam tikras asmens duomenų saugos taisykles, priklauso nuo programėlės tipo ir duomenų, kurie yra naudojami.
Europos duomenų apsaugos valdyba išleido specialų pareiškimą dėl asmens duomenų naudojimo pandemijos metu. Šiame pranešime teigiama, kad „duomenų apsaugos taisyklės (kaip BDAR) netrukdo priimamoms priemonėms kovoti su koronaviruso pandemija“.
Tačiau net ir išimtiniais atvejais, valdybos teigimu, asmeniniai duomenys vis tiek turi būti saugomi.
„Kritinė padėtis yra teisinė sąlyga, galinti įteisinti tam tikrų laisvių ribojimus, tačiau tik tada, kai tie ribojimai yra proporcingi ir apriboti tik tos kritinės padėties periodu“, – teigiama pareiškime.
„BDAR leidžia taikyti išimtis savo taisyklėse, ypač jei to reikalauja viešasis interesas“, – paaiškino A. Rendas ir pabrėžė, kad duomenų apsaugos valdyba yra išleidusi konkrečias sąlygas, kada šias išimtis galima taikyti.
Ar yra priežasčių susirūpinti?
Pasak A. Rendo, iki šios dienos Europoje dar nėra pasitaikę ypač į mūsų privatumą besikėsinančių technologijų atvejų.
„Tačiau iš principo tai gali bet kada įvykti, priklausomai nuo to, kokius susitarimus priims mobiliųjų telefonų operatoriai ar didieji technologijų gigantai su valstybių vyriausybėmis, – teigė ekspertas. – Yra tam tikras limitas, ką tu gali padaryti su informacija, kurią surinkai. Aš nežinau bent kol kas jokios programėlės Europos lygmeniu, kuri peržengtų nustatytas ribas.
Aš labiau esu susirūpinęs specialiomis galiomis, kurios, pavyzdžiui, yra įgyvendinamos Vengrijoje, jomis trinant esamą konstitucinį balansą kritinės padėties metu. Tai kol kas nėra paversta kokiais nors konkrečiais technologiniais reikalavimais, tačiau daugelis Europos valstybių dar tik pajaus realų viruso plitimo piką“, – pridūrė A. Rendas.
„Taigi, kuo greičiau tas pikas taps realybe daugelyje Europos valstybių, tuo labiau reiks stebėti, kad tai netaptų piktnaudžiavimu, ypač tose valstybėse, kurios turi ypatingą troškimą išnaudoti technologijas telkiant galią vienose rankose“, – teigė ekspertas.
Ar išvysime masinio sekimo atvejų kai kuriose Europos valstybėse?
„Jeigu tai atsitiks, tai ne dėl to, kad to reikėjo, – mano A. Rendas. – Jei tai atsitiks, tai dėl to, kad visada iš politiko perspektyvos tai atrodo patraukliau, ypač šalyse be labai stipraus demokratinio konteksto. Visada yra patrauklu naudoti technologijas gauti kiek įmanoma daugiau informacijos.“
„Technologijos gali būti naudojamos išsaugant žmonių privatumą ir taip pat gali labai padėti COVID-19 krizės akivaizdoje. Tačiau jeigu masinis sekimas prasidės Europoje, tai tikrai nebus dėl koronaviruso. Koronavirusas bus tik pasiteisinimas tokiems veiksmams“, – pridūrė ekspertas.
