Didžiąją dalį veiklų ir paslaugų prireikus perkelti į virtualią erdvę išaiškėjo silpnosios vietos, kurias teko skubiai koreguoti ir tobulinti. Tad koronavirusas tapo ne tik iššūkiu, bet ir proga pamatyti, koks yra visuomenės skaitmeninio raštingumo lygis, bei savo akimis įsitikinti, jog šis įgūdis yra gyvybiškai svarbus.
Koronavirusas ir iš paskos sekęs karantinas pasaulį užliejo tarsi šaltas dušas – milijardai žmonių atsidūrė situacijoje, kuriai visiškai nesiruošė. Didžiąją dalį veiklų ir paslaugų prireikus perkelti į virtualią erdvę išaiškėjo silpnosios vietos, kurias teko skubiai koreguoti ir tobulinti. Tad koronavirusas tapo ne tik iššūkiu, bet ir proga pamatyti, koks yra visuomenės skaitmeninio raštingumo lygis, bei savo akimis įsitikinti, jog šis įgūdis yra gyvybiškai svarbus.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
„Jau trečią savaitę dirbame nuotoliniu būdu, naudodamiesi skaitmeninėmis technologijomis, su draugais ir artimaisiais bendraujame virtualiai, vietoj fizinių parduotuvių renkamės elektronines. Tenka itin greitai prisitaikyti prie naujų sąlygų, pildyti pastebėtas skaitmeninių įgūdžių spragas, o gal net ir pradėti mokytis nuo nulio. Ir tai vyksta ne tik asmeniniu kiekvieno žmogaus, bet ir valstybės lygiu. Todėl galima tikėtis, kad po karantino visuomenė bus labiau raštinga skaitmeninėje erdvėje. O ši sudėtinga padėtis paskatins dar spartesnį inovacijų vystymąsi, į žmogaus gyvenimą atnešantį dar įvairesnių skaitmeninių, gyvenimą lengvinančių sprendimų ir net didžiausiems skeptikams įrodys skaitmeninių gebėjimų svarbą“, – svarsto asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė.
Ji prognozuoja, kad karantinas gerokai paspartins planuotus, tačiau dėl įvairių priežasčių atidėliotus darbus: sustiprins motyvaciją mokytis skaitmeninio raštingumo, išpopuliarins nuotolinį mokymąsi internetu, į elektroninę erdvę pakvies daugiau viešųjų ir komercinių e. paslaugų vartotojų.
Skaitmeniniai įgūdžiai tokie pat svarbūs kaip skaitymas ar skaičiavimas
Pasak L. Križinauskienės, vienas iš labai svarbių šiandienos bendrųjų gebėjimų yra skaitmeninis raštingumas. Pats skaitmeninis raštingumas susideda iš penkių sričių: informacijos apdorojimo, turinio kūrimo, komunikavimo, problemų sprendimo ir saugumo. Kiekviena iš šių dalių gali būti skirtingo lygio – tas pats asmuo turinį gali kurti kaip pradedantysis, informaciją apdoroti kaip pažengęs vartotojas, o komunikavimo srityje būti pasiekęs profesionalo lygį. Europos Komisijos atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje maždaug 50 proc. gyventojų turi vidutinio lygio skaitmeninius įgūdžius.
„Karantino metu mes neblogai palavinsime komunikavimo sritį, nes įvairaus amžiaus žmonės aktyviau naudojasi internetinių pokalbių programomis, organizacijos rengia online susirinkimus ir susitikimus su klientais. Tačiau norint pasiekti geriausio rezultato, visos penkios sritys turi būti lavinamos lygiagrečiai ir nuolat“, – teigia L. Križinauskienė.
Europos Komisija skaitmeninių įgūdžių lavinimą visą gyvenimą yra įvardijusi kaip vieną pagrindinių prioritetų, o naujoje Europos įgūdžių darbotvarkėje (angl. The New Skills Agenda) pirmą kartą skaitmeniniams įgūdžiams priskiriama tokia pati svarba kaip skaitymui ir skaičiavimui.
Krizė parodė, kad pervertiname savo gebėjimus
Tyrimai rodo, kad žmonėms labai sudėtinga įvertinti savo tikrąjį skaitmeninių įgūdžių lygį. ECDL (European Computer Driving Licence – Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimas) Fondo atliktos apklausos keliose Europos šalyse parodė, kad žmonės dažnai pervertina šiuos savo įgūdžius. Pavyzdžiui, Austrijoje 94 proc. respondentų vertino savo bendruosius skaitmeninius įgūdžius intervale nuo „vidutiniškai“ iki „labai gerai“, tačiau vos 39 proc. įvykdė praktines užduotis teisingai.
Asociacijos „Lango į ateitį“ vadovė sako, kad Lietuvoje karantinas tapo savotišku visuomenės tyrimu, kuris įvertino praktinį, o ne teorinį mūsų skaitmeninių įgūdžių lygį. „Netgi tie žmonės, kurie nėra pradedantys vartotojai, įvedus karantiną susidūrė su iššūkiais. Biurų darbuotojams, kurių darbas vos ne šimtu procentų yra su kompiuteriu, paaiškėjo, kad dirbant iš namų vien nešiojamojo kompiuterio neužtenka. Reikia turėti saugią prieigą prie duomenų, kuriais visi naudojasi, reikia, kad būtų užtikrintas tinklo saugumas, kad būtų pakankamas interneto greitis. Aš pati susidūriau su problema teikiant e. parašu pasirašytus dokumentus Registų centrui, ne viskas ten yra paprasta kaip norėtųsi“, – pavyzdžiais dalinasi L. Križinauskienė.
Kitas pavyzdys, parodantis, ką reiškia skirtingas skaitmeninių gebėjimų lygis, yra Lietuvoje vykstantis nuotolinis mokymas. Pasak L. Križinauskienės, viešoje erdvėje nuolat būdavo kalbama, kad jaunoji karta puikiai pasiruošusi, ir buvo tikima, kad per dvi savaites visos mokyklos sklandžiai pereis prie nuotolinio mokymosi. Tačiau pačią pirmą dieną paaiškėjo, kad yra neišspręsti ne tik techniniai, bet ir skirtingo skaitmeninio raštingumo lygių klausimai: tėvai turėjo padėti vaikams prisijungti prie mokymosi platformų, nes pasirodė, kad tai yra kitaip nei kompiuteriniai žaidimai, dėl serverio apkrovų „lūžo“ mokymosi sistemos, dėl žinių trūkumo kai kurie mokytojai negalėjo vesti pamokų online režimu.
„Palaikau mokytojus, kurie per tas savaites padarė daugiau, nei kad metų metus apie tai diskutavę valdžios atstovai. Šiandien visi turime pasimokyti iš situacijos, pasidaryti atitinkamas išvadas ir išsikelti konkrečius tikslus ateičiai. Skaitmeniniai įgūdžiai visai visuomenei – tiek mokiniams ir mokytojams, tiek pensininkams ir gydytojams turi tapti savaime suprantamu dalyku“, – dėsto L. Križinauskienė.
Karantiną kviečia išnaudoti mokantis
Asociacijos „Langas į ateitį“ vadovė sako mananti, kad karantinas paspartins vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninių įgūdžių praktinį progresą ir jų tobulėjimą šioje srityje. Senjorai šiuo metu aktyviai pereina prie vaizdo pokalbių su vaikais ir anūkais, o įgiję dar daugiau pasitikėjimo savimi pradės naudotis ir būtinomis paslaugomis – internetu mokėti mokesčius, naudotis elektronine bankininkyste, pirkti elektroninėse parduotuvėse. Svarbu, kad žmonės žinotų, kur ieškoti mokymuisi reikalingos informacijos internete, o artimieji padėtų mokytis savarankiškai namuose.
Pasak L. Križinauskienės, karantinas pristabdė vieną iš svarbių projekto „Prisijungusi Lietuva“ veiklų – tiesioginį vyresnių gyventojų mokymą bibliotekose, tačiau jau planuojami nuotoliniai mokymai pažengusiems, turintiems interneto naudojimosi įgūdžių žmonėms. Be to, projekto svetainėje www.prisijungusi.lt galima rasti daug savarankiško mokymosi praktinių pamokų įvairiomis temomis ir įvairių elektroninių paslaugų pristatymų.
Viena iš pastarojo meto populiariausių mokymosi įrankių – Lietuvos bankų asociacijos ir asociacijos „Langas į ateitį“ specialistų sukurtas demonstracinis bankas, veikiantis adresu www.epilietis.eu ir supažindinantis su el. bankininkyste „iš vidaus“ tuos, kurie nedrįsta šia paslauga naudotis. „Žmonės el. bankininkyste nesinaudoja dažniausiai todėl, kad bijo suklysti, galvoja, kad tai nesaugu arba nepasitiki savo jėgomis. Šis mokomasis demo banko įrankis leidžia be jokių asmeninių duomenų pateikimo tiesiog „pažaisti e. banką praktiškai“: išmokti atlikti pavedimą, pasižiūrėti, kiek sąskaitoje turite pinigų, atsidaryti atliktų mokėjimų sąrašą ir pan.“, – pasakoja direktorė.
L. Križinauskienės teigimu, el. bankininkystės paslauga itin aktuali senjorams karantino metu – nereikia laukti, kol kažkas saugiai atneš pensiją, baimintis galimų sukčių pakeliui ar koronaviruso banko patalpoj, vietoj to, galima patogiai, įsitaisius namuose, prisijungti prie savo banko sąskaitos ir pasitikrinti, ar pensija jau pervesta.
