Lietuvos bibliotekos valstybės lygio ekstremalios situacijos ir karantino sąlygomis stengiasi toliau kurti ir skleisti įvairų turinį aptarnaujamoms bendruomenėms ir visuomenei, naudoja alternatyvias priemones ir būdus. Tai atveria didžiules galimybes skaitančiai, besimokančiai visuomenei tiek lavinimosi, tiek studijų, pramogų ir poilsio srityse.
Pirmaisiais 2020 m. mėnesiais pasaulis susidūrė su didele nenumatyta grėsme – koronaviruso pandemija. Dėl COVID-19 pavojaus daugelyje pasaulio šalių įvairios įstaigos, tarp jų ir bibliotekos, buvo laikinai uždarytos lankytojams ir ėmė dirbti karantino režimu. Lietuvos bibliotekos valstybės lygio ekstremalios situacijos ir karantino sąlygomis stengiasi toliau kurti ir skleisti įvairų turinį aptarnaujamoms bendruomenėms ir visuomenei, naudoja alternatyvias priemones ir būdus. Tai atveria didžiules galimybes skaitančiai, besimokančiai visuomenei tiek lavinimosi, tiek studijų, pramogų ir poilsio srityse.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas teigia, kad Lietuvos bibliotekos sėkmingai ir operatyviai persiorientavo dirbti virtualioje erdvėje. „Nacionalinė biblioteka ir kitos didžiosios šalies bibliotekos – dirba. Aktualiausios tapo nuotolinės paslaugos, interaktyvios mokymo programos, elektroninės knygos, pilietinės vienijančios iniciatyvos, profesionalus informavimas apie naujus bibliotekų darbo metodus, į virtualią erdvę perkeltas ir keliamas paslaugas. Visų bibliotekų darbuotojų pastangos ir indėlis yra labai svarbūs ir reikšmingi, siekiant išlaikyti bibliotekas tvirtoje pozicijoje ir šiuo sudėtingu metu ne tik išlikti „dūžtančiose formose“, bet ir teikti visuomenei kokybiškas paslaugas“, – sako prof. dr. R. Gudauskas.
Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos (SVBA) pirmininkė Danguolė Abazoriuvienė taip pat pažymi, kad bibliotekos labai lanksčiai prisiderino prie pakitusių darbo sąlygų. „Dabar bibliotekoms tenka spręsti tikrai didelius iššūkius, tačiau, būdamos kūrybingos ir įpratusios prie įvairių situacijų, jos sėkmingai persiorientuoja ir geba vartotojams pasiūlyti pačių įvairiausių nuotolinių paslaugų. Darbo daug. Vyriausybės nutarimu uždraudus fizinius kontaktus su skaitytojais, šiuo metu dominuoja elektroninių paslaugų įvairovė“, – sako SVBA pirmininkė.
Bibliotekų elektroninių paslaugų portale ibiblioteka.lt galima skaityti daugiau kaip 2000 lietuviškų elektroninių knygų. Virtualaus kultūros paveldo portale – tūkstančiai meno kūrinių, knygų, laikraščių, rankraščių tekstų, žemėlapių, garso įrašų. Šiuo metu čia galima skaityti daugiau nei 1700 lietuvių autorių kūrinių. Bibliotekos prenumeruoja užsienio duomenų bazes , kuriose yra keliolika tūkstančių el. žurnalų, ir siūlo šiais ištekliais naudotis nuotoliniu būdu.
Savalaikės valstybės investicijos į bibliotekų modernizavimą padeda joms šiuo sudėtingu laikotarpiu. Didžiulio palaikymo ir įsitraukimo sulaukė Robotikos mokyklos ir Nacionalinės bibliotekos iniciatyva – 3D spausdintuvais spausdinti apsauginius veido skydus Lietuvos medicinos įstaigų ir kitų institucijų darbuotojams, dirbantiems padidintos rizikos zonose. Prie šios iniciatyvos prisijungė 54 Lietuvos viešosios bibliotekos. Yra apskaičiuota, kad tokių skydų poreikis vien Lietuvos medikų bendruomenėje yra per 115 000 vienetų. Lietuvos bibliotekų savanoriškas labdaringas indėlis yra svarbus ir reikšmingas dabartinėmis karantino sąlygomis.
Bibliotekų specialistai parengė atsakymus į dažniausius šiandienos sąlygomis skaitytojų užduodamus klausimus, taip pat atnaujintos rubrikos „Klausk bibliotekininko“ , kuriose elektroniniu paštu atsakoma į klausimus apie pakitusią bibliotekų veiklą karantino metu, interaktyvias elektronines paslaugas, taip pat į klausimus, susijusius su biblioteka, jos fondais, duomenų bazėmis, dokumentų paieška ir kt.
Bibliotekos kuria ir virtualias edukacines programas, filmus, viktorinas ir kt., kurie pateikiami svetainėse ir socialiniuose tinkluose. Pvz., siūloma knygas skaityti su gyvūnais ar gyvūnams, patiems kurti knygeles, gamintis įvairius daiktus, mokytis tapymo pagrindų ir pan. Šiuo metu galvojama ir apie nuotolinius kompiuterinio raštingumo mokymus gyventojams, turintiems kompiuterinio raštingumo pradmenis. Ypač aktyvi tapo Nacionalinės bibliotekos TV studijos veikla. Čia įrašytos bibliotekos partnerio Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktoriaus prof. Sauliaus Čaplinsko paskaitos apie naująjį virusą SARS-CoV-2, kuris sukelia sunkią ligą COVID-19 ir esminius būdus, kaip apsaugoti save ir artimuosius nuo už(si)krėtimo, viršija visus iki šiol pasiektus žiūrimumo rekordus.
Net ir apribojus bibliotekų paslaugas, bibliotekos sėkmingai ieško sprendimų kokybiškai tęsti savo veiklas. Daugelis bibliotekų dabartines parengtas parodas pristato nuotoliniu būdu. Šiuo metu galima aplankyti daugiau nei 40 Nacionalinės bibliotekos parengtų virtualių parodų.
„Lietuvos bibliotekos operatyviai ir lanksčiai reagavo į kardinaliai pakitusias sąlygas“, – sako Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos pirmininkė, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Emilija Banionytė. „Ypatingą dėmesį šiuo laikotarpiu teikiame elektroninių paslaugų viešinimui, jų prieigai iš namų. Prisitaikę prie naujų aplinkybių mes tęsiame ir savo tradicines veiklas: daugiau laiko ir dėmesio galime skirti darbui su bibliotekos fondais ir kolekcijomis, tobulinti kvalifikaciją, vykdyti mokslo tiriamąją veiklą, rengti ir koreguoti norminius dokumentus, konsultuoti regiono bibliotekas ir kt.“
Išradingai dirba ir specializuotos bibliotekos. Pasak Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorės Ingos Davidonienės, karantino laikotarpiu ypač daug dėmesio skiriama virtualiai bibliotekai ELVIS viešinti ir skatinti vartotojus kuo aktyviau naudotis šia paslauga. Vartotojų aptarnavimo skyriaus darbuotojos skambina vartotojams, konsultuoja, kaip prisiregistruoti, naudotis, parsisiųsti garsines knygas, elektroninius Brailio rašto leidinius. Taip pat karantino laikotarpiu palengvinta skaitytojų registracija, nebereikia pateikti medicininės pažymos ar logopedo išvados, prašoma tik užpildyti sąžiningumo deklaraciją. Vyresnio amžiaus skaitytojams, kurie nesinaudoja internetu, telefonu skaitomi periodiniai leidiniai, supažindinama su portaluose skelbiama aktualia informacija. Organizuojami internetiniai seminarai tėvams, auginantiems vaikus, turinčius skaitymo sutrikimų (disleksiją). Aktyviai vyksta leidybinė veikla. Darbuotojams išdalinti skeneriai, jais skenuojami leidiniai, failai konvertuojami į tekstinius ir siunčiami redaguoti.
Kauno technologijos universiteto bibliotekos direktorė dr. Gintarė Tautkevičienė sako, kad ir akademinės bibliotekos jau visiškai perorientavo savo veiklą ir paslaugas karantino sąlygomis taip, kad galėtų aptarnauti bendruomenę ir teikti paslaugas nuotoliniu būdu. „Daugelis akademinių bibliotekų turi elektroninių išteklių daugiau nei spausdintų, be to, daugelis leidėjų karantino laikotarpiu nemokamai atvėrė daug papildomų išteklių. Leidėjai taip pat vykdo mokymus, kaip organizuoti įvairias paslaugas nuotoliniu būdu. Iki šios savaitės dauguma universitetų studentų turėjo dviejų savaičių atostogas, per tą laiką pasirengėme teikti mokymų, konsultacijų ir kitas reikalingas paslaugas nuotoliniu būdu. Parengti mokymo kursai „Moodle“ ir kitos mokymosi aplinkos, paskaitos bus vedamos nuotoliniu būdu, naudojant technologijas“, – apibendrintą informaciją pateikė dr. G. Tautkevičienė.
Pasiūlymais, kaip prisitaikyti prie šiandienos sąlygų aptarnaujant skaitytojus nuotoliniu būdu, dalijasi ir Lietuvos bibliotekininkų draugija . Jos pirmininkė Jolita Steponaitienė teigia, kad 2400 šalies bibliotekų laikinai užvėrė duris savo skaitytojams, lankytojams, vartotojams. Tačiau jais rūpinasi ir paslaugas nuotoliniu būdu teikia atidžiai ir profesionaliai. „Bibliotekos rodo išradingumą, geranoriškumą ir savo gyvybingumą, be to, deda daug pastangų palaikant stabilumą ir gerą visuomenės emocinę nuotaiką“, – pabrėžia J. Steponaitienė.
