„Yandex“ bandymai neigti duomenų nutekinimą Rusijos teisėsaugai galimai tik dar labiau klampina šią kompaniją. Pasiteisinimai, kad Europoje vartotojų duomenys gali būti atskleisti tik įtraukiant Interpolą, nė kiek neramina: Rusija jau seniai garsėja tarptautinio paieškų tinklo išnaudojimu saviems tikslams.
„Yandex“ bandymai neigti duomenų nutekinimą Rusijos teisėsaugai galimai tik dar labiau klampina šią kompaniją. Pasiteisinimai, kad Europoje vartotojų duomenys gali būti atskleisti tik įtraukiant Interpolą, nė kiek neramina: Rusija jau seniai garsėja tarptautinio paieškų tinklo išnaudojimu saviems tikslams. Dar daugiau žibalo į ugnį pila Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas, kovo viduryje atskleidęs, kad faktinę kompanijos vadovybę perėmusiam fondui vadovauja artima Vladimiro Putino bendražygė.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Pasirodžius Alfa.lt publikacijai apie galimą „Yandex.taxi“ bendradarbiavimą su Rusijos teisėsaugos struktūromis ir duomenų apie vartotojų judėjimą nutekinimą, kompanijos atstovė spaudai Olga Demjaniuk puolė aiškinti, kad taksi programėlė esą nerenka perteklinės informacijos, o duomenis apie vartotojų judėjimą atskleidžia tik tam tikrais reglamentuotais atvejais. reklama
„Pabrėžiame, kad programėlės taikymą Lietuvoje ir kitose ES šalyse tvarko Nyderlanduose įsikūrusi bendrovė „Yandex.Taxi B.V.“, kuri griežtai laikosi ES reglamentų, įskaitant BDAR. Duomenų už Rusijos Federacijos ribų galima reikalauti tik pateikus oficialų prašymą „Yandex.Taxi B.V.“ Nyderlanduose ir tik laikantis nustatytų tarptautinių procedūrų, pavyzdžiui, įtraukiant Interpolą“, – rašoma kompanijos atstovės atsiųstame laiške.
Interpolo įtraukimas į „Yandex“ kompanijos duomenų išdavimo reglamentus nė kiek neramina: režimo kritikai, tarp kurių – Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas Edwardas Lucasas, ne kartą yra įspėję visuomenę apie nusikalstamą Interpolo paieškos sistemos išnaudojimą.
Alfa.lt jau skelbė, kad Kremliaus režimas be jokių skrupulų pasitelkia Interpolą persekioti iš šalies pasitraukusiems oponentams. Dėl Rusijoje sufabrikuotų baudžiamųjų bylų į Interpolo paiešką įtraukiami režimui netikę asmenys persekiojami ES ir visame pasaulyje.
Iškalbingi skaičiai
Skaičiai kalba už save: šiuo metu Interpolo paieškoje „Red notice“ (liet. Raudonosios žymos) kategorijoje paskelbta 7263 asmenų paieška – net 2613 jų ieškomi Rusijos. Tarptautinę nusikaltėlių paieškos organizaciją vienijančių valstybių narių gyventojų skaičius siekia 7,7 mlrd., o Rusijoje yra 146,5 mln. gyventojų. Tai reiškia, kad šalis, kurioje gyvena 1,89 proc. visų Interpolo valstybių narių gyventojų, yra pateikusi net 38 proc. užklausų „Red notice“ paieškoje.
Dar daugiau nerimo kelia valdymo pasikeitimai „Yandex“ organizacijoje: vienas Rusijos opozicijos lyderių A. Navalnas kovo viduryje išplatino vaizdo įrašą, kuriame atskleidžia kompanijos valdymo struktūros sąsajas su V. Putino režimu.
Įraše atskleidžiama, kad kovą faktinė kompanijos kontrolė buvo perduota naujai įkurtam fondui. „Tai buvo kompromisas su valdžia, kuri teigia bijanti, kad „Yandex“, paveiktas užsienio šalių įtakos, gali bandyti paveikti vidaus politikos procesus Rusijoje“, – sako A. Navalnas.
Faktiškai kompaniją valdantis fondas kontroliuoja svarbiausius sprendimus. Opozicionierius tarp jų įvardija nuosavybės, kadrų ir net duomenų apsaugos klausimus.
A. Navalno teigimu, įkurtas fondas turėjo būti nominalus kompromisas tarp šalies valdžios ir verslo, tačiau šių metų kovo viduryje jam vadovauti paskirta V. Putino rinkimų štabo pirmininko pavaduotoja Jelena Šmeliova.
A. Navalnas pabrėžė, kad tai atsiliepė ir „Yandex“ skleidžiamų naujienų turiniui: „Faktiškai „Yandex“ sukūrė pačią didžiausią Rusijos cenzūruojamą žiniasklaidos priemonę. Jų platinamos naujienos – melagingos, o jų algoritmas nutyli aktualiais tikras naujienas. Iš tiesų tai labai modernus melo instrumentas“, – sako opozicionierius.
Alfa.lt primena, kad 2018 m. Nacionalinio kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos nustatė, kad „Yandex“ pavėžėjimo programėlė nuolat transliuoja vartotojų duomenis į Rusiją.
„NKSC analizės metu buvo nustatyta, kad programėlė šifruotais ryšio kanalais reguliariai jungėsi ir palaikė aktyvų ryšį su 11 unikalių IP adresų (iš kurių 10 priklauso Rusijos Federacijai). Duomenų perdavimas vykdomas atsitiktinai. Nustatyta, kad minima programėlė turi galimybę įvairiu laiku ir šifruotais ryšio kanalais užmegzti ryšį su skirtinguose Rusijos Federacijos regionuose esančiais adresais (pagal geolokacijos IP duomenų bazių informaciją), nepriklausomai nuo to, ar programėlė dirba budėjimo, ar aktyviuoju režimu“, – paskelbta centro išplatintoje ataskaitoje.
