Mokymo procesas keliasi į virtualią erdvę. Ką reikėtų apsvarstyti?

Esame priversti taikytis prie situacijos, kurioje dabar yra beveik visas pasaulis. Lietuvoje vienas iš pirmųjų žingsnių kovoje prieš koronavirusą buvo ugdymo įstaigų uždarymas. Čia nuotolinis mokymasis dar tik įgauna pagreitį, ir dėl paskelbto karantino edukatoriai turi tik dvi savaites pasiruošti savo dėstomus dalykus perkelti į virtualią erdvę.

Asociatyvi nuotr. Pixabay.com

Šiuo metu pasaulyje veikia apie 80 atvirųjų universitetų (angl. Open University), kurie studijų procesus vykdo tik nuotoliniu būdu. Gausu platformų, kuriose prieinami masiniai atvirieji internetiniai kursai (angl. Massive Open Online Course) bei įvairūs atvirieji mokymosi ištekliai (angl. Open Educational Resouce).

Tokiose mokymosi platformose neretai sukaupta kelių dešimčių metų patirtis organizuojant mokymąsi nuotoliniu būdu. Nepaisant to, vis dar susiduriama su gausybe iššūkių, tad į ką svarbu atkreipti dėmesį planuojant ir įgyvendinant nuotolinį mokymąsi?

Nauda – neabejotina

Didžiausias nuotolinio mokymosi privalumas yra jo lankstumas, kadangi besimokančiųjų neriboja nei laikas, nei vieta, galima optimizuoti įv. resursus ir išteklius. Svarbu tai, kad taip atkreipiamas dėmesys ne į mokymą, o į mokymąsi, bei į galimybę besimokantiesiems savarankiškai bendradarbiauti.

Visgi reikėtų paminėti ir tai, kad ankstesni studentų nuomonės apie nuotolinį mokymąsi tyrimai atskleidžia gan kontraversiškus rezultatus: viena vertus, studentai labiau vertina mokymąsi auditorijoje, kur yra galimybė mokytis vieniems iš kitų bendradarbiaujant ir diskutuojant, kita vertus, jie vis labiau pageidauja, kad mokymosi procesas būtų organizuojamas nuotoliniu būdu.

Tačiau tyrimai apie mokymą ir mokymąsi nuotoliniu būdu visgi atskleidžia, jog tiek edukatorių, tiek besimokančiųjų nuomone, palyginus tradicinį ir nuotolinį mokymąsi, pastarojo metu galima pasiekti tokių pačių ar netgi geresnių mokymosi rezultatų.

Kertinis akmuo – technologijų naudojimas

Tiek edukatoriams, tiek besimokantiesiems reikia laiko susipažinti su naudosiamomis technologijomis (ypač atsižvelgiant į tai, kad dauguma jų nėra pritaikytos lietuvių kalbai). Kai kurie, mokymui pritaikytą technologiją išbandys pirmą kartą.

Įv. edukacinėmis temomis rašanti tinklaraštininkė Vicki Davis pataria, kad reikėtų skirti tam tikrą laiko tarpą (pvz. 20 min.) prieš sinchroniniu būdu vyksiančią paskaitą, per kurį visi besimokantieji prisijungtų į naudosiamą platformą, kad nevėluot ir spėtų išspręsti atsiradusius technologinius trikdžius. Ne ką mažiau svarbu besimokančiuosius supažindinti ir su netiketo (t.y. interneto etiketo) principais.

Nepaisant to, įrankių yra įvairių ir galingų. Mokymasis nuotoliniu būdu taip pat gali padėti personalizuoti besimokančiojo mokymosi procesą. Įvairūs skaitmenizuoti, dažniausiai dirbtiniu intelektu paremti įrankiai leidžia aptikti besimokančiojo žinių spragas arba stipriąsias puses ir atitinkamai nukreipti į mokomąją medžiagą, praktines užduotis, taip pat padėti viską atlikti lanksčiai laiko atžvilgiu.

Mokymosi proceso ypatumai

Ankstesni moksliniai tyrimai Lietuvos kontekste atskleidžia, kad besimokantieji visgi nėra pakankamai pasiruošę dirbti mokymosi paradigmoje, t.y. prisiimti gerokai daugiau atsakomybės už savo mokymosi procesą nei tai daroma mokymo paradigmoje (arba „tradiciniame“mokymosi procese). Akivaizdu, kad namų aplinka labiau blaško, sunkiau sutelkti dėmesį.

Nuotoliniame mokymęsi svarbus aktyvus, į mažus segmentus sudėliotas mokymasis, kuris mokslininkų yra apibrėžtas kaip mokymasis, kurio metu besimokantieji įsitraukia į mokymosi procesą ir reflektuoja apie tai, ką ir kodėl daro.

Pasak Berkeley universiteto mokslininkų, svarbu įtraukti besimokančiuosius į diskusijas, bendradarbiavimą, naudoti video ir audio įrašus, praktines užduotis, tekstus, trumpas video paskaitas. Taip pat svarbu nepamiršti, kad tai, kas daugiau ar mažiau efektyviai veikia auditorinių užsiėmimų metu nebūtinai veiks mokant ir mokantis nuotoliniu būdu.

Švietimo ekspertai pataria, kad mokant nuotoliniu būdu reikėtų kaip įmanoma labiau vengti besimokantiesiems duoti skaityti ilgus (netgi ilgesnius kaip puslapio!) tekstus bei žiūrėti ilgesnius nei 10 minučių trukmės paskaitų įrašus.

Išties, tokią tendenciją galima pastebėti ir pačių populiariausių masinių atvirųjų internetinių kursų dizaine. Pavyzdžiui, „Khan Academy“ kursuose pateikiami video yra maždaug 3 minučių ilgio, po kurių seka praktinės užduotys su automatizuotu grįžtamuoju ryšiu.

Arkanzaso universiteto dėstytojai pataria, kad jeigu paskaita tikrai reikalauja kurti video arba audio įrašą ant „PowerPoint“ pateikčių, juos reikėtų skaldyti į 5 minučių video/audio įrašus. Juose turėtų būti kalbama tik apie vieną konceptą – besimokantiesiems beveik neįmanoma išklausyti vieno ilgo, valandos trukmės ar ilgesnio įrašo vienu prisėdimu.

Kai kurie besimokantieji nesugeba sutelkti dėmesio, kiti – šiuo laikotarpiu turi svarbesnių prioritetų bei problemų, kurias empatiškam edukatoriui suprasti yra tiesiog privaloma.

Sėkmės garantas – kurso dizainas

Visgi, pasak užsienio mokslininkų, raktas į nuotolinio mokymosi sėkmę slypi kurso dizaine, vystyme, tinkamų mokymo ir mokymosi metodų parinkime. Dar kartą reikėtų pabrėžti kurso dizaino kūrimą – ypač tai, kad jis turėtų būti išbandytas prieš jį pristatant besimokantiesiems nuotoliniu būdu.

Dėl šios priežasties galima teigti, jog tai, kad Lietuvos švietimo įstaigos savo edukatoriams davė bent dvi savaites pasiruošti kursus dėstyti nuotoliniu būdu tikrai turėtų duoti naudos.

Specialistai toliau nurodo, jog labai svarbu ir tai, kad efektyviai veiktų sistemos, kuriose talpinama ir prieinama mokomoji medžiaga. Labai svarbu, kad nuotolinių užsiėmimų metu būtų įmanomas ir skatinamas bendradarbiavimas tiek tarp edukatoriaus ir besimokančiųjų, tiek tik tarp besimokančiųjų, o vertinimas turėtų būti toks, kuris atitiktų iškeltus mokymosi tikslus.

Šiuo laikotarpiu svarbus ne tik mokymasis

Mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu svarbu nepamiršti ir to, kokie svarbūs gali tapti besimokančiųjų kiti vaidmenys, mat be to, kad jie mokosi, jie taip dirba.

Šiuo metu dėl paskelbto karantino nemažai besimokančiųjų tenka gerokai koreguoti savo dienotvarkę, todėl sinchroninės paskaitos nuotoliniu būdu gali būti netinkamas būdas tęsti studijas.

Nemažai besimokančiųjų gali turėti sveikatos problemų arba turėti rūpintis artimaisiais, kurie serga. Dėl uždarytų švietimo įstaigų jiems gali tekti rūpintis savo vaikais arba jaunesniais šeimos nariais ir dėl to jiems lieka mažiau laiko studijoms.

Taigi, reikia suprasti, kad studijos daugeliui besimokančiųjų tikrai nebus pirmas prioritetas. Dėl šios priežasties reikėtų rimtai pagalvoti ar verta organizuoti sinchronines paskaitas, kuomet visi besimokantieji prisijungia ir dirba vienu metu – daugeliu atvejų geriau būtų rinktis asinchroninį mokymąsi.

Nuorodos į atvirai prieinamas mokymosi priemones:

Priemonės, kurias galima naudoti bendradarbiavimo organizavimui

Vilma Sukackė yra Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto lektorė, mokslo grupės „Edukaciniai tyrimai” doktorantė.