Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus sumažinti reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas sukėlė didelį atgarsį tiek kolegijų, tiek ir universitetų sektoriuose. Pasirodė nuomonės, kad toks sprendimas neatitinka kelis metus propaguotos valstybės poreikio strategijos bei kelia grėsmę binarinei aukštojo mokslo sistemai. 
Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus sumažinti reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas sukėlė didelį atgarsį tiek kolegijų, tiek ir universitetų sektoriuose. Pasirodė nuomonės, kad toks sprendimas neatitinka kelis metus propaguotos valstybės poreikio strategijos bei kelia grėsmę binarinei aukštojo mokslo sistemai.
Asociatyvi nuotr.
Sprendimas kirs regionams
Švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos valstybinius brandos egzaminus užteks tik išlaikyti, nors dar praėjusiais metais buvo reikalaujamas ne mažesnis nei 40 balų iš 100 vidurkis universitetuose ir 25 balų vidurkis kolegijose. Šiemet jis sieks tik 16 balų iš 100.
Kauno kolegijos direktoriaus Pauliaus Baltrušaičio nuomone, toks žingsnis kelia grėsmę visam koleginiam sektoriui ir binarinei aukštojo mokslo sistemai.
„Esant tokiems žemiems reikalavimams, iškyla grėsmė visam koleginiam sektoriui ir ypač skaudžiai tai gali atsiliepti regioninėms kolegijoms. Daug lems ir universitetų apsisprendimas, ar jiems laikytis rekomenduojamo stojamo balo į valstybės nefinansuojamas vietas ar ne. Tačiau istorija rodo, kad precedentas, kai nusižengiama šiam susitarimui yra, tad situacija tampa tikrai nepavydėtina ir verčia kolegijas permąstyti savo pozicijas.
Žinoma, žemesnė kartelė atsiliepia ir studijų kokybei. Kuo mažesni reikalavimai studentams, tuo prasčiau pasiruošę jie žengia pro aukštųjų mokyklų duris, tuo sudėtingesnis darbas tampa dėstytojams ir mažesnė nauda gabiems, besistengiantiems ir visą laiką gerai besimokiusiems studentams.
Taip pat atsiranda diskriminacinis aspektas prieš metus ar dvejus baigusius absolventus, kurie stojo jau kitomis sąlygomis ir šiemet gali nuspręsti nutraukti studijas tam, kad galėtų pretenduoti į valstybės finansuojamą vietoje jau kitoje aukštojoje mokykloje ir kitoje studijų programoje.
Reikia nepamiršti ir ekonominio aspekto. Esant šiai situacijai, jauni žmonės yra tarsi skatinami rinktis universitetus, o ne kolegijas. Tokiu atveju specialistai yra ruošiame net iki dviejų kartų brangiau.
Viešosios išlaidos vienam besimokančiam studentui kolegijoje 2018 m. duomenimis yra 2600 eurų, o universitete 5600 eurų. Skirtumas didelis ir jį padengti turės valstybė“, – savo ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) nuomonę išsako P. Baltrušaitis.
Koks yra valstybės poreikis?
Kauno kolegijos direktoriui pritaria ir Utenos kolegijos vadovas dr. Raimundas Čepukas.
„Dar prieš priimant šį sprendimą, LAMA BPO prezidentas prof. Pranas Žiliukas atliko modeliavimus ir skaičiavimus, kurie parodė, kad siūlomi pakeitimai valstybės finansuojamų vietų skaičių kolegijose padidins tik 8 %, o universitetų sektoriuje apie 41 %. Jei įvertinsime studijų kainą, tai praktiškai visas papildomas finansavimas skiriamas brangesnėms studijoms universitetuose.
Tokiais veiksmais yra naikinama takoskyra tarp kolegijų ir universitetų – skirtingų tipų ir skirtingas misijas turinčių aukštųjų mokyklų. Likęs konkursinis balas – 4.3 kolegijoms ir 5.4 universitetams, taip pat iš esmės nėra kokybinis barjeras, kuris atskirtų kolegijas ir universitetus ir parodytų jaunuolių pasirengimą studijuoti.
Šis sprendimas skaudžiai smogs regionuose esančioms kolegijoms, nors jos savo misija, geografiniu išsidėstymu ir gerokai žemesne absolventų parengimo kaina gali užtikrinti gerokai didesnį studijų prieinamumą. Ypač tai aktualu šalies regionuose, kur nemaža dalis stojančiųjų yra iš socialiai pažeidžiamos aplinkos.
Akivaizdu, kad Vyriausybės kalbos vystyti regioninę politiką, pritraukti į juos užsienio ir Lietuvos verslo investicijas ir lieka tik tuščiomis kalbomis, nes daromi sprendimai yra kardinaliai priešingi“, – sako dr. R Čepukas.
Vilniaus kolegijos direktorės dr. Žymantės Jankauskienės manymu, reikia nepamiršti ir to, kad aukštosios mokyklos yra viešosios įstaigos, kurios turi tenkinti valstybės poreikį, o šie sprendimai gali įnešti nemažai sumaišties.
„Žvelgiant iš mūsų perspektyvos, šis sprendimas yra nesusietas su valstybės poreikiu, planavimu ir strateginiu mąstymu į ateitį.
Dabartinė situacija rodo, kad valstybės finansuojamų vietų skaičiaus didinimas leis tenkinti stojančiųjų asmeninius pasirinkimus, kurie dažnai nesutampa su valstybės poreikiu. Socialiniai mokslai visada buvo labai patrauklūs, o dabar juos rinktis taps dar paprasčiau, nors Darbo biržos profesijų barometras nurodo, kad tai nėra valstybės prioritetas, tačiau čia bus nukreipiami dideli pinigai“, – mano Vilniaus kolegijos vadovė.
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidento Nerijaus Varno nuomone, didžiausia grėsmė kolegijų sektoriui yra ne stojamojo balo atskirų dedamųjų panaikinimas, o universitetų polinkis nesilaikyti 5,4 balo stojant į valstybės nefinansuojamas vietas.
„Balo nesilaikymas atvers didesnį kelią moksleiviams rinktis studijas universitete, o ne kolegijose, nepaisant to, kad kolegijos siūlo studijuoti praktika paremtas, o universitetai daugiau teorinio pobūdžio reikalaujančias studijas, t. y. dėl pačių aukštųjų mokyklų specifikos. Situaciją spręsti padėtų bendras universitetų ir kolegijų sutarimas dėl stojimo sąlygų nustatymo bei jų laikymosi, įvertinus tiek švietimo, tiek regioninės politikos svarbą“, – teigia LKDK prezidentas.
