Nelegalūs knygų sklaidos kanalai Lietuvoje turi gilias šaknis. Knygų kontrabanda XIX–XX a. buvo viena pagrindinių priemonių prieš rusifikaciją, o 1990-aisiais Lietuvai atgavus nepriklausomybę piratavimas padėjo sparčiau susipažinti su Vakarų kultūra. Kitaip šį reiškinį mato leidėjai.
Nelegalūs knygų sklaidos kanalai Lietuvoje turi gilias šaknis. Knygų kontrabanda XIX–XX a. buvo viena pagrindinių priemonių prieš rusifikaciją, o 1990-aisiais Lietuvai atgavus nepriklausomybę piratavimas padėjo sparčiau susipažinti su Vakarų kultūra. „Tik piratavimo dėka Lietuva tapo vakarietiška ir ištrūko iš Rusijos kultūrinės įtakos“, – taip pasisakė vienas iš tyrime apie knygų piratavimą prabilusių dalyvių. Kitaip šį reiškinį mato leidėjai – anot Lietuvos leidėjų asociacijos prezidento Remigijaus Jokubausko, „toks didelis knygų piratavimo mastas Lietuvoje kaip tik rodo, kad mes dar ne iki galo ištrūkome iš Rusijos įtakos“.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkų dr. Arūno Gudinavičiaus ir dr. Vinco Grigo atliktas tyrimas „Šiuolaikinis knygų piratavimas Lietuvoje: skaitytojų, autorių ir leidėjų požiūris“ – pirmas bandymas pažvelgti į knygų piratavimą Lietuvoje ne tik iš leidėjų ar autorių, bet ir iš skaitytojų perspektyvos. „Mes neturėjome tikslo ištirti, gerai tai ar blogai. Mums rūpėjo skaitytojų, autorių ir leidėjų požiūris į piratavimą. Kaip šios skirtingos grupės supranta patį reiškinį“, – sako dr. A. Gudinavičius.
Kaip rodo įvairūs tyrimai ir šaltiniai, Lietuva yra šalis, kurioje piratavimas yra plačiai paplitęs.
„2016 m. „torrent“ P2P technologijomis paremtose failų dalijimosi ir mainų svetainėse atsisiuntimo analizė atskleidė, kad populiariausios nelegalaus turinio naudotojų šalys, kuriose dauguma interneto vartotojų lankosi piratų svetainėse, buvo Latvija, Bulgarija ir Lietuva. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės biuro 2019 m. duomenimis, 45 proc. Lietuvos jaunuolių, norėdami pasiekti skaitmeninį turinį, sąmoningai naudojasi nelegaliais šaltiniais – tai yra aukščiausias rezultatas Europos Sąjungoje“, – ataskaitoje teigia tyrimo autoriai.
Lietuvoje šiuo metu aktyviai kovojama prieš nelegalų turinį ir piratavimą. LATGA, AGATA ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija vykdo įvairias veiklas, nukreiptas prieš piratinio turinio svetaines, užsiima jaunimo švietimu, kuris turėtų užkirsti kelią piratavimui. Tačiau tyrimo metu paaiškėjo, jog tiek skaitytojams, tiek autoriams trūksta žinių apie tai, kokia atsakomybė gresia naudojant nelegalų turinį ar patiems užsiimant piratavimu.
„Daugelis autorių ir leidėjų mano, kad viena pagrindinių nelegalių knygų naudojimo priežasčių yra nepakankamas supratimas, kas teisinga, o kas ne naudojant autorių teisių saugomus kūrinius“, – pasakoja dr. Vincas Grigas. „Anot jų, vyrauja nuostata, jog paimti knygą iš knygyno nesumokėjus yra vagystė. Priešingai, atsisiuntimas iš piratinės platformos yra tik neatidėliotino informacijos poreikio tenkinimas.“
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, jog pagrindinė priežastis, kodėl žmonės renkasi piratines knygas, yra maža legalių el. knygų pasiūla ir jų įsigijimo galimybių trūkumas. Skaitytojai dažnai renkasi piratines knygas iš nelegalių šaltinių, nes taip jie gali gauti ir daugiau skirtingų knygų, ir greičiau jas pasiekti.
Kita svarbi knygų piratavimo priežastis – knygų kainos.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad daugelis autorių, leidėjų ir skaitytojų sutaria, kad elektroninės knygos turėtų kainuoti iki 10 eurų, o spausdintos – iki 15 eurų. „Lietuvos leidėjų asociacijos atlikta analizė parodė, kad vidutinė knygos kaina yra 13,80. Tai rodo, kad knygų kainos turėtų būti priimtinos, nes neviršija pokalbių metu minimų knygų kainų ribų ir patenka į autorių, leidėjų ir skaitytojų numatytas ribas, kiek knygos, jų manymu, turėtų kainuoti. Tačiau jeigu įvertintume knygų įperkamumą Lietuvoje (knygų kainų ir pajamų santykį), pamatytume, kad turime vieną mažiausių knygų įperkamumo rodiklių Europoje. Lietuvos šeima už mėnesio pajamas galėtų nusipirkti vidutiniškai 82 knygas, kai tuo tarpu, pavyzdžiui, Lenkijoje – 147, o Olandijoje – beveik 400“, – realią situaciją aiškina dr. Vincas Grigas.
Tačiau ne tik aukštos knygų kainos lemia žmonių pasirinkimą rinktis piratines knygas.
Dr. Vincas Grigas teigia, kad tyrimas atskleidė, jog kai kurie skaitytojai mano, kad viena iš priežasčių naudoti nelegalias knygas yra tikėjimas, kad jokios žalos nepadaroma, ypač tais atvejais, kai naudojami nelegalūs bestseleriai. Įdomu tai, kad tyrimo metu dalis autorių patys teigiamai įvertino faktą, kad jų knygos pirataujamos. „Anot autorių, blogų knygų niekas nepiratauja. Daugelis autorių pripažino, kad pragyvena ne iš knygų rašymo, nes autorių honorarai yra nedideli, todėl pagrindinis rašymo motyvacinis veiksnys yra skaitytojas bei žinojimas, kad knyga populiari, o ne potenciali finansinė grąža“, – tyrimo rezultatus aiškina dr. Vincas Grigas.
„Žvelgiant į tyrimo rezultatus galima įžvelgti sąsajas ir su vadinamąja sovietine vogimo kultūra, kai pasisavinti daiktą (šiuo atveju – knygą) iš valstybės ar verslo nebuvo laikoma vagyste, bet labiau herojiniu aktu ir kova už teisingą visuomenę“, – teigia dr. Arūnas Gudinavičius.
Atlikto tyrimo metu taip pat buvo bandyta išsiaiškinti ir tai, kokias knygų piratavimo pasekmes įžvelgia leidėjai, autoriai bei skaitytojai.
„Iš esmės visi respondentai sutiko, kad nelegalių knygų naudojimo pasekmė yra mažesnės pajamos leidėjams, pardavėjams ir autoriams, tačiau suteikia daugiau skaitymo galimybių, knygų pavadinimų pasirinkimo skaitytojams. Nė vienas skaitytojas (tik keli leidėjai ir autoriai) nepaminėjo ekonominės naudos naudojant nelegalias knygas“, – sako dr. Arūnas Gudinavičius.
Mokslininkas teigia, kad interpretuojant atlikto tyrimo rezultatus paaiškėjo, jog daugelis skaitytojų ir dalis autorių teigė, kad jų finansinė situacija niekaip nepasikeistų, jei piratavimas išnyktų. „Tik leidėjai tikėjo, kad jų pajamos šiek tiek padidėtų, jei piratavimas išnyktų. Daugelis autorių ir skaitytojų mano, kad išnykus nelegalioms knygoms žmonės tiesiog mažiau skaitytų, ieškotų kitų laisvalaikio praleidimo būdų arba atsirastų kitokių prieigos prie informacijos būdų. Dalis autorių nemano, kad pradėtų rašyti daugiau, o dalis leidėjų nėra tikri, ar pradėtų leisti daugiau knygų išnykus nelegalioms knygoms“, – teigia dr. Arūnas Gudinavičius.
Apibendrinus tyrimo rezultatus, galima pastebėti, jog dažniausiai įvardintos autorių ir skaitytojų knygų piratavimo priežastys priklauso nuo leidėjų (legalių elektroninių knygų ir jų įsigijimo būdų trūkumas), tačiau patys leidėjai akcentuoja kitas priežastis (prieiga prie nelegaliai platinamų knygų platformų, ekonominės priežastys).
Piratavimas yra kompleksinė problema, kuriai spręsti neužtenka vienos priemonės ar vienos institucijos įsikišimo. Tyrimo autoriai teigia, kad šviesti žmones apie intelektinę nuosavybę ir piratavimo žalą reikia pradedant nuo savęs ir mažų vaikų.
„Reikia keisti vertybines nuostatas. Turi būti dedamos pastangos siekiant pakeisti požiūrį į nelegalių knygų naudojimą, asmens moralines nuostatas bei supratimą, kad ir spausdintas, ir elektroninis turinys yra nuosavybė ir turi vertę. Gąsdinimais baudomis mažai ką galima pakeisti, tą rodo ir esama patirtis. Turi būti didinamas aiškumas, kodėl yra tokia ar kitokia knygų kaina. Kai žmonės galvoja, kad kaina „neteisinga“, randa daugiau argumentų, kuriais pateisina piratavimą“, – mano dr. Vincas Grigas.
Be švietimo svarbu ir sukurti tinkamą, paprastą prieigą prie legalių el. knygų. „Būtina kurti patogias ir prieinamas skaitmeninių knygų skaitymo platformas, kaip padarė muzikos („Spotify“) ir filmų („Netflix“) industrijos atstovai“, – rekomenduoja dr. Arūnas Gudinavičius. Jam pritaria ir dr. Vincas Grigas, teigdamas, kad svarbu, jog skaitytojai turėtų didesnę legalių el. knygų pavadinimų pasiūlą lietuvių kalba: „Dalis knygų pirataujamos vien dėl to, kad nebėra prekyboje. Paprasta ir patogi internetinė prieiga prie pasibaigusio tiražo knygų, kurios nebespausdinamos arba nebeparduodamos sumažintų knygų piratavimo mastą Lietuvoje“.
