27 proc. lietuvių šiandien perka daugiau internetu nei fizinėse parduotuvėse. Skaičiai rodo, jog tai daugeliui tapo įpročiu: net 44 proc. apklaustųjų minėjo pastarąjį kartą internetu pirkę vos prieš savaitę. Šiuo atžvilgiu į Šiaurę nutolę kaimynai nei per pus neprilygsta mums.
27 proc. lietuvių šiandien perka daugiau internetu nei fizinėse parduotuvėse. Skaičiai rodo, jog tai daugeliui tapo įpročiu: net 44 proc. apklaustųjų minėjo pastarąjį kartą internetu pirkę vos prieš savaitę. Šiuo atžvilgiu į Šiaurę nutolę kaimynai nei per pus neprilygsta mums. Tik 23 proc. suomi ų per tą patį laikotarpį nurodė pirkę prekių internetu. Jų tarpe ir dvigubai daugiau pasyvių elektroninėje prekyboje – net 9 proc. apklaustųjų teigė iki šiol nebandę tokio apsipirkimo. Internetu dažniau perkame ir už kitus Baltijos jūros kaimynus. Tokiu būdu per pastarąją savaitę prekių įsigijo 32 proc. estų ir 28 proc. latvių. Tai apytiksliai ketvirtadaliu mažiau palyginus su Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Šiuos kaimyninių šalių skirtumus ir kitas tendencijas identifikavo suomių kapitalo logistikos įmonė „Itella Logistics“, kuri kartu su tyrimų bendrove „Kantar“ Baltijos šalyse ir Suomijoje atliko vartotojų apsipirkimo įpročių internete tyrimą. Tyrime apklausta beveik 4 tūkst. 18-79 m. amžiaus respondentų iš Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos. Lietuvoje apklausa vykdyta internetu.
Elektroninės prekybos plėtrai daugiausia potencialo Lietuvoje
Nepaisant jau šiandien matomų vartotojų elgsenos skirtumų, galima prognozuoti, jog netolimoje ateityje jie tik ryškės. Lietuviai entuziastingiausiai vertina savo pirkimo ateityje perspektyvas: 56 proc. jų tikisi 2025 m. internetu pirkti daugiau nei fizinėse parduotuvėse. Šis optimizmas mus vidutiniškai dvidešimčia punktų skiria nuo estų, latvių ir suomių prognozių. Pasak „Itella Logistics“ direktorės Rasmos Saulės, nors elektroninių sprendimų srityje Estija yra bene labiausiai iš visų tyrime dalyvavusių šalių pažengusi, lietuviai regione yra didžiausi elektroninės komercijos entuziastai. „Visuomenės nusiteikimas ir prielankumas technologijoms tiesiogiai rodo šioje srityje veikiančių verslų plėtros potencialą. Lietuvoje, akivaizdu, jis itin didelis“, – sako ji.
Lietuvių potraukį naujoms technologijoms rodo ir maža internetinio apsipirkimo skeptikų dalis – jų mūsų šalyje vos 3 proc. Daugiausia skeptikų šiandien Latvijoje, kur šiuo klausimu kategoriškas kas aštuntas respondentas. Panaši jų dalis ir Suomijoje bei Estijoje – atitinkamai 10 proc. ir 8 proc.
Siekdami apsipirkti pigiau, mes kaip ir suomiai į krepšelį dedame papildomas prekes
Perkant internetu lietuviams svarbiausia kaina – tai nurodė 87 proc. respondentų. Tiek lietuviams, tiek latviams tai svarbiausias produkto pasirinkimo internetinėje parduotuvėje veiksnys, visgi pastarieji tam teikia mažiau reikšmės. Kainą kaip ypač svarbų kriterijų Latvijoje ir Estijoje įvardijo beveik penktadaliu mažiau respondentų. Tuo tarpu suomiams tai nėra taip svarbu. Šį aspektą pačiu svarbiausiu įvardija tik kas antras apklaustasis.
Lietuvių jautrumą kainai rodo ir kiti apsipirkimo įpročiai: beveik pusė (45 proc.) lietuvių dažniausiai pasirenka papildomas prekes siekdami nemokamo pristatymo. Tokia elgsena mažiau ryški Estijoje (32 proc.) ar Latvijoje (34 proc.), tuo tarpu suomiai (41 proc.), panašiai kaip ir mes, linkę skaičiuoti.
Latviams mažiausiai aktuali produkto kilmė ir ekologija
Lietuviai mažiausiai vertės mato produktų ekologijoje ir nesureikšmina vietos rinkos gamybos. Šiuos apsipirkimo internetu veiksnius jie rikiuoja prioritetų sąrašo pabaigoje. Į produkto kilmę dėmesį atkreipia kas ketvirtas, o į ekologiją tik kas penktas. Visgi kaimynams tai rūpi dar mažiau: Latviai iš visų mūsų skeptiškiausi produkto ekologijos ir kilmės šalies atžvilgiu.
Jei apsipirkimas vyksta sklandžiai, esame mažiau budrūs dėl mokėjimo saugumo
Prioritetą teikiame apsipirkimui didelį asortimentą siūlančiose parduotuvėse už patrauklią kainą. Na, o jei tokiose parduotuvėse atsiskaitymas itin paprastas – elgiamės mažiau apdariai. Tyrimas atskleidė, jog Lietuvos gyventojams mokėjimo saugumas beveik du kartus mažiau svarbus už atsiskaitymo patogumą.
„Vartotojų entuziazmas internetiniam apsipirkimui, didelių parduotuvių bei mažos kainos aktualumas kartu su pragmatišku vartotojų požiūriu į vietos ir ekologiškus produktus rodo, jog artimiausiais metais tarptautinių krovinių gabenimo srautai ir toliau augs. Internetu pirksime dar daugiau ir ieškosime, kur pigiau. Tai teigiamai paveiks logistikos sektoriaus plėtrą ir formuos dar didesnį siuntų pristatymo vartotojams alternatyvų poreikį“, – sako „Itella Logistics“ direktorė R.Saulė.
