Tamsiu paros metu atšvaitas gali išgelbėti pėsčiojo gyvybę, tačiau ir čia nebeapsieinama be modernių technologijų. Pasirodo, kas penktas šalies gyventojas ir net kas trečias jaunuolis tamsoje kirsdamas kelią ar eidamas kelkraščiu tiesiog pasišviečia mobiliojo telefono žibintuvėliu.
Asociatyvi nuotr.
Draudimo bendrovės BTA inicijuotos „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, išmaniaisiais telefonais tamsiame kelyje pasišviečia 21 proc. visų gyventojų, o 18-25 metų amžiaus jaunimo grupėje tokių yra net 30 proc. Tiesa, populiariausia priemone išlieka ir pirmos pozicijos neužleidžia tradiciniai, prie drabužių prisegti ir tamsoje gerai matomi atšvaitai: juos segi 39 proc. šalies gyventojų.
Telefono žibintuvėlis – geriau negu nieko
Draudikai mobiliųjų technologijų naudojimą vietoje atšvaitų vertina santūriai. BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad pasirinkus tokį matomumo pagerinimo būdą verta prisiminti ir Kelių eismo taisykles (KET).
„Vienais atvejais KET pėstiesiems nurodo judėti prieš transporto priemonių judėjimo kryptį, kitais atvejais – kaip tik jos laikytis. Vadinasi, net ir įjungus žibintuvėlį tektų telefoną laikyti arba nugarėle į priekį, arba atvirkščiai. Skambinant žiebtuvėlis neišsijungia ir tai pliusas, bet tokiu atveju telefonas greičiausiai būtų pasukamas šonu, ir vairuotojai šviesos greičiausiai visai nebematytų. Tad telefono žibintuvėlis yra šimtą kartų geriau negu nieko, bet turėtų būti naudojamas ne vienas, o kartu su kitomis šviesą atspindinčiomis priemonėmis“, – sako A. Žiukelis.
Jo teigimu, žibintuvėlio pliusas yra tai, kad juo galima pasišviesti kelią – tai pėsčiąjį saugo nuo užkliuvimo, pargriuvimo, be to, žibintuvėlis pats yra šviesos šaltinis. Minusas, kad, priešingai nei įprasti atšvaitai, telefono žibintuvėlis šviesą skleidžia tik viena kryptimi.
„Tai yra priemonė, apie kurią nereikia galvoti – nei kur atsukti, nei kaip atsukus laikyti. Pakanka neužmiršti atšvaito prisitvirtinti dešinėje drabužių pusėje, automobilių žibintų lygyje. Be atšvaito pėsčiąjį vairuotojai pastebi 40-50 metrų atstumu – važiuojant 80 kilometrų per valandą greičiu toks atstumas įveikiamas vos per keletą sekundžių ir vairuotojas gali nespėti sureaguoti. Atšvaitas matomumo atstumą pailgina daugiau kaip 100 metrų, o kartu smarkiai sumažina eismo įvykio tikimybę“, – pastebi ekspertas.
Tarp Lietuvos pėsčiųjų dar populiarūs ir šviečiantys žibintai – juos renkasi 20 proc., o ryškiaspalves liemenes dėvi 16 proc. pėsčiųjų.
Keliuose yra ir „nematomų“ pėsčiųjų
Reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad 6 proc. šalies gyventojų, tamsoje eidami kelkraščiu ar kirsdami kelią, dažniausiai nenaudoja jokios matomumą padidinančios priemonės. Dažniau į tai numoja vyrai nei moterys – atitinkamai 8 proc. ir 5 procentai.
„Apklausos rezultatai atskleidė dar vieną paradoksą. Nors keliavimo tamsoje rečiau išvengia kaimo vietovių gyventojai – tokių yra 25 proc., kai didmiesčiuose – 36 proc., tačiau abiejose grupėse yra po 7 proc. žmonių, nenaudojančių jokios švytinčios priemonės. Turint omenyje, kad miestai yra apšviesti žymiai geriau, čia daug reguliuojamų sankryžų ir perėjų, kaimo vietovių gyventojams reikėtų labiau pasirūpinti savo saugumu ir matomumu vairuotojams“, – pataria A. Žiukelis.
Beje, kaimo gyventojai ypač mėgsta prie drabužių prisegamus atšvaitus – juos renkasi net 47 proc. šios grupės atstovų.
„Spinter tyrimai“ apklausė 1008 respondentus, kurių amžius 18-75 metai. Apklausa vyko spalio 17-28 dienomis.