Jau 2025 metais prie interneto bus prijungta 40 milijardų įrenginių. Pekine prie gatvių apšvietimo lempų montuojami specialūs davikliai, padedantys stebėti oro taršą, Portlande diegiamos išmaniosios automobilių statymo sistemos, Barselonoje naujosios kartos technologijos padeda mažinti triukšmą.
MIT sukurti robotai / Stopkadras
„Nėra pakankamai jaunų žmonių, kurie prižiūrėtų senus žmones, nėra pakankamai jaunų slaugių, kurios prižiūrėtų ligonius, todėl be robotų ir 5G ryšio neišsiversime“, – sakė į Rygą iš Silicio slėnio atvykęs „Founders Space“ vadovas Steve‘as Hoffmanas.
Silicio slėnyje geriau žinomas tiesiog kaip „kapitonas“ S. Hoffmanas Rygoje vykstančioje konferencijoje „5G techritory“ pasakojo apie 5G pritaikymo galimybes visame pasaulyje. Tiesa, su juo diskutuodami Europos politikos formuotojai nebuvo tokie optimistiški. Pasak jų, žmonės turi patys pasirinkti, kokiame pasaulyje nori gyventi.
Paklausius diskusijos, peršasi mintis, jog mūsų laukia dar ne vienas referendumas dėl naujųjų technologijų pritaikymo, nes turbūt ne visi norės, kad jų veidas būtų skenuojamas ir saugomas duombazėje, o keturkojį pavedžioti vestų keturkojis jo draugas robotas.
Ar skristumėte mikrorobotų remontuotu orlaiviu?
Pasak Silicio slėnio žvaigždės, 5G ryšys pakeis mus supantį pasaulį. Pavyzdžiui, lėktuvų variklius apžiūrėti gali mikrorobotai, dirbtinis intelektas policijos pareigūnus gali nusiųsti į tą vietą, kur nusikaltimas dar tik įvyks ateityje, o automobilių ir viešojo transporto priemonių miestuose prijungimas prie tinklo pakeis kelionę iki darbo.
Kada tai įvyks? Darosi šiek tiek baisu, tačiau ekspertai teigia, kad 2025 metais tai gali tapti realybe. Dar daugiau, nuolatos vėluojanti ir nuo JAV bei Korėjos ar Kinijos atsiliekanti Europa įpareigojo ES nares iki kitų metų pabaigos įvykdyti dažnių, reikalingų 5G ryšio plėtrai, konkursus, pradėti paleidinėjimo ir bandymo darbus.
„Europos Komisija griežtai vertins tuos, kurie įpareigojimų neįvykdys. Yra du 5G infrastruktūros lyderiai Europoje, todėl turime pasinaudoti galimybėmis“, – teigė Roberto Viola, Europos Komisijos Komunikacijos tinklų, turinio ir technologijų generalinis direktorius.
Jo teigimu, Europa šiek tiek atsilieka nuo Kinijos ir JAV, tačiau gali rasti aukso viduriuką: „Dėl startuolių ekosistemos ir drąsos rizikuoti turime perimti gerąją JAV praktiką. Kalbėdami apie valstybių strateginių projektų finansavimą galime mokytis iš Kinijos“.
5G – naujas ekonomikų varikliukas
„Ekonomikos augimą galima generuoti 2 būdais: daugiau dirbti arba efektyviau dirbti. Tai leistų padaryti pramoninis internetas, jei atsiliksime jį plėtodami, nukentės mūsų ekonomika“, – sakė Gabrielis Solomonas, „Ericsson“ vadovas Europai ir Lotynų Amerikai.
Būtent „Ericsson“ yra vienas pagrindinių 5G infrastruktūros kūrėjų Europoje. Pasak jo, Pietų Korėjoje per 8 mėnesius 5G ryšiu buvo „padengta“ beveik visa šalis. „Jie darė tai pasitelkdami klasterius, to Europoje ir Amerikoje niekas dar nedarė“, – pavyzdį pateikė jis.
Skaičiuojama, kad net 36 proc. visos pasaulio naujos pridėtinės vertės sukurs 5G ryšio technologijos.
Tačiau Europos Komisijos vadovas nebuvo toks optimistiškas. Pasak jo, negalima visko vertinti tik pagal ekonominės naudos rodiklius.
„Mūsų tikslas palikti žmonėms galimybę apsispręsti. Jie turi turėti teisę apsispręsti, ar visuomenė to nori. Viešasis sektorius – transportas ir sveikatos priežiūra – yra labai jautrus. Vis dėlto sieksime, kad Europa neatsiliktų. Pavyzdžiui, kiekvienas naujas greitkelis Europoje turi būti padengtas 5G ryšiu. Tai padės vairuoti saugiau ir mažiau teršti aplinką”, – sakė Roberto Viola.
Jam pritarė ir Karol Okonski, Lenkijos skaitmeninių reikalų ministerijos valstybės sekretorius. Anot jo, viena tų sričių, kur Europa gali lyderiauti ir tapti pavyzdžiu, yra savavaldžiai automobiliai ir puiki susisiekimo infrastruktūra.
Žinos, kada jums pasibaigė tualetinis popierius
Garsaus Silicio slėnio investuotojo S. Hoffmano nuomone, dėl daugybės gamybos procesų optimizavimo gamyklos iš Kinijos ir Pietų Azijos bus perkeliamos į Europą. „Kam prekes plukdyti per visą pasaulį, jei nebus svarbi pigi darbo jėga“, – klausė jis.
Jo teigimu, tokioms kompanijoms kaip „Amazon“ naujos technologijos padės dar labiau didinti pardavimus.
„Amazon“ labai daug investuoja į „Predictve commerce“. Jie iš anksto išsiųs siuntą į tam tikrą miestą, nes žinos, kiek ten užsakymų bus. Analizuos kiekvieno individo apsipirkimo elgseną. Atidarę dėžę, pagalvosite, kad to norėjote. Galbūt jums jau baiginėjosi tualetinis popierius. Galėsite grąžinti, jei nenorite to produkto, bet žmonės dažniau juos pasiliks, nes grąžinimas reikalaus atlikti papildomą veiksmą. Būtent tokia yra D. Bezoso vizija“, – aiškino Silicio slėnio investuotojas.
Nors kai ką tokia prognozavimo sistema gali erzinti, tačiau ji jau išbandoma dabar. Visgi, eksperto teigimu, negalima pamiršti ir socialinės naudos, kurią gali duoti 5G ryšys.
„Nusiųsime policiją į tą vietą, kur bus didžiausia tikimybė, kad nusikaltimas įvyks. Galėsime prognozuoti ir užkirsti kelią savižudybėms, nes linkusius prieš save pakelti ranką jau galime atpažinti iš jų įrašų socialiniuose tinkluose. Pasikeis ir švietimo sistema, nes vienas nemokys daugelio. Kiekvienas bus mokomas individualiai, o mokytojas taps tik mentoriumi, kontroliuojančiu ir prižiūrinčiu procesą“, – dėstė daugybės knygų autorius iš Silicio slėnio.
Kuriant išmanųjį miestą pasigenda politikų drąsos
„Išmanusis miestas neįmanomas be 5G. Kaip turėti tam politinės valios? Galbūt kai kurie Europos miestai taps pavyzdžiu, nes savivaldose trūksta lyderystės“, – sakė „Eriksson“ atstovas.
Pasirodo, Kinijoje tokie miestai statomi naujose vietose nuo pamatų, o tai yra daug lengviau, nes Europoje daugeliu atvejų kurti naują infrastruktūrą „ant“ senos yra daug sudėtingiau. Išmaniųjų miestų prototipai jau išbandomi Suomijoje, Italijoje. Stebima, kiek energetikos išteklių ir žmonių laiko padeda sutaupyti 5G technologijos.
Steve’as Hoffmanas stebėjosi, kad Europoje kartais pritrūksta individualios lyderystės, trūksta išskirtinių asmenybių, kurios savo pavyzdžiu įkvėptų kitus.
„Europiečiai viską daro lėčiau nei amerikiečiai ar kiniečiai. Be to, jie bijo rizikos. Amerikoje bandome įgyvendinti kvailiausias idėjas, net tas, kurios atrodo neįmanomos. Kinijoje veikia piramidės principas, prezidentas viršuje pasako ir visi turi vykdyti jo įsakymą. Amerikoje populiari individuali lyderystė, Europoje –kolektyvinė“, – sakė jis.
Jam pritarė ir Europos Komisijos atstovas, kuris pateikė kompanijos „Airbus“ kolektyvinės lyderystės pavyzdį. „Sutinku, kad Europoje viskas vyksta lėčiau, bet turime gerų pavyzdžių, kai verslas, valdžia randa bendrą sutarimą ir pasiekia puikių rezultatų. Jei viską darytume JAV sparta, greičiausiai nusilaužtume koją“, – svarstė Roberto Viola.
Ir susitarti Europai tikrai dar bus dėl ko. Kai kurios ES šalys nepritaria tam, kad diegiant 5G būtų naudojamos rinkos lyderio „Huawei“ technologijos. Galbūt tikra lyderystė – kaip suburti 28 valstybes ir priversti jų vadovus susitarti dėl Europos technologinės ateities.
Žurnalistas renginyje lankėsi „Infobalt“ kvietimu. Visas kelionės išlaidas apmokėjo „Infobalt“. Publikacijos turiniui įtakos tai neturėjo.