Skaitmeninis arba kitaip interneto etiketas – tai visų interneto vartotojų elgesio taisyklių rinkinys. Etiketo taisyklių stengiamės laikytis bendraudami realybėje, tačiau etiškai turėtume elgtis ir skaitmeninėje erdvėje. Ką apie interneto etiketą turi žinoti tiek paaugliai, tiek suaugusieji?
Skaitmeninis arba kitaip interneto etiketas (angl. netiquette) – tai visų interneto vartotojų elgesio taisyklių rinkinys. Etiketo taisyklių stengiamės laikytis bendraudami realybėje, tačiau etiškai turėtume elgtis ir skaitmeninėje erdvėje. Taisyklės bendraujant virtualiai ir realiai neturėtų skirtis, tad ką apie interneto etiketą turi žinoti tiek paaugliai, tiek suaugusieji?
Asociatyvi nuotr.
Pagrindinė taisyklė – mandagumas
Interneto etiketas, dar kitaip vadinamas netiketas, yra pagrindinės bendravimo interneto erdvėje taisyklės. Interneto etiketas apima visas bendravimo skaitmeninėje erdvėje sferas – nuo pokalbių su draugais, šeimos nariais, mokytojais ar kolegomis iki internetinių pažinčių.
Viena svarbiausių taisyklių tiek bendraujant akis į akį, tiek virtualiai – mandagus elgesys. Su artimaisiais ar draugais esame įpratę bendrauti betarpiškai. Tačiau jei pokalbis vyksta su mažiau pažįstamais ar visai nepažįstamais pašnekovais, pavyzdžiui, būsimais darbdaviais, nepamirškite pradėti pokalbio nuo pasisveikinimo, baigę pokalbį atsisveikinkite. Rašydami elektroninį laišką ar žinutę socialiniame tinkle laikykitės gramatikos ir skyrybos taisyklių.
Neseniai bendrovės „Samsung“ inicijuotos programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ atlikta apklausa parodė, kad net 63 proc. 14-18 m. moksleivių susirašinėdami socialiniuose tinkluose naudoja trumpinius. Tačiau bendraujant dalykiškai visgi reikėtų stengtis nevartoti trumpinių ar slengo. Taip pat visuomet perskaitykite, ką parašėte, ir tik tuomet spauskite siųsti. Taip patikrinsite, ar nepalikote gramatikos arba skyrybos klaidų ir sakinius suformulavote taip, kad pašnekovas jūs tikrai suprastų.
Emocijas raštu reikškite apgalvotai
Tiek bendraujant socialiniuose tinkluose, tiek rašant elektroninius laiškus kartais sudėtinga tiksliai perteikti kiekvieną emociją. Raštu ypač sunku išreikšti ironiją ar humorą, tad parašytas paprastas juokelis, jį perskaičius gali būti interpretuojamas kaip mandagumo stoka ar net įžeidimas.
Patariama atsargiai vartoti didžiąsias raides, kurios asocijuojasi su šaukimu. Neretai didžiosios raidės erzina asmenį, kuriam yra skirta žinutė. Dar vienas patarimas – venkite dėti šauktukus ten, kur jie tikrai nėra būtini. Taip pat vertėtų stengtis nesivelti į ginčus su tais, kurie rašo įžeidžiančius komentarus. Pasitaupykite savo emocijas ir tiesiog tokius asmenis ignoruokite.
Ko daryti tikrai neverta?
Pirma, niekuomet neperduokite kito žmogaus elektroninio pašto adreso ar kitų kontaktų tretiesiems asmenims. Tai yra ne tik neetiška, bet ir draudžiama pagal bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Antra, nesidalinkite su aplinkiniais žmonėmis susijusia jautria informacija. Jei kažkas su jumis pasidalino kažkokiomis naujienomis, tai nereiškia, kad tas asmuo nori, jog žinutė būtų perduota kitiems.
„Tai viena iš itin dažnai pasitaikančių klaidų skaitmeninėje erdvėje, kuri yra ypač paplitusi socialiniuose tinkluose jaunimo tarpe. Dažnai bendraudami su draugais atsipalaiduojame ir pamirštame etiško bendravimo taisykles, o tai kartais pakiša koja, kai tenka bendrauti su nepažįstamais ar vyresniais. Visa tai mus ir paskatino vyresniųjų klasių moksleivius pakviesti dalyvauti kūrybiniame konkurse, kurio tikslas yra sukurti pirmąsias Lietuvos moksleivių interneto etiketo taisykles“, – sako E. Tamelytė, moksleivių skaitmeninių įgūdžių lavinimo programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ vadovė.
Skaitmeninių įgūdžių lavinimo programos kūrėjai interneto etiketo taisykles ragina kurti, atsižvelgiant į keturias temas: elgesys virtualioje erdvėje, duomenų apsauga ir privatumas internete, autorių teisių apsauga bei kritinis mąstymas ir komunikacija internete.
„Kviečiame suburti 4-5 moksleivių bei 1 mokytojo komandą ir iki gruodžio pabaigos siųsti mums savo sukurtas skaitmeninio etiketo taisykles. Konkurso darbai gali būti rengiami ir pateikti rašytiniu tekstu, infografiku, nuotraukomis, animacija, garso ar vaizdo įrašais“, – sako E. Tamelytė.
