Bitkoinas, eteris, Monero ir daugybė kitų – vis dažniau ir dažniau girdime kriptovaliutų pavadinimus. Tačiau ar šios fizinio pavidalo neturinčios valiutos gali neigiamai veikti mūsų planetą? Tokį klausimą iškėlė Naujosios Meksikos universiteto mokslininkai, domėjęsi kriptovaliutų kasimo daromu poveikiu aplinkai.
Bitkoinas, eteris, Monero ir daugybė kitų – vis dažniau ir dažniau girdime kriptovaliutų pavadinimus. Tačiau ar šios fizinio pavidalo neturinčios valiutos gali neigiamai veikti mūsų planetą? Tokį klausimą iškėlė Naujosios Meksikos universiteto mokslininkai, domėjęsi kriptovaliutų kasimo daromu poveikiu aplinkai, rašo sciencedaily.com.
Kriptovaliutos kasykla. Asociatyvi nuotr.
„Labiausiai mūsų tyrime stebina tai, kad kriptiovaliutų poveikis sveikatai ir aplinkai yra iš tiesų labai didelis. Ir didesnis, nei dauguma žmonių suvokia“, – sakė minėto universiteto ekonomikos docentas Benjaminas Jonesas.
Kaip žinoma, kriptovaliuta yra internetinė atsiskaitymo forma, egzistuojanti tik skaitmeniniame pasaulyje. Nepriklausomi kasėjai varžosi tarpusavyje, spręsdami sudėtingus kompiuterinius algoritmus ir už tai gauna valiutos vienetų. Tokių valiutų šalininkai sako, kad joms nereikia trečiosios šalies, kaip tradicinio banko ar centralizuotos vyriausybės, kad ši patvirtintų atsiskaitymą tokiomis valiutomis. Tačiau tokių valiutų gamybos metu sunaudojami milžiniški energijos kiekiai.
Savo naujausio mokslinio darbo apie kriptovaliutų kasimo poveikį oro taršai ir žmonių sveikatai išvadose, kurios buvo paskelbtos žurnale „Energy Research & Social Science“, Naujosios Meksikos universiteto mokslininkai – ekonomikos docentas Andrew Goodkindas, ekonomikos profesorius Robertas Berrennsas ir jau minėtas B. Jonesas – apytikriai paskaičiavo, kokį tokios kriptovaliutų kasimo metodikos daro poveikį aplinkai. Jie panaudojo esamus duomenis apie energijos sunaudojimą kasant kriptovaliutas bei įvairius ekonominio vertinimo metodus ir pateikė konkrečią tokio kasimo vertę.
„Mūsų kompetencija yra skaičiuoti įvairios ekonominės veiklos ir sektorių daromo poveikio sveikatai ir aplinkai žalą, – paaiškino R. Berrensas. – Pavyzdžiui, ekonomistai dažnai nagrinėja energijos suvartojimo poveikį, susijusį su gamyba ar vartojimu žemės ūkyje, o taip pat su automobilių gamyba ir eksploatavimu. Dabartiniame pasaulyje, kuris susiduria su klimato kaita, ekonomistai gali padėti suvokti įvairios veiklos ir technologijų poveikį.“
Kasant kriptovaliutas naudojami itin daug energijos suvartojantys specializuoti kompiuteriai. Šiuo metu pasaulyje prie sparčiausio interneto ir pigiausios energijos šaltinių yra formuojamos ištįsos kasybos stovyklos, nepriklausomai nuo to, ar energijos šaltinis tausoja gamtą, ar ne.
„Su kiekviena kriptovaliuta auga ir elektros reikalavimai norint pagaminti vieną tokią monetą. Dėl to neišvengiamai priartėjama prie vadinamosios neigiamos grynosios socialinės naudos“, – teigiama mokslinio tyrimo išvadose.
Minėti mokslininkai sako, kad nors tokia kasyba ir sukuria finansinę vertę, didžiulis elektros suvartojimas generuoja kriptožalą. Toks terminas yra vartojamas apibūdinti skaitmeninės veiklos poveikį žmonių sveikatai ir klimatui.
„Mes analizavome klimato kaitą nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo iki elektros gamybos, o taip pat poveikį, kurį daro vietiniai teršalai ore, kai jie yra nešami pavėjui ir per kelias bendruomenes“, – sakė A. Goodkindas.
Mokslininkai paskaičiavo, kad praėjusiais metais Jungtinėse Valstijose kiekvienam bitkoino vertės JAV doleriui teko 0,49 JAV dolerio centų žalos sveikatai ir klimatui. Duomenys taip pat rodo, kad vienu metu pernai žala, kuri buvo padaroma kasant vieną bitkoiną, prilygo jo finansinei vertei.
Tokia žala sukeliama dėl to, kad į gamtą patenka vis daugiau teršalų deginant iškastinį kurą, kuris gamina elektros energiją. Prie tokių teršalų priskiriami anglies dioksidas, kietosios dalelės, azoto oksidas ir sieros dioksidas. Kai kurie šių teršalų siejami su didesne ankstyvos mirties rizika.
„Kadangi kasant kriptovaliutas sunaudojama daug elektros energijos, pagamintos deginant iškastinį kurą, toks kriptovaliutų kasimas siejamas su prasta oro kokybe ir padidėjusiu anglies dvideginio išmetimu, o tai žalinga bendruomenėms ir šeimoms“, – konstatuoja mokslininkai.
Be to, trijų mokslininkų komanda pažvelgė ne tik į tokios didesnės taršos poveikį žmonių sveikatai, bet ir poveikį klimato kaitai ir tam, kaip dabartinė kasybos sistema skatina naudoti vis daugiau energijos.
„Labai svarbus klausimas susijęs su blokų grandinės gamybos procesu“, – paaiškino R. Berrensas. Pasak jo, šiems gamybos procesams reikia vis didesnio kiekio energijos.
Tačiau jau dabar yra – nors ir ribotas – skaičius kriptovaliutų, kurių alternatyviai gamybai reikia gerokai mažiau energijos. Mokslininkai tikisi, kad jų duomenys apie poveikį sveikatai ir klimatui paskatins rinktis alternatyvius kasybos metodus.
„Galimybė kasti kriptovaliutas beveik bet kur, t.y., sekant paskui pigiausią ir mažiausiai reguliuojamą elektros šaltinį,... sukuria rimtų iššūkių siekiant įgyvendinti tokį reguliavimą“, – konstatuoja mokslininkai.
A. Goodkindas taip pat atkreipė dėmesį, kad specializuotas kriptovaliutų kasimo mašinas reikia ir aktyviai vėsinti, kad jos neperkaistų, kol sprendžia sudėtingus algoritmus. Į šį papildomą energijos suvartojimą šio tyrimo metu nebuvo atsižvelgta, o tai reiškia, kad iš tiesų kasimo metu suvartojamos elektros energijos kiekis yra dar didesnis.
Kalbant apie ateitį, anot mokslininkų, svarbiausias klausimas yra šis: „Kaip priversti žmones, kurie sukelia šią žalą, sumokėti, kad tai taptų dalimi sprendimo, susijusio su tuo, kaip turėtų būti „kasamos“ kriptovaliutos“, sakė A. Goodkindas.
