Reklamuodami mokėjimo korteles, bankai vienu iš jų privalumų įvardija saugumą. Esą grynuosius pinigus gali pamesti, ar juos kas gali pavogti, o kortelė visada saugi ir ją galima užblokuoti. Tačiau gali būti ir atvirkščiai.
Reklamuodami mokėjimo korteles, bankai vienu iš jų privalumų įvardija saugumą. Esą grynuosius pinigus gali pamesti, ar juos kas gali pavogti, o kortelė visada saugi ir ją galima užblokuoti. Tačiau gali būti ir atvirkščiai.
Tuo savo kailiu įsitikino vienas vilnietis (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), apsilankęs Didžiosios Britanijos sostinėje Londone.
Apsistojęs miesto rytinėje dalyje esančiame Stratfordo rajone, kuriame, beje, gyvena nemažai Lietuvos emigrantų, vieną vakarą jis sumanė užsukti į netoliese visą parą veikiančią parduotuvę „Tesco“.
Tačiau kelionė neapsiėjo be nuotykių. Pakeliui atgal tamsioje tuščioje pėsčiųjų gatvėje netoli olimpinio stadiono jį užpuolė du vyrai. Jie ne tik pareikalavo banko kortelių ir jų PIN kodų. Parodę didelį peilį jie taip pat paprašė laikytis tyliai.
Vienas iš užpuolikų tuoj pat dviračiu nuvažiavo iki tos pačios „Tesco“, išgrynino pinigus iš kortelių ir grįžęs netgi grąžino jas. Galop nusikaltėliai pasišalino, o vilniečiui beliko skambinti pagalbos telefonu ir paieškojus saugesnės vietos laukti policijos.
Žinoma, pinigų galima uždirbti, o sveikata ir gyvybė neįkainojamos, tačiau likti svetur be pinigų – nėra maloniausia patirtis. Net ir pranešus apie grobimą, su pinigais veikiausiai teks atsisveikinti.
Portalas tv3.lt pasidomėjo, ką tokiais atvejais pataria bankų atstovai.
Kaip aiškino SEB banko komunikacijos projektų vadovė Jovita Bazevičiūtė, užpuolimo atveju asmuo turėtų nedelsdamas apie įvykį pranešti vietos policijai, o jeigu kortelės duomenys tapo žinomi tretiesiems asmenims – susisiekti su kortele išdavusiu banku ir ją užblokuoti.
„Bankas, gavęs kliento pretenziją dėl neteisėtų operacijų, atliktų mokėjimo kortele, visada atlieka tyrimą. Jei tyrimo metu nustatoma, kad operacijos buvo atliktos be kliento žinios (klientas pats neatliko operacijų ir neįgaliojo kito asmens jas atlikti, taip pat neperdavė mokėjimo kortelės ir PIN kodo kitam asmeniui), bankas kompensuoja kliento patirtus nuostolius“, – komentavo projektų vadovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad bankas neturi pagrindo kompensuoti nuostolius, jei operacijos buvo atliktos suvedus tik klientui asmeniškai žinomus PIN kodus, nes tai yra slapta informacija, už kurios atskleidimą ir visas operacijas, atliktas naudojantis PIN kodu, atsako klientas (tai reglamentuoja SEB banko bendrosios taisyklės)“
„Klientams, kurie naudojasi banko kortele, patariame jos sąskaitoje nelaikyti santaupų. Geriausia joje turėti tiek lėšų, kiek reikia kasdieniams poreikiams. Prireikus papildyti kortelės sąskaitą, planuojant didesnės vertės pirkinius, reikiamą sumą iš banko sąskaitos į su kortele susietą sąskaitą klientas gali patogiai pervesti mobiliąja programėle (lėšos įskaitomos akimirksniu).
Be to, vykdami į mažiau saugias šalis klientai gali susimažinti grynųjų pinigų paėmimo bankomate paros limitą (standartinis limitas yra – 2 tūkst. eurų per parą). Susimažinti (arba pasididinti) limitą banko klientai gali paskambinę į banką arba parašę žinutę interneto banke“, – paaiškino J. Bazevičiūtė.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius taip pat negalėjo paguosti, kad užpuolimo atveju atskleidus PIN kodą, nusikaltėlių grobis būtų kompensuojamas. Anot jo, teismo sprendimu, kompensuoti žalą turi nusikaltimą padarę asmenys.
„Žinoma, tai labai nemaloni situacija, kurią užsienyje patirti norėtųsi mažiausiai. Kaip ir bet kokios vagystės ar apiplėšimo atveju, apie įvykį būtina pranešti vietos policijai. Policija tokiais atvejais atlieka tyrimą, bankas visapusiškai bendradarbiauja ir suteikia visą tyrimui aktualią informaciją“, – komentavo atstovas.
Tuo metu „Luminor“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė informavo, kad tokiais atvejais bent iš dalies kai kuriems klientams gali būti kompensuoti nuostoliai.
„Mūsų klientai, kurie turi „Visa“ korteles, gali pasirinkti paslaugą „Saugi kortelė“, kuri už 55 centų mėnesio mokestį suteikia kortelei draudimą būtent nuo tokių atvejų.
Užsisakius tokią paslaugą, jeigu kliento kortele pasinaudoja kiti asmenys arba nutinka sukčiavimo atvejai, tuomet kompensuojame klientui nuostolius iki 3 tūkst. eurų, jeigu įvykis buvo užregistruotas policijoje. Tokią paslaugą gali pasirinkti tiek debetinės, tiek kreditinės „Visa“ kortelės turėtojai“, – komentavo pašnekovė.
Anot jos, klientams bankas rekomenduoja kuo greičiau kreiptis į policiją ir pranešti apie įvykį. Jeigu kortelė buvo pavogta arba jos duomenys pateko į sukčių rankas, ją reikia kuo greičiau blokuoti.
„O bendros rekomendacijos būtų saugoti savo asmeninius duomenis, nelaikyti kartu PIN kodų su kortele, taip pat rekomenduojame nusistatyti tinkamus išgryninimo limitus“, – apibendrino G. Bielskytė.
