„Amnesty International“ savo raporte teigia, kad „Facebook“ ir „Google“ „sekimu grįsti verslo modeliai“ yra savaime nesuderinami su teise į privatumą. Ši nevyriausybinė organizacija taip pat paragino šalių vyriausybes imtis atitinkamų veiksmų, praneša portalas DW.
„Nepaisant realios vertės, kurią šios paslaugos suteikia, „Google“ ir „Facebook“ platformos veikia su tam tikra sistemine „kaina“, – rašoma žmogaus teisių organizacijos 60-ies puslapių raporte.
„Amnesty“ teigia, kad rinkdamos asmeninius duomenis, reikalingus reklamos verslui, abi kompanijos vykdo beprecedentį išpuolį prieš žmogaus privatumo teisę.
„Faustiškas susitarimas“
Žmogaus teisių organizacija teigia, kad kompanijos yra privertusios vartotojus priimti „faustišką susitarimą“, kai jie dalijasi savo duomenimis ir privačia informacija, mainais už galimybę naudotis „Google“ ir „Facebook“ paslaugomis.
„Amnesty“ teigė, kad tai yra problemiška, bei abi kompanijos yra įtvirtinusios savo „beveik visišką dominavimą pagrindiniuose kanaluose, kuriuose žmonės prisijungia ir bendrauja su likusiu internetiniu pasauliu“, tai suteikia joms dar neregėtą įtaką žmonių gyvenimams.
„Jų klastinga mūsų virtualių gyvenimų kontrolė pamina pačią privatumo esmę ir yra vienas pagrindinių mūsų eros žmogaus teisių iššūkių“, – teigė „Amnesty International“ generalinis sekretorius Kumi Naidoo.
„Google“ ir „Facebook“ kelia grėsmę kitoms žmogaus teisėms, kaip saviraiškos laisvė ir teisė į lygias galimybes ir nediskriminaciją.
Raportas paragino valstybes įgyvendinti reikiamas priemones, kurios leis apsaugoti žmonių privatumą, kartu užtikrinant laisvą prieigą prie virtualių paslaugų.
„Vyriausybės turi įsipareigojimą apsaugoti žmones nuo korporacijų vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, – teigia „Amnesty“. – Tačiau per pastaruosius porą dešimtmečių technologijų kompanijos yra paliktos savikontrolei.“
„Facebook“ atkirto atgal
Tačiau „Facebook“ nesutinka su raporto išvadomis. Kompanijos viešosios politikos vadovas Steve‘as Satterfieldas atmetė požiūrį, kad jų verslo modelis yra „grįstas sekimu“, ir pabrėžė, jog vartotojai patys sutinka su paslauga.
„Asmens pasirinkimas yra naudotis „Facebook“ paslaugomis, o kaip mes renkame bei gauname duomenis, klientams yra kuo puikiausiai paaiškinta ir žinoma. Tai reiškia, kad tai negali būti sulyginta su nesavanorišku (ir dažniausiai neteisėtu) vyriausybiniu sekimu, apibrėžtu tarptautinėse žmogaus teisių normose“, – atsakyme „Amnesty International“ rašė „Facebook“.
„Google“ taip pat užginčijo „Amnesty“ teiginius, tačiau nepateikė atsakymo į išleistą raportą, nors žmogaus teisių organizacija nurodė, kad kompanija bendradarbiavo ir pateikė savo įžvalgų bei viešai prieinamų dokumentų vykdomam tyrimui.