Skirtingai nei prieš 20 metų, šiandien skaitmeninių paslaugų bendrovės gali gauti milijardines pajamas iš užsienio šalių, neturėdamos jose fizinių padalinių ir nemokėdamos ten mokesčių. Prancūzija tapo pirmąja Europos šalimi, pasiryžusia numelžti žemyne mokesčių beveik nemokančius skaitmeninių paslaugų gigantus. Ar tą patį vertėtų padaryti ir Lietuvai?
Prancūzija tapo pirmąja Europos šalimi, pasiryžusia numelžti žemyne mokesčių beveik nemokančius skaitmeninių paslaugų gigantus. Ar tą patį vertėtų padaryti ir Lietuvai?
Tarptautinės bendrovės gyvena XXI a., tačiau mokesčius moka pagal XX a. taisykles. Skirtingai nei prieš 20 metų, šiandien skaitmeninių paslaugų bendrovės gali gauti milijardines pajamas iš užsienio šalių, neturėdamos jose fizinių padalinių ir nemokėdamos ten mokesčių.
Europa yra vienas regionų, kurį ši tvarka piktina labiausiai. Europos Komisijos (EK) skaičiavimais, tradicinės bendrovės moka apie 23 proc. nuo savo uždarbio, o tarifas interneto bendrovėms nesiekia 10 proc.
Praėjusiais metais ES labai intensyviai svarstė planus apmokestinti interneto gigantus. Pirminiu siūlymu buvo numatoma daugiau nei 750 mln. eurų pajamų per metus surenkančioms bendrovėms (iš kurių 50 mln. eurų gaunama iš ES šalių) pritaikyti 3 proc. pajamų mokestį. Ekonomikos reikalų komisaras Pierre’as Moscovici teigė, kad toks mokestis paveiktų apie 150 Europos, JAV ir Azijos įmonių ir bendrai ES šalių biudžetams atneštų apie 5 mlrd. eurų kasmet.
Siūlymas, kuris neoficialiai pavadintas GAFA įstatymu („Google“, „Apple“, „Facebook“, „Amazon“ akronimas), vėliau buvo sušvelnintas, nes tam nepritarė dalis šalių. Vietoj visų paslaugų siūlyta apmokestinti tik skaitmeninės reklamos skelbimą, įtraukta sąlyga, kad toks mokestis būtų laikinas, kol dėl visuotinės naujos apmokestinimo tvarkos susitars Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Tačiau ir šį pasiūlymą atmetė Airija, kur įsikūręs ne vienas technikos gigantas, taip pat trys šiaurietės – Danija, Švedija ir Suomija.
Diskusijos ES šiuo klausimu kol kas sustabdytos. Visas dėmesys telkiamas į EBPO ir G 20 vykstančias diskusijas dėl bendro sprendimo. Šio mokesčio svarstymą ES lygiu planuojama prikelti, jei iki 2020-ųjų pabaigos nebus prieita prie pasaulinio sutarimo.
Visgi jo nesulaukusi Prancūzija liepos pabaigoje įteisino skaitmeninių paslaugų mokesčių įstatymą. Jis labai panašus į tai, ką siūlė ES. 3 proc. tarifu būtų apmokestinamos internetinės bendrovės, kurių metinės įplaukos yra ne mažesnės nei 750 mln. eurų, iš jų Prancūzijoje turėtų būti ne mažiau nei 25 mln. eurų. Skaičiuojama, kad tokie pokyčiai šaliai kasmet atneštų apie 400–500 mln. eurų papildomų lėšų.
Mokestis atgaline tvarka bus pradėtas skaičiuoti nuo šių metų pradžios. Šalies finansų ministro teigimu, šis mokestis paveiktų apie 30 daugiausia JAV įsikūrusių technologijos bendrovių.
Į tai sureagavo ir pačios bendrovės – jos mokestį pavadino neteisingu. Įmonės sulaukė ir JAV prezidento Donaldo Trumpo paramos – šalies vadovas leido suprasti, kad jei šios priemonės pasirodytų diskriminacinės ir ribotų JAV komercijos plėtrą, būtų galima sulaukti atsakomųjų tarifų. Grasinta ir tokioms prekėms kaip prancūziški vynai.
Galiausiai rugpjūčio pabaigoje pasiektas susitarimas tarp dviejų šalių. Prancūzija įsipareigoja sumokėti bendrovėms skirtumą tarp to, ką numato nacionalinis įstatymas, ir to, kokias išmokas įteisins naujas mokesčių mechanizmas, šiuo metu kuriamas EBPO komitetuose.
Laukti, dar palaukti ar apmokestinti?
Apie tokius mokesčius svarsto ar yra paskelbusios kur kas daugiau Europos šalių.
Atrodo, kad 750 mln. eurų pajamų suma tapo geru indikatoriumi išskirti didžiąsias bendroves, todėl jį naudoja beveik visos valstybės, norinčios įsivesti nacionalinį skaitmeninių paslaugų mokestį.
Ispanija yra numačiusi panašias į Prancūzijos mokesčio įvedimo sąlygas. Čekija, apie tokius planus paskelbusi šių metų liepą, apmokestins didžiąsias skaitmenines bendroves, kurios 50 mln. kronų (1,93 mln. eurų) surenka šioje šalyje. Tarifas Čekijoje turėtų siekti 7 proc., 5 proc. tarifą nuo 2020 m. sausio planuoja taikyti Austrija. Vietinės bendrovių pajamos turėtų siekti bent 25 mln. eurų.
Didžiojoje Britanijoje planuojama 2 proc. tarifą įvesti nuo 2020-ųjų balandžio. Jis bus taikomas bendrovėms, kurių pasaulinės pajamos siekia 500 mln. svarų sterlingų. Tai kasmet biudžetą turėtų papildyti apie 400 mln. svarų sterlingų.
Slovėnija ketina priimti panašų įstatymą nuo 2020 m. rugsėjo. Apie panašius ketinimus yra paskelbusios ir Belgija, Italija, Lenkija, taip pat į Europos pavyzdį besižvalganti Australija.
Lietuva šiuo atveju galėtų įgyvendinti kelis scenarijus. Ji gali palikti viską, kaip yra, laukti didžiųjų valstybių rezultatų, laukti EBPO sutarimų arba pati apmokestinti tokias įmones. Kiek pajamų skaitmeniniai gigantai sugeneruoja mūsų šalyje, pasakyti sunkoka. Baltijos šalis aptarnaujančios „Google Lithuania“ pajamos neviršija 2 mln. eurų, bet pagrindinės bendrovės funkcijos yra darbas su stambiais Baltijos šalių klientais ir edukacija.
Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė teigė, kad Lietuvos prioritetas yra sprendimas pasauliniu lygiu. „Ekonomikos perkėlimas į skaitmeninę erdvę kelia ne tik gaunamų pajamų apmokestinimo užtikrinimo, bet ir platesnius – apmokestinimo teisių padalijimo tarp skirtingų valstybių – klausimus. Kalbant apie visuotinius skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo sprendimus ir jų poveikį, Lietuva aktyviai bendradarbiauja tiek su EK, tiek su EBPO, kurios šiuo metu siekia įvertinti, kaip skirtingos tokio apmokestinimo alternatyvos paveiktų pasaulio ekonomiką, investicijas, šalių biudžetų pajamas“, – teigė ji.
Asociacijos „Investors’ Forum“ mokesčių darbo grupės vadovas ir profesinių paslaugų bendrovės „EY“ partneris Kęstutis Lisauskas taip pat siūlo Lietuvai palaukti platesnio masto sprendimų ar bent jau didesnių valstybių rezultatų. „Visi pionieriai patiria daugiau išlaidų ir padaro daugiau klaidų nei sekėjai. Tiek teisėkūros, tiek mokesčių administravimo ištekliai Lietuvoje nėra dideli, ir šita sritis vargu ar šiandien yra Klondaikas, kur prarandame šimtus milijonų. Vargu ar kuri nors pasaulinė bendrovė Lietuvoje gauna, pavyzdžiui, tuos 25 mln. eurų pajamų, kaip nustatyta Prancūzijoje“, – kalbėjo ekspertas.
Žuvis ieško, kur giliau
Specialistai tiki, kad technologijų bendrovės, į kurias nutaikyti šie įstatymai, irgi turi savo svertų, kuriais gali paveikti ES valstybių sprendimus. Vienas didžiausių yra JAV administracijos palaikymas.
Neskaitant to, kad D. Trumpo administracija privertė Emmanuelį Macroną ieškoti kompromisų, neseniai Lenkijoje apsilankęs šalies viceprezidentas Mike’as Pence’as viešai dėkojo, kad Lenkija nusprendė atsisakyti nacionalinio mokesčio. Šalies prezidentūros atstovai aiškino, jog šis komentaras buvo labiau komplimentas lenkų mokesčių sistemai, tačiau anksčiau valdžios deklaruoto skaitmeninių paslaugų mokesčio likimas šiandien neaiškus.
Taip pat manoma, kad naujus tarifus galima traktuoti kaip didelių ne ES įmonių diskriminaciją – įstatymų leidėjai beveik be užuolankų kalba, kad jis pirmiausia nutaikytas į užsienyje registruotas įmones. Neatmetama galimybė, jog JAV galėtų šį disputą perkelti į Pasaulio prekybos organizaciją.
Kovoti joms yra dėl ko, nes iki šiol technologijų gigantai galėjo džiaugtis dideliais neapmokestinamais pelnais. Viena dažniausiai linksniuojamų bendrovių yra „Google“, kuri, naudodamasi mokesčių vengimo schemomis, didžiąją daugumą Europoje surinktų pinigų perveda į Bermudų salas, kur šie nėra apmokestinami. 2016 m. „Google“ taip pervedė beveik 16 mlrd. eurų. Bendros pajamos iš Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos rinkų 2018 m. sudarė trečdalį visos „Alphabet“ apyvartos.
Bendrovė naudojasi dviem sau priklausančiomis įmonėmis Airijoje, iš kurių viena surenka visus pinigus už reklamą Europoje, ir viena Nyderlanduose. Ši schema įgijo „Dvigubo airiško“ („Double Irish“) ir „Olandiško sumuštinio“ („Dutch sandwitch“) pavadinimus.
Tokia tvarka nėra nelegali, tai daugiau gudrus bendrovės ėjimas. Nors ši mokesčių vengimo skylė Airijos įstatymuose buvo užtaisyta 2015 m., įmonės schemą gali naudoti iki 2020-ųjų.
Tai sukelia ir kuriozinių situacijų. „Google“ valdančiai „Alphabet“ ES skirtos baudos 2018 m. viršijo visus pasaulyje bendrovės tais metais sumokėtus mokesčius, kurie siekė 3,69 mlrd. eurų. 2017 m. EK jai skyrė beveik 2,4 mlrd. dolerių baudų, 2018 m. – dar 4,48 mlrd. Šiuos metus bendrovė taip pat pradėjo skambiai – sausį Prancūzijos duomenų apsaugos institucijos CNIL už
Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimus skyrė „nedidelę“ 50 mln. eurų baudą. Kovą bendrovė sulaukė 1,5 mlrd. eurų baudos iš EK dėl piktnaudžiavimo padėtimi paieškos skelbimų rinkoje. Šį rugsėjį „Alphabet“ sutiko sumokėti dar vieną didžiulę baudą Prancūzijoje – beveik 1 mlrd. JAV dolerių, kad šalies teisėsauga nutrauktų ankstesnį tyrimą dėl nesumokėtų mokesčių. Šie siekė beveik 1,6 mlrd. JAV dolerių.
Kaltinti vien „Google“ būtų neteisinga. Nuo 2006 iki 2014 m. „Amazon“ taikė schemą, pagal kurią gautas pajamas pervesdavo į Liuksemburge esančią kontroliuojančiąją bendrovę. Ši šalis pasižymi mažais verslo mokesčiais. Iš joje įkurtos įmonės reguliariai būdavo atliekami pervedimai į JAV.
Visa tai gali pasikeisti, jei, kaip ir tikimasi, bus susitarta dėl apmokestinimo pasauliniu mastu. Dabar šis klausimas sprendžiamas EBPO Fiskalinių reikalų komitete dėl kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu, prie darbų prisideda daugiau nei 130 valstybių, tarp jų ir Lietuva. „Ekonomikos perkėlimas į skaitmeninę erdvę kelia ne tik gaunamų pajamų apmokestinimo užtikrinimo, bet ir platesnius – apmokestinimo teisių padalijimo tarp skirtingų valstybių – klausimus“, – šių darbų tikslą aiškino finansų viceministrė D. Brasiūnaitė.
Nors skeptikai rodo į ES, kur rasti bendro sutarimo nesugebėjo 28 šalys, viliamasi, kad EBPO su šia užduotimi susitvarkys sėkmingiau. Kaip atrodys galutinės projekto gairės, šiandien pasakyti sunku, tačiau K. Lisauskas sako besiviliantis, kad jos bus proporcingos, protingos ir teisingos tiek didelių ir mažų valstybių, tiek tarptautinių bendrovių atžvilgiu. „Juk tai tik dar viena verslo ir visuomenės revoliucija – ketvirtoji. Prie ankstesnių trijų mokesčių sistemos prisitaikė. Prisitaikys ir prie ketvirtos“, – prognozavo mokesčių ekspertas.
Ir draugai, ir priešai
Kai kurios iš didžiųjų skaitmeninių bendrovių, tokios kaip „Google“ ir „Facebook“, absoliučią daugumą savo pajamų gauna iš reklamų ir taip konkuruoja su tradicine žiniasklaida. Susidaro keista simbiozė – nors šie įrankiai ir padidina medijų vartojimą, nes tekstai geriau matomi per paieškas ir feisbuko sraute, konkuruodami su vietos žiniasklaida dėl tradicinės reklamos jie turi privilegiją nemokėti mokesčių.
Pasauliniu mastu „Facebook“ pernai uždirbo 22,1 mlrd. JAV dolerių pelno. „Google“ vien per pirmąjį šių metų pusmetį – 9,4 mlrd. JAV dolerių. Skaitmeninės rinkos tyrimų bendrovė „Emarketer“ skaičiuoja, kad JAV rinkoje šis duetas surenka 60 proc. visų skaitmeninei reklamai išleidžiamų pinigų.
Tai sukelia sunkumų žiniasklaidai. Lietuvos žurnalistikos centro direktorė Džina Donauskaitė teigė, kad niekas tiksliai negali pasakyti, kiek žiniasklaida praranda – mokesčių inspekcijos negali turėti duomenų nuo nemokamų mokesčių. Remiantis centro vykdyta Baltijos šalių leidėjų apklausa, pateikiami skaičiai labai skirtingi – nuo trečdalio iki 70 proc. pajamų.
Prarastas pajamas ir užsakovus gausiau bandoma kompensuoti įvairiais alternatyviais būdais, tokiais kaip turinio projektai, kurie ne visai atitinka klasikinės žurnalistikos esmę. Nuo to gali nukentėti ir objektyvumas, o redakcijos aukoja kokybę dėl skaitomumo – bulvarinės naujienos vyrauja didžiausiuose Lietuvos portaluose, nes tokias labai mėgsta skaitytojai.
Jei didieji žaidėjai būtų apmokestinti, pinigai greičiausiai sukristų į bendrą valstybės iždą, tačiau žiniasklaidos bendruomenė norėtų, kad būtų sukurtas kompensacinis mechanizmas. „Europinėje plotmėje vyksta diskusijos dėl tarifo ir ne viena organizacija bandė judinti idėją, kad dalis pajamų iš tų mokesčių nukeliautų tiesiai žiniasklaidos priemonėms per įvairias programas“, – sakė Dž. Donauskaitė.
Kita vertus, didžiųjų nugriebiamas pajamas žiniasklaidai teoriškai mėginama kompensuoti jau dabar, pagal autorių teisių direktyvą, dar žinomą kaip 13-asis straipsnis. Pirmąja šią direktyvą įgyvendinusia šalimi nuo spalio tapo Prancūzija. Ja tikėtasi pasiekti, kad paieškos varikliai, tokie kaip „Google“, mokės žiniasklaidos bendrovėms už tai, kad paieškos rezultatuose publikuoja trumpas ištraukas iš jų tekstų. Nuo kiekvieno paspaudimo į specialų fondą būtų sumokama nedidelė suma, kuri vėliau būtų pervedama žiniasklaidos priemonei.
Tačiau artėjant įstatymo įsigaliojimo laikui, „Google“ paskelbė, jog verčiau rodys tik tekstų pavadinimus, nei mokės autoriams. Panašiai bendrovė pasielgė 2014 m. Ispanijoje – atšaukė naujienų platformą „Google News“ po to, kai šioje šalyje įsigaliojo mokėti autoriams įpareigojantys įstatymai.
Dž. Donauskaitė mano, kad turėtų atsirasti stiprus reguliuotojas, kuris galėtų išspręsti panašias situacijas, tačiau apskritai vietos rinka pirmiausia nori vienodų sąlygų: „Kalbėjausi su Baltijos šalių redakcijomis – nėra vienos pozicijos, kokiu tarifu reikia apmokestinti ir panašiai. Redakcijoms svarbu, kad būtų skaidrumas, kad pajamos būtų deklaruojamos, kad būtų mokami mokesčiai. Dabar rinka yra visiškai laukinė.“
