Prognozuojama, kad vien Lietuvos BVP per 2020-2025 metus galėtų padidėti 8,8 mlrd. eurų. Tik yra vienas „bet“: norint pasiekti tokius rezultatus, turi būti taikoma teisinga skaitmeninės ekonomikos politika. Tačiau dėl to kyla problemų ne tik politikams, bet ir Lietuvos darbo jėgai: ekonomikos naudomis mažai pasidžiaugsi, jei dėl automatizacijos neteksi darbo.
Prognozuojama, kad vien Lietuvos BVP per 2020-2025 metus galėtų padidėti 8,8 mlrd. eurų. Tik yra vienas „bet“: norint pasiekti tokius rezultatus, turi būti taikoma teisinga skaitmeninės ekonomikos politika. Tačiau dėl to kyla problemų ne tik politikams, bet ir Lietuvos darbo jėgai: ekonomikos naudomis mažai pasidžiaugsi, jei dėl automatizacijos neteksi darbo.
Organizatorių nuotr.
Pokyčiai bei mitai
Kaip teigia „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas IRT sektorius Lietuvoje sudaro 5,1 proc. BVP ir ši dalis nuolat auga. „Pavyzdžiui, per penkerius metus iki 2017-ųjų IRT sektorius Lietuvoje paaugo net 70 proc., o IT paslaugų eksportas pastaraisiais metais ūgtelėjo daugiau kaip 60 proc.
Kaip rodo „McKinsey & Company“ atliktas tyrimas, teisinga skaitmeninės ekonomikos politika, Lietuvos BVP per 2020-2025 metus galėtų padidinti 8,8 mlrd. eurų, o tai reikštų 1,5 proc. BVP augimą per metus. Tai reiškia, kad tolesnis darbas šioje srityje yra tiesiog būtinybė – Lietuva turi susikoncentruoti į tikslą tapti efektyviausia valstybe“, – sako M. Ubartas.
Tačiau, tai tik Lietuvos statistika: „PricewaterhouseCoopers“ (PwC) atliktas tyrimas rodo, kad pasaulinis BVP gali padidėti iki 14 proc. iki 2030 m. dėl spartėjančios plėtros bei dirbtinio intelekto (DI) technologijų įsisavinimo. Pavertę šiuos 14 proc. į pinigus, gauname 15,7 trilijono JAV dolerių. Taigi vien DI sugeneruos didesnį BVP nei 2017 metais buvo visos Kinijos BVP.
Tačiau naujų technologijų diegimas, ypač DI, yra glaudžiai susijęs su robotizacija. Ši sritis vis dar yra apipinta mitais: robotai „atims“ visas darbo vietas, jie taps pranašesni už žmones. Galima išgirsti ir visai priešingų kalbų – daiktų internetas, su DI priešakyje, tegalės atlikti rutinines užduotis.
Pasiteiravus, iš kur kyla šie visi mitai, M. Ubartas atsako, kad gyvename Dėmesio ekonomikos (angl. Attention Economy) laikais ir mus pasiekia daug nebūtinai aktualios, tačiau dėmesį patraukiančios informacijos. „Paradoksas, bet kontroversiška ar netgi neigiama informacija mūsų dėmesį patraukia kur kas labiau. Todėl natūraliai nekreipiame dėmesio į tai, kad daugiau mirčių pasaulyje sukelia toks gyvis, kaip uodas, bet žinia apie ryklio užpultą turistą nuskambės plačiai ir bus aptarinėjama ilgai.
Robotizacija taip pat pritraukia daugiau dėmesio, kuomet apie ją kalbame, akcentuodami pokytį, kurį pajus ir prie kurio turės prisitaikyti vienas konkretus žmogus. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į visuomeninio gėrio faktorių. Pavyzdžiui, turėdami 5G tinklą, būtume galėję Alytaus gaisrą gesinti naudodami nuotoliniu būdu valdomą sunkiąją techniką, nereikėtų siųsti žmonių į sveikatai pavojingą aplinką“, – įsitikinęs ekspertas.
Anot M. Ubarto, žmonės dažnai baiminasi ne vieno ar kito proceso (pavyzdžiui, robotizacijos), o vykstančių pokyčių. Jo įsitikinimu, kad ir ką apie pokyčių būtinumą sakytų šiuolaikinė vadybos teorija, žmogui natūraliai norisi stabilumo – negatyvi reakcija į pokyčius tarsi užprogramuota įpročių ir instinktų lygmenyje.
„Vis dėlto, šis pokytis vyksta jau kurį laiką ir veda mus visus į priekį. Kažkada negalėjome savarankiškai važiuoti liftu – jį valdydavo lifto prižiūrėtojas. Kažkada negalėjome savarankiškai įsipilti degalų – tai darydavo specialiai apmokyti degalinių darbuotojai. Dar visai neseniai negalėjome patys dalintis savo nuomone apie įvairius įvykius plačiau nei gimininės susitikimas prie šventinio stalo – dabar tai galime daryti socialiniuose tinkluose ir pasiekti didžiulę auditoriją. Vairuodami vis dar atidžiai sekame kelio ženklus, tačiau jau egzistuoja automobiliai, tai darantys kur kas geriau už mus.
Robotizacija jau yra įvykusi tokiose srityse, kaip pramonė ar gamyba. Čia robotai perima neįdomias, rutinines operacijas, kurias jie gali atlikti greičiau ir geriau nei žmogus. Tuo metu darbuotojai įgyja naujų įgūdžių, reikalingų įrenginiams valdyti, ir kartu su robotais tampa viena komanda, galinčia sukurti kur kas daugiau pridėtinės vertės. Taigi robotizacija nepakeis žmonių darbo rinkoje, ji pakeis pačią darbo rinką“, – sako M. Ubartas.
Visi programuotojais neturėsime tapti
Tokiai minčiai pritaria ir darbo rinkos ekspertas, „Alliance for recruitment“ partneris Andrius Francas, teigdamas, kad teks keistis žmonėms. Kaip teigia specialistas, artėja itin įdomus persikvalifikavimo laikotarpis ir kyla svarbiausias klausimas: ar darbuotojams pavyks persikvalifikuoti?
„Yra žmonių, kurie turi tam tikrą specializaciją, ir tą specializaciją galima lengvai automatizuoti – pokyčiai šiuos žmones gali paliesti pakankamai greitai. Dabar jau matome, kaip tai atrodo: pavyzdžiui, kasininkių parduotuvėse yra kur kas mažiau. Tam yra dvi priežastys: dalis žmonių nelabai nori būti kasininkais ir galbūt ši darbo jėga gali būti automatizuota“, – sako A. Francas.
Pasiteiravus darbo rinkos eksperto apie mitą, kad robotai pakeis žmones, šis susimąsto ir atsako, kad tai sudėtingas klausimas, mat automatizavimas taip pat reiškia, kad daug žmonių neteks darbo vietų. „Darbas yra labai dažnai viena iš žmogų varančių jėgų. Kai žmogus nedirba, atrofuojasi tam tikri sugebėjimai.
Taip pat turime senstančią visuomenę. Kas ją išlaikys? Jų dabar yra daug, bet kuo toliau, tuo jų bus daugiau. Mes galime tikėtis, kad už 20 metų pensinis amžius prasidės nuo 80 metų. Ką daryti tiems žmonėms, kuriuos mes jau nuo 50 metų nurašome, kad jie yra nebereikalingi ir jų daugiau nebesamdome. Jie dar turi 30 metų savo karjeros galimybių“, – svarsto A. Francas.
Net 5G ryšio atsiradimas, pasakoja A. Francas, pakeis darbo rinką: gydytojai galės atlikti operacijas pacientui, kuris yra už kelių tūkstančių kilometrų, pilotai galės iš Kuano ar Vilniaus valdyti lėktuvus.
Pasiteiravus, kokių specialistų reikės ateityje, A. Francas atsako, kad visi programuotojais tikrai neturėsime tapti. Daugybė daiktų, teigia jis, bus sujungti tarpusavyje dėl 5G ryšio. Būtent todėl vyresnio amžiaus žmonės turėtų imti tuo domėtis, persikvalifikuoti, kad nebijotų naujųjų technologijų.
„Kuo toliau, tuo daugiau žmonės atsidurs išmanioje aplinkoje“, – sako A. Francas. Būtent dėl šios priežasties, priduria jis, žmonės turi išmokti kompiuterinio raštingumo. O globali rinka nulemia, kad visi turime gerai mokėti bent vieną užsienio kalbą. Tad kompiuterinis raštingumas ir geras užsienio kalbos mokėjimas turės svarbų vaidmenį ieškant darbo.
Viskas bus gerai, jei tik nebūsime savanaudžiais
Kaip tikina specialistai, technologijų nereikia bijoti ar vengti, nes jų kuriamą naudą jaučiame kiekvienas. Anot M. Ubarto, technologinė pažanga prailgino mūsų trukmę ir gyvenimo kokybę. O tolimesnė pažanga, sako jis, atneš dar daugiau išsaugotų gyvybių ir dar geresnę gyvenimo kokybę.
O kaip ši nauda atsispindi ekonomikoje? „Technologijų naudojimas didina produktyvumą, veiklos efektyvumą, o tuo pačiu – ir konkurencingumą. Įsivaizduokime, jeigu kone kiekviename parduotuvės skyriuje vietoje savitarnos vis dar dirbtų pardavėjai, o vietoje kasos aparatų tebūtų mediniai skaitliukai. Kokios turėtų būti produktų kainos, kad toks neproduktyvus verslas vis dar galėtų egzistuoti?
Pirkėjai renkasi jiems reikalingų prekių ar paslaugų rinkinį bei kainą, kurią yra pasiruošę sumokėti. Tuo metu verslai ir netgi valstybės tarpusavyje konkuruoja, didindamos efektyvumą, siekdamos pritraukti ir kokybiškai aptarnauti kuo daugiau pirkėjų. Vietos ateities ekonomikoje pakaks visiems, tik nuo mūsų pačių priklausys, kiek įdomesnė ir patrauklesnė ji bus“, – mano M. Ubartas.
Tačiau grėsmė vis tiek išlieka. Pasiteiravus, ar ekspertų nuomone ateities kartos dėl šių technologinių pokyčių bus turtingesnės ir visiems pavyks atsignybti daugiau ekonominio pyrago, nuomonės išsiskyrė. Kaip teigia A. Francas, pozityvus ateities vaizdas lengviau nusipieštų, jei žmonės nebūtų savanaudžiai – o tokia yra mūsų prigimtis. Anot jo, kad ateities ekonomikos pyragas būtų iškeptas ir gražiai padalytas – reikia aiškios reguliacijos.
„Turi būti labai gerai pagalvota, kaip tą pyragą galime padalinti tam tikram skaičiui žmonių. Bet tam reikia labai rimtos reguliacijos. Kitu atveju, ta dalis pasaulio turtingųjų, kurių yra labai nedaug, toliau didins savo turtus, o skurstančių skaičius nemažės“, – sako A. Francas.
Kaip teigia M. Ubartas, žmonija gyvena geriausiais savo laikais, tad, jei nenutiks joks laikinas „force majeure“, šis progresas tęsis ir toliau. „Lietuvoje gyvename taip gerai, kaip dar niekada negyvenome, tačiau galime gyventi dar geriau ir tvariau. Technologijos mums suteikė daugiau laiko, kurį galime skirti tobulėjimui, pramogoms, kūrybai. Ateityje jos reikš ir naujus verslo modelius, ir dar didesnį produktyvumą, tad ateities kartos neabejotinai gyvens turtingiau. Tačiau tam svarbu pasitelkti technologijas konkurencingumui didinti ir turėti drąsos eiti priekyje – ieškoti ir atrasti naujas duomenų, informacijos, technologijų, gamybos panaudojimo formas, jas pritaikyti ir eksportuoti“, – įsitikinęs M. Ubartas.
