Viena opiausių šių dienų problemų jaunimo tarpe – patyčios, patiriamos mokykloje, gatvėje ir skaitmeninėje erdvėje. Užgauliojimai vykstantys realioje aplinkoje gali dažniau būti pastebėti vyresnių asmenų, mokytojų ar tėvų ir būti lengviau sukontroliuojami. Tačiau kaip sustabdyti patyčias, vykstančias internete?
Viena opiausių šių dienų problemų jaunimo tarpe – patyčios, patiriamos mokykloje, gatvėje ir skaitmeninėje erdvėje. Užgauliojimai vykstantys realioje aplinkoje gali dažniau būti pastebėti vyresnių asmenų, mokytojų ar tėvų ir būti lengviau sukontroliuojami. Tačiau kaip sustabdyti patyčias, vykstančias internete?
Asociatyvi nuotr.
Elektroninės patyčios vyksta visą parą
Šiais metais kompanijos „Samsung“ vykdomos programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ atliktas 14-18 m. Lietuvos jaunuolių tyrimas parodė, kad 12 proc. moksleivių per pastaruosius metus internete yra kažką įžeidę ar leptelėję aštrų komentarą, kurio tikslas buvo įgelti kitam.
Tokie skaičiai gali sudaryti įspūdį, kad patyčių problema nėra dramatiškai didelė, tačiau daugiau nei 30 proc. toje pačioje apklausoje dalyvavusių jaunuolių teigė per paskutinius metus patyrę užgauliojimus internete, o beveik 50 proc. tvirtina, kad jų asmeninė informacija ar nuotraukos buvo paviešintos be jų sutikimo.
Vis daugiau bendravimo keliantis į virtualią erdvę, daugiau patyčių atsiranda ir socialiniuose tinkluose. Juo labiau, kad patyčios internete gali vykti visą parą.
„Elektroninės patyčios dažniausiai prasideda nuo tujinimo: tu toks, tu anoks. Viena pusė kažką pakomentuoja, kita pusė atrėžia atgal ir taip prasideda patyčios. Kadangi tai yra daroma virtualioje erdvėje, daug kas nebijo įsikišti ir dar labiau paaštrinti esamo konflikto. Visa tai gali virsti nevaldoma situacija, tad ir tas žmogus, kuris yra kažkuo kaltinamas bei yra užpultas, pradeda jaustis blogai“, – apie patyčias internete pasakoja technologijų saugumo ekspertas Marius Pareščius.
Dažniausi užgauliojimai susiję su tautybe, religija ar elgsena realiame pasaulyje
Su ne vienu patyčių internete atvejų susidūręs technologijų saugumo ekspertas pastebi, kad net 99 proc. paauglių, kurie mano, kad internete nedaro nieko blogo, paklausti, ar tokį patį elgesį galėtų demonstruoti realybėje, atsako, kad ne.
„Didžioji dalis užgauliojimų dažniausiai yra susiję su tautybe, religija ar elgsena realiame pasaulyje. O pačių šaipymosi formų gali būti įvairių, nuo pašiepimo ar pajuokimo iki nebūtų dalykų publikavimo“, – sako prie „Samsung“ vykdomos skaitmeninių įgūdžių programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ prisidėjęs ir 9-12 klasių moksleiviams apie kibernetines patyčias kalbėjęs M. Pareščius.
Technologijų saugumo ekspertas mano, kad didžioji dalis jaunimo elgiasi neatsakingai, nes nepagalvoja apie laukiančius padarinius. Daugelis mąsto, kad internetas tai erdvė, kur galima elgtis, kaip nori.
„Siūlyčiau galvoti, ką darote ir sakote. Įsivaizduokite, ką jums pasakytų, jei šalia stovėtų jūsų mama. Ką apie jus manytų ir kaip su jumis bendrautų? Svarbiausia, ką reikėtų įsidėmėti kiekvienam jaunuoliui, tai kad atsakomybės internete yra visiškai tokios pačios, kaip ir realybėje“ – sako M. Pareščius.
Kaip užkirsti kelią patyčių plitimui?
Pareščius teigia, kad jei įmanoma užfiksuoti faktą, kad patyčios tikrai buvo, vertėtų kreiptis į galinčias padėti institucijas. Ekspertas ypač rekomenduoja daryti komentarų ir tekstų, kurių tikslas yra pašiepti, kopijas. Visa tai kaip įrodymus bus galima pateikti suaugusiems ar policijos pareigūnams.
„Patyčios yra glaudžiai su psichologija susiję dalykai, todėl aš labai rekomenduoju vaikams, kurie patiria užgauliojimus, paskambinti psichologams į specialias jaunimo linijas. Jums ne tik palengvės išsikalbėjus, bet taip pat gausite patarimų, kaip elgtis ir su tuo kovoti. Taip pat siūlau pabendrauti su draugais, gal jie tai yra patyrę ir gali padėti“, – pataria M. Pareščius.
