„Super Mario“, „Tetris“, „Pokemon“ – tai tik keletas žaidimų, apie kuriuos pagalvojus prisimenamas ne tik vaizdas, bet ir žaidimo metu grojanti muzika. Video žaidimų industrijai sparčiai tobulėjant, įmantresniais tampa ir jų garso takeliai, kai kurie jų netgi niekuo nenusileidžia orkestrų atliekamoms simfonijoms.
„Super Mario“, „Tetris“, „Pokemon“ – tai tik keletas žaidimų, apie kuriuos pagalvojus prisimenamas ne tik vaizdas, bet ir žaidimo metu grojanti muzika. Video žaidimų industrijai sparčiai tobulėjant, įmantresniais tampa ir jų garso takeliai, kai kurie jų netgi niekuo nenusileidžia orkestrų atliekamoms simfonijoms. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) kamerinio orkestro vadovė Rita Bieliauskaitė jau trečius metus kartu su „GameOn“ komanda rengia koncerto programą, kurioje – orkestro atliekami gerai žinomų vaizdo žaidimų, o nuo šių metų ir filmų, garso takeliai.
Asociatyvi nuotr.
Iš viršaus krentančios geometrinės figūros ir fone skambanti rusų liaudies daina – tai apibūdinimas, iš kurio daugelis atpažįsta „Tetrį“. Lakstantis žmogeliukas su šalmu ir kompiuterinė melodija – nesuklysdami daugelis pasakys – „Super Mario“. Visa tai tik keli ikoniniai žaidimai, kurių garso takeliai skamba ne vieno žaidimų gerbėjo galvoje.
Tiesa, jau trejus metus žaidimų festivalyje „GameOn“ koncertinę programą rengianti R. Bieliauskaitė sako, kad pastarieji įvardinti žaidimai pasižymi vienomis pirmųjų ir, palyginti, gana paprastomis melodijomis. Šiandien vaizdo žaidimų garso takelius kuria profesionalūs kompozitoriai, o atlieka orkestrai, tad natūralu, kad ir jų kokybė aukštesnė. „Gali kūrinį pavadinti simfonija ir reta ausis įtars, kad tai žaidimo garso takelis“, – sako R. Bieliauskaitė.
Skirtingų laikotarpių žaidimų garso takelius į koncertinę programą kasmet įtraukiant VDU kamerinio orkestro vadovė sako, kad galima pastebėti labai ryškų vaizdo žaidimų progresą. „Muzika tapo daug profesionalesnė, melodijas atlieka didžiuliai orkestrai. Anksčiau, kai žaidimai buvo tokie kaip „Super Mario“, tai ir garsas buvo kompiuterinis. Žinoma, tai – melodija, ji graži, bet niekas neskyrė nei investicijų, nei poreikio turbūt nebuvo sukurti išskirtinę meninę vertę turinčius kūrinius“, – sako R. Bieliauskaitė.
Nors dalis žmonių nustemba, kad orkestras atliks vaizdo žaidimų garso takelius, pasak R. Bieliauskaitės, nėra kuo stebėtis, tai gana įprasta praktika. „Šiais laikais žaidimams skiriami dideli biudžetai ir dažnai aukšto lygio orkestrai įrašo garso takelius, pavyzdžiui, Londono simfoninis orkestras. Visa tai nėra atskiri pasauliai, jie netgi labai susiję. Žinomas kompozitorius Austin Wintory yra parašęs muziką žaidimui „Journey“ ir už tai gavo „Grammy“ apdovanojimą“, – pasakoja VDU kamerinio orkestro vadovė.
Repertuaras neišseks
Ankstesnių koncertų klausytojai jau galėjo išgirsti tokių žaidimų kaip „Super Mario“, „Sin City“ ar „Pokemon“ garso takelius, tačiau jau trečius metus koncertinę programą rengianti R. Bieliauskaitė nesijaudina, kad žinomų melodijų pritrūks. Šiemet į programą įtraukta ir filmų, kurie siejasi su vaizdo žaidimais, garso takeliai. „Titaniko negrosime, bet išduodama paslaptį galiu pasakyti, kad išgirsite skambant melodijas iš tokių filmų kaip „Keršytojai“, „Liūtas karalius“, kurie siejasi su pačiais žaidimais“, – sakė R. Bieliauskaitė.
Šių metų staigmena – žinomo žaidimo „Tetris“ melodija. Nors, pasak R. Bieliauskaitės, tai visoms kartoms žinomas žaidimas, tačiau iki tol jo dar nebuvo atlikę savo koncertinėje programoje. Ši rusų folkloro daina koncerte skambės naujai – jai sukurta speciali aranžuotė, kūrinį atliks orkestras ir choras.
Pasak R. Bieliauskaitės, vaizdo žaidimų melodijos yra labai skirtingos, vienos jų – labai sudėtingos, kitos – paprastesnės. Orkestro vadovė išskiria karinės tematikos žaidimus, jos teigimu, jų ritmas labai aiškus, atliekamas kiek paprasčiau. Vis dėlto yra ir tokių garso takelių, kurie niekuo nenusileidžia kitiems profesionaliams kūriniams. Vienas tokių – praėjusiais metais skambėjęs žaidimo „The Witcher 3“ garso takelis, jis išsiskyrė išskirtiniu sudėtingumu, solo partiją atliko profesionali operos solistė mecosopranas Gabrielė Kuzmickaitė.
Rengiant koncerto programą, R. Bieliauskaitės teigimu, ne visi etapai būna paprasti – tenka susidurti ir su darbą stabdančiomis kliūtimis. Pavyzdžiui, kartais užtrunka gauti natas, nes dalis kūrinių atliekami iš originalių pačių kompozitorių atsiųstų natų. Tiesa, kaip orkestro vadovei pasakoja vienas koncerto organizatorių Ridas Bušmanas, nėra lengva ir sudaryti galutinių kūrinių sąrašą, dalis jų atkrenta ir dėl teisinių priežasčių, nes nepavyksta gauti leidimo atlikti kūrinius, arba kūriniams pritrūksta meninio išskirtinumo.
Sudarydama koncerto programą R. Bieliauskaitė sako, galvojanti, kaip pritraukti jaunimą. Jos teigimu, tai geras būdas paskatinti pasidomėti dalykais, kurie iki tol buvo nepažinti – galbūt simfonijų gerbėjus tai paskatins įsijungti vaizdo žaidimą, o tuos, kurie vengia klasikinės muzikos, pritrauks į kitus orkestrų koncertus. „Noriu parodyti, kad kompozitorių yra tikrai daug ir ne visi orkestrai groja klasiką nuo ryto iki vakaro“, – šmaikštauja pašnekovė.
