Lietuviams jau tapo visiškai įprasta internetu deklaruoti pajamas, užrašyti vaiką į darželį ar įkurti verslą. Tačiau, anot Ekonomikos ir inovacijų viceministro Elijaus Čivilio, vokiečiams tokie dalykai atrodo kaip „kosmosų kosmosas“.
Lietuviams jau tapo visiškai įprasta internetu deklaruoti pajamas, užrašyti vaiką į darželį ar įkurti verslą. Tačiau, anot Ekonomikos ir inovacijų viceministro Elijaus Čivilio, vokiečiams tokie dalykai atrodo kaip „kosmosų kosmosas“. Viceministras teigia, kad Lietuvos laimėjimai skaitmenizcijos srityje yra nulemti mūsų biednumo bei drąsumo ir E. Čivilis įvardija, kas trukdo Lietuvai dar labiau tobulėti informacinių technologijų sektoriuje.
Lietuviai samdys indų programuotojus?
DELFI su viceministru E. Čiviliu susitiko Berlyne vykstančioje „Smart country convention“ parodoje. Čia, anot viceministro, turbūt pirmą kartą visa Lietuva save pristato kaip skaitmeninių kompetencijų šalį.
Pasiteiravus, kiek svarbus valstybės palaikymas verslui, E. Čivilis teigia, kad valstybė yra kaip vienas kūnas: negali eiti į sporto salę ir varyti ant vieno bicepso, pavyzdžiui, orientuotis tik į verslą – atsiras raumenų disbalansas. „Lygiai taip pat su valstybe: kad mes būtume sėkmingi, turime būti labai subalansuoti.
Manau, kad mūsų IRT sektorius yra unikaliausias Baltijos šalyse vien dėl to, kad valstybė leido jam vystytis, pateikdama jam užsakymus. Dabar Lietuvoje IT specialistų ir IT įmonių yra 10 kartų daugiau nei Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus“, – sako pašnekovas.
Anot jo, estai ir latviai, priešingai nei lietuviai, negali pasiūlyti IRT srityje produktų ar sprendimų. E. Čivilis pasakoja, kad Lietuvos IRT sektorius gali pasiūlyti sprendimus, kuriuo gali būti pritaikyti bet kurioje kitoje šalyje. „Manau, kad labai greitai pamatysime Indijos programuotojus, kurie kuria lietuviškus produktus: lietuviai pradės pirkti gamybos paslaugą, bet pats produktas, palaikymas – viskas bus iš Lietuvos“, – viliasi E. Čivilis.
Pranašumą suteikė biednumas
Pasiteiravus, kodėl Lietuva pirmauja IRT srityje, pašnekovas teigia, kad yra ne viena priežastis. „Vienas pagrindinių dalykų, jei lygintume su Vokietija, tai faktas, kad vokiečiai turi per daug pinigų. Jie sau leidžia išlaikyti didžiulius pastatus, didžiules organizacija. Mes to Lietuvoje sau negalime leisti. Geras pavyzdys galėtų būti mokesčių deklaravimas: kiek reikėtų rankų ir kiek laiko užtruktų apdoroti 2 milijonų gyventojų popierine forma deklaruotas pajamas? Tai būtų šimtų šimtai žmonių – mes sau to negalime leisti, todėl naudojame technologinius įrankius.
Manau, kad daugelyje vietų, matydami, kad neturime resursų ir negalime veiksmų atlikti tradiciniais vokiškais būdais, žengiame tą drąsų žingsnį ir darome tai technologijų pagalba“, – įsitikinęs viceministras.
Kita priežastis, anot pašnekovo – lietuvių drąsumas. Anot jo, lietuviai randa problemų sprendimus ir juos įgyvendina nuo nulio, o vokiečiai to daryti negali: jie nori, kad būtų išbandyta, ištestuota, kad veiktų ir tada – perka.
Vokiečiams tai „kosmosų kosmosas“
Parodos metu vokiečiams itin inovatoriškai pasirodė faktas, kad aibę valstybės paslaugų lietuviai gali gauti internetu, net neišeidami iš namų: įrašyti vaiką į darželį, deklaruoti pajamas, susikurti verslą. „Jiems tai tikrai yra „kosmosų kosmosas“: kaip čia dabar tris su puse valandos nepildysiu formos ir nestovėsiu eilėje, kaip taip gali būti?“, – šypsosi viceministras.
Anot jo, lietuviams tai jau yra duotybė, kuri nebetenkina. „Aš asmeniškai noriu, kad gimus vaikui, ligoninė automatiškai perduotų informaciją, kad man gimė vaikas, kad vaiką iš karto registruotų prie mano šeimos gydytojo, iškart skirtų vaiko pinigus. Gali daug dalykų nutikti ir tau net nereikia pildyti dokumentų: valstybė viską žino. Mūsų kitas žingsnis yra daryti tai proaktyviai: kad žmogus būtų aptarnautas valstybės, kad jam nereikėtų kiekvieną kartą eiti ir prašyti kažko.
Esu griežtas, sakydamas, kad visa biurokratija ir visas valstybės aparatas niekada nebuvo kurtas žmogui. Jis buvo kurtas valstybei. Kodėl mes deklaruojame mokesčius? Ne tam, kad žmogui grąžinti permokėtus mokesčius, o tam, kad visi atsiskaitytų valstybei, kad žinotų, kiek mokesčių surinko. Visi procedūriniai dalykai buvo sukurti valstybei – ne žmonėms“, – pastebi E. Čivilis.
Anot jo, dabar reikėtų daryti priešingai ir atsigręžti į žmogų: apversti sistemą taip, kad ne žmonės tarnauja valstybei, bet valstybė rūpinasi savo žmonėmis.
Metas valstybės vadovams mokytis
Pasiteiravus, kokie didžiausi trukdžiai Lietuvai toliau tobulėti IRT sektoriuje, viceministras įvardija dvi priežastis: duomenų bei technologijų raštingumo stoką bei mūsų teisėkūros procesą.
Anot E. Čivilio, daugeliui žmonių, ypač aukštas pareigas užimantys valstybės pareigūnai, vengia technologinių temų, mat jų visai nesupranta, o jei jie pradeda šia tema komentuoti, vien jiems prasižiojus – pasidaro aišku, kad jie nieko šia tema nesupranta.
Blogiausia, sako E. Čivilis, kad tie asmenys nepripažįsta, kad jie nesupranta šio sektoriaus. „Bet visi pamiršta, kad ne programuoti tau reikia mokėti. Programavimas yra gal 10–20 proc. darbo. Visa kita yra testavimas, kūrimas, modeliavimas, valdymas. Tai kompetencijos, kurias gali turėti kiekvienas, tam nereikia programuoti. Norėčiau, kad visi įstaigų vadovai, valstybės vadovai nebėgtų nuo tos temos“, – sako viceministras, Anot jo, kai yra vengiama ši tema, tuomet atsiranda labai daug neracionalių sprendimų, nes atsakingi asmenys nesuprantu, ką jie sprendžia.
Kita pašnekovo įvardyta priežastis – Lietuvos teisėkūros sistema. „Ji paveldėta iš XVI amžiaus. Kas yra teisėkūra? Tai elgsenos ar sistemos programavimas. Kodėl tai daroma rašinėlio principu, tokia kalba, kurios niekas nesupranta? Mes bandome naują pasaulį suvaldyti XVI amžiaus principais. Labai norėtųsi, kad pagalvotume progresyviai. Vis degindami žvakutę, nesukursime elektros lemputės. Taip pat ir su teisėkūra“, – tikina E. Čivilis.
Anot pašnekovo, žmonija nukeliavo į Mėnulį, tad gal galime suvaldyti paprastus procesinius dalykus.
E. Čivilis pasakoja, kad šiuo metu yra atliekamas IT konsolidavimas: visos informacinės sistemos yra sujungiamos į vieną platformą. Tai, tikina jis, leis ne tik daryti užklausimus tarp duomenų bazių ir apsikeisti informacija. „Tai leis, nepriklausomai nuo institucijos, duomenis apdoroti realiu laiku ir teikti kaip įžvalgas, premjerui darant sprendimus“, – sako jis.
Tokių duomenų reikia, teigia viceministras, kad valstybės valdymas būtų pagrįstas duomenimis, o ne, teiginiais: „aš jaučiu, kad reikia didinti pinigus ar mažinti išmokas“.
