Lietuvoje vis gausėja alternatyvių transporto priemonių, sparčiai populiarėja ir elektriniai paspirtukai. Vis dėlto besirenkantys šią susisiekimo priemonę turėtų galvoti ne tik apie patogumą, pramogas ar ekologiją, bet ir apie saugumą. Duomenys rodo, kad paspirtukų vairuotojai šią vasarą daugiau nei dvigubai dažniau pateko į draudiminius įvykius.
Lietuvoje vis gausėja alternatyvių transporto priemonių, sparčiai populiarėja ir elektriniai paspirtukai. Vis dėlto besirenkantys šią susisiekimo priemonę turėtų galvoti ne tik apie patogumą, pramogas ar ekologiją, bet ir apie saugumą. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad paspirtukų vairuotojai šią vasarą daugiau nei dvigubai dažniau pateko į draudiminius įvykius.
„Paspirtukininkai dažniausiai patyrė traumas nukritę nuo šios transporto priemonės. Netrūksta ir klientų, kurie buvo sužaloti, kai juos tiesiog einančius šaligatviu kliudė paspirtukų vairuotojai. Klaidinga manyti, kad į panašius incidentus patenka tik vaikai ar ekstremalų sportą mėgstantis jaunimas“, – sako „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas ir alternatyvių transporto priemonių draudimo ekspertas Andrius Gimbickas.
Asociatyvi nuotr.
„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad šią vasarą, lyginant su praėjusia, net daugiau nei 5 kartus išaugo skaičius atvejų, kai į nelaimingus atsitikimus pateko suaugę paspirtukų vairuotojai. Tai draudimo ekspertai sieja su itin išaugusiu paspirtukais važiuojančiųjų skaičiumi miestuose.
„Esame užfiksavę atvejį, kai 31-erių klientas nukrito nuo paspirtuko, greta ėjusiam asmeniui pakeitus judėjimo trajektoriją. Šiuo atveju žala siekė beveik tūkstantį eurų. 290 eurų žalą atlyginome klientui, kuris vertėsi nuo paspirtuko užstrigus priekiniam ratui. Kitas klientas nuo paspirtuko nukrito, nes nepasirinko saugaus greičio – transporto priemonės nesuvaldė važiuodamas 20 km/h greičiu. Jis patyrė apie 160 eurų žalą“, – pasakojo draudimo ekspertas.
Iš viso šią vasarą užregistruotų su paspirtukais susijusių incidentų skaičius, lyginant su praėjusios vasaros rodikliais, didėjo beveik 2,5 karto.
„Klientams, kurie yra apsidraudę asmens draudimu, patirtą žalą atlyginame atsižvelgdami į jo pasirinktą draudimo sumą“, – nurodė A. Gimbickas.
Kalbant apie aptariamą laikotarpį, šiemet net 80 proc. išaugo ir incidentų, patirtų važiuojant ant riedlenčių, skaičius. Pavyzdžiui, fiksuotas atvejis, kai draudimas atlygino net 3200 eurų siekiančią žalą – nuo riedlentės nukrito 37-erių „Lietuvos draudimo“ klientas.
Prabilo apie ribojimus
Susisiekimo ministerija yra pastebėjusi, kad pastaruoju metu daugėja ir su elektriniais paspirtukais susijusių eismo įvykių – tam tikrais atvejais vairuotojai nežino arba nepaiso teisės aktais nustatytos tvarkos.
Saugaus eismo ekspertai įspėja, jeigu elektrinių paspirtukų vairuotojai ir toliau važiuodami šaligatviais elgsis pavojingai, dviratininkų ir elektrinių paspirtukų vairuotojų eismas šaligatviuose bus apribotas. Susisiekimo ministerija ateityje gali inicijuoti atitinkamus Kelių eismo taisyklių pakeitimus, o šalies savivaldybes ragina miestuose sukurti saugią infrastruktūrą dviratininkams ir elektrinių paspirtukų vairuotojams.
„Būtina užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą, skatinti suprasti ir gerbti vieni kitus. Elektrinis paspirtukas ar kita alternatyvi transporto priemonė nėra pavojinga savaime, viskas priklauso nuo ją vairuojančio asmens požiūrio į saugumą ir atsakingumą“, – sako A. Gimbickas.
Patarimai alternatyvių transporto priemonių vairuotojams
Svarbu prisiminti, kad ir alternatyvių transporto priemonių vairuotojai pirmenybę turi duoti pėstiesiems, negali jiems trukdyti ar kelti pavojaus. Važiuojant pro pėsčiąjį privalu išlaikyti saugų atstumą, sumažinti greitį.
Norėdamas kirsti pėsčiųjų perėją, ir dviračio, ir elektrinio paspirtuko vairuotojas turi nulipti nuo transporto priemonės ir ją saugiai vestis. Jei alternatyvia transporto priemone važiuojama tamsiuoju paros metu, reikia vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, įjungti žibintus.
Elektrinius paspirtukus, kurių galingumas viršija 1kW, o maksimalus greitis – 25 km/val., teisės aktai prilygina mopedams. Taigi jų vairuotojams taikomi tokie patys reikalavimai – turėti vairuotojo pažymėjimą su atitinkama vairavimo kategorija, transporto priemonę būtina registruoti, apdrausti, periodiškai atlikti jos techninę apžiūrą. Neturint reikiamų dokumentų, tokio elektrinio paspirtuko vairuotojui būtų taikoma administracinė atsakomybė.
„Lietuvos draudimas“ yra didžiausia draudimo bendrovė šalyje, savo paslaugas teikianti daugiau nei 582 tūkstančiams privačių ir verslo klientų. Bendrovėje dirba daugiau nei 1000 darbuotojų, Lietuvoje draudikė užimanti 30 proc. ne gyvybės draudimo rinkos. „Lietuvos draudimas“ yra pelnęs Geriausio darbdavio 2018 apdovanojimą Baltijos šalyse. „Lietuvos draudimo“ paslaugas renkasi 40 proc. visų apsidraudusiųjų Lietuvoje, o kitiems bendrovę rekomenduoja 9 iš 10 klientų. „Lietuvos draudimas“ kasdien padeda 430 savo klientų.
