27 proc. lietuvių šiandien perka daugiau internetu nei fizinėse parduotuvėse. Skačiai rodo, jog tai daugeliui tapo įpročiu: net 44 proc. apklaustųjų minėjo pastarąjį kartą internetu pirkę vos prieš savaitę. Šiuo atžvilgiu į Šiaurę nutolę kaimynai nei per pus neprilygsta mums.
27 proc. lietuvių šiandien perka daugiau internetu nei fizinėse parduotuvėse. Skačiai rodo, jog tai daugeliui tapo įpročiu: net 44 proc. apklaustųjų minėjo pastarąjį kartą internetu pirkę vos prieš savaitę. Šiuo atžvilgiu į Šiaurę nutolę kaimynai nei per pus neprilygsta mums. Tik 23 proc. suomi ų per tą patį laikotarpį nurodė pirkę prekių internetu. Jų tarpe ir dvigubai daugiau pasyvių elektroninėje prekyboje – net 9 proc. apklaustųjų teigė iki šiol nebandę tokio apsipirkimo. Naujų įpročių skvarba lenkiame ir artimiausius Baltijos jūros kaimynus. Internetu per pastarąją savaitę prekių įsigijo 32 proc. estų ir 28 proc. latvių. Tai apytiksliai ketvirtadaliu mažiau palyginus su Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis.
Lietuvių potraukį naujoms technologijoms ir polinkį keisti apsipirkimo identifikuoja ir maža internetinio apsipirkimo skeptikų dalis – jų mūsų šalyje vos 3 proc. Daugiausia skeptikų šiandien Latvijoje, kur šiuo klausimu kategoriškas kas aštuntas respondentas. Panaši jų dalis ir Suomijoje bei Estijoje – atitinkamai 10 proc. ir 8 proc.
Šiuos geografiškai mums artimų rinkų skirtumus ir kitas tendencijas identifikavo suomių kapitalo logistikos įmonė „Itella Logistics“, kuri ruošdamasi įėjimui į naują rinkos segmentą kartu su tyrimų bendrove „Kantar“ Baltijos šalyse ir Suomijoje šią vasarą atliko vartotojų apsipirkimo įpročių internete tyrimą.
Tyrime apklausta beveik 4 tūkst. 18-79 m. amžiaus respondentų iš Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos. Lietuvoje apklausa vykdyta internetu.
Iš Šiaurės kaimynų išsiskiriame entuziazmu naujiems apsipirkimo įpročiams
Nepaisant jau šiandien matomų vartotojų elgsenos skirtumų, galima prognozuoti, jog netolimoje ateityje jie tik ryškės. Lietuviai entuziastingiausiai vertina savo pirkimo ateityje perspektyvas: 56 proc. jų tikisi 2025 m. internetu pirkti daugiau nei fizinėse parduotuvėse. Šis optimizmas mus vidutiniškai dvidešimčia punktų skiria nuo estų, latvių ir suomių prognozių.
Mažindami apsipirkimo kaštus perkame daugiau
Perkant internetu lietuviams svarbiausia kaina – tai nurodė 87 proc. respondentų. Tuo tarpu mažiausiai vertės matome produktų ekologijoje ir nesureikšminame vietos rinkos gamybos. Prioritetą teikiame apsipirkimui didelį asortimentą siūlančiose parduotuvėse už patrauklią kainą. Na, o jei tokiose parduotuvėse atsiskaitymas itin paprastas – elgiamės mažiau apdariai. Tyrimas atskleidė, jog Lietuvos gyventojams mokėjimo saugumas beveik du kartus mažiau svarbus už atsiskaitymo patogumą.
Jautrumą kainai rodo ir kiti mūsų apsipirkimo įpročiai: beveik pusė (45 proc.) lietuvių dažniausiai pasirenka papildomas prekes siekdami nemokamo pristatymo. Tokia elgsena mažiau ryški Estijoje (32 proc.) ar Latvijoje (34 proc.), tuo tarpu Suomiai (41 proc.), panašiai kaip ir mes, linkę skaičiuoti.
S. Rasma teigia, šios tendencijos byloja apie dar didelį tarptautinės elektroninės komercijos plėtros potencialą Lietuvoje. „Vartotojų entuziazmas internetiniam apsipirkimui, didelių parduotuvių bei mažos kainos aktualumas kartu su pragmatišku vartotojų požiūriu į vietos ir ekologiškus produktus aiškiai indukuoja augsiančius tarptautinių krovinių gabenimo srautus. Tai teigiamai paveiks logistikos sektoriaus plėtrą ir formuos dar didesnį siuntų pristatymo vartotojams alternatyvų poreikį“, – sako „Itella Logistics“ direktorė.
Lietuviai siuntų laukia namie, Estai linkę vengti asmeninio kontakto
Dar didesnis elektroninės komercijos proveržis Lietuvoje įvyktų vartotojams pasiūlius nemokamą siuntų pristatymą. Tai kaip paskatą internetu pirkti daugiau įvardina daugiau nei 80 proc. respondentų. Na, o šiai dienai siuntų dauguma labiau linkę laukti namie. Net 42 proc. renkasi jų pristatymą į namus, kai tuo tarpu Estijoje net du trečdaliai prioritetą teikia paštomatams. Lietuviams pastarieji yra patraukliausias būdas prekių gražinimui. Pasak „Itella Logistics“ vadovės Lietuvoje, logiškai paaiškinamas. „Visų pirma tai lemia infrastruktūra: šiandien Estijoje vienam gyventojui vidutiniškai tenka daugiau paštomatų nei Lietuvoje. Turint galvoje, kad visuomenė vis dažniau kasdienėmis paslaugomis yra linkusi vengti žmogiško kontakto, neabejoju, jog pristatymas į namus netrukus ir Lietuvoje užleis pirmą vietą paštomatams“, – sako ji.
