Lietuva pradeda įgyvendinti dar vieną grandiozinį energetikos projektą – už beveik 150 mln. eurų pakeis daugumą dabar veikiančių elektros energijos skaitiklių. Nauji nuotoliniu būdu valdomi išmanieji skaitikliai bus keičiami visiems be išimties komerciniams vartotojams ir daugiau kaip pusei buitinių vartotojų. 
Lietuva pradeda įgyvendinti dar vieną grandiozinį energetikos projektą – už beveik 150 mln. eurų pakeis daugumą dabar veikiančių elektros energijos skaitiklių.
Nauji nuotoliniu būdu valdomi išmanieji skaitikliai bus keičiami visiems be išimties komerciniams vartotojams ir daugiau kaip pusei buitinių vartotojų.
Megaprojektą įgyvendinanti elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) buvo priversta gerokai apmalšinti apetitą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) valstybės įmonės planuotas investicijas į išmaniųjų skaitiklių projektą sumažino beveik 80 mln. eurų – nuo pradinės 226 mln. iki 147 mln. eurų sumos.
Asociatyvi nuotr.
Tačiau gyventojams dėl to džiaugsmo nedaug – įdiegus modernią įrangą už elektrą jie mokės daugiau, o dar vieno grandiozinio energetikos projekto nauda abejojama, mat milijonai eurų bus išleisti ne šalies elektros infrastruktūrai stiprinti, o apmokėti užsienio tiekėjų sąskaitas.
Dalis vartotojų piktinasi,kad elektros skaitikliai per nepriklausomybės metus jų būstuose keičiami jau ketvirtą kartą, kitiems, įsigijusiems butus naujuose daugiabučiuose, nauji skaitikliai keisti kitais naujais nepraėjus 10 metų nuo namo eksploatavimo pradžios. Šiuo metu puikiai veikiantys prietaisai vėl bus keičiami dar naujesniais.
Atsisakyti dabartinius, net palyginti naujus, skaitiklius keisti dar modernesniais prietaisais gyventojai negalės. Atkakliausius vartotojus turėtų įtikinti sėkmingai išbandyta praktika diegiant vandens skaitiklius: tarifas tokiems gyventojams išaugdavo keleriopai, tad noras priešintis greitai nuslūgdavo.
Privertė apmalšinti apetitą
Įvertinusi ESO pateiktą išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimo Lietuvoje 2020–2023 m. projektą, VERT rugsėjo mėn. patvirtino maždaug 147 mln. eurų investiciją.
Nuo pateikto derinti projekto jo vertė sumažėjo 79 mln. eurų – pirminio projekto vertė buvo 226 mln. eurų. ESO ketino kartu diegti išmaniąją dujų apskaitą bei naujus elektros skaitiklius įtaisyti kone kiekvienoje troboje.
Grandiozinius valstybės įmonės užmojus pavyko apkarpyti nusprendus atsisakyti investicijų į išmaniuosius skaitiklius dujų sektoriuje bei sumažinus būsimų „naudos gavėjų“ skaičių.
Tai ne pirmas kartas, kai koreguojamas viešojoje erdvėje 200 mln. eurų afera vadintas projektas.
Šių metų gegužę, dar derinant investiciją su VERT, ESO vienašališkai paskelbė keičianti planus į išmaniosios apskaitos sistemos diegimą investuoti 200 mln. eurų.
Vietoje planuotų 1,7 mln. išmaniųjų skaitiklių valstybės įmonė apsisprendė pirkti tik 1 milijoną. Todėl ESO turėjo iš naujo keisti jau paskelbto viešojo pirkimo sąlygas ir patį pirkimą. Šis pirkimas šiuo metu dar vyksta, tačiau dėl teismo procedūrų yra sustabdytas. Pirkimą ESO planuoja baigti 2020 m.
ESO nepavyksta įtikinti neabejotina šio projekto nauda vartotojams. Bendrovės teiginiai, kad, Lietuvoje įdiegus išmaniuosius skaitiklius, vartotojai sutaupys elektros energijos, kai kurių ekspertų nuomone, prasilenkia su tikrove.
Beveik 150 mln. eurų investicijos išlaidas turėtų padengti vartotojai – projekto išlaidos bus įtrauktos į elektros tarifą, kuris jau dabar yra vienas didžiausių tarp gretimų šalių.
Jungtinėje Karalystėje (JK) panašus investicinis projektas sukėlė politinę audrą, kai apie 500 tūkst. gyventojų būstuose įrengtų išmaniųjų skaitiklių iš karto sugedo. Naują prietaisą išmetė net buvęs energetikos ministras. Be to, paaiškėjo, kad JK išmaniųjų skaitiklių projekto kaina buvo gerokai išpūsta.
Skaitikliai keičiami kas 12 metų ir dažniau
Lietuvoje elektros energijos skaitikliai vidutiniškai keičiami kas 12 metų. Antai Šiaurės miestelyje, Vilniuje, daugiabučiuose, kurie pastatyti 2004 m., nauji skaitikliai nepraėjus nė dešimtmečiui buvo keičiami naujesniais prietaisais. Šiuo skaitiklius netrukus pakeis dar naujesni – valdomi nuotoliniu būdu.
Kai kurie Lietuvos gyventojai teigia, kad per pastaruosius 30 metų elektros skaitikliai jų būstuose buvo keičiami 4 ir daugiau kartų. Tuo piktinosi pilietė Marija Barkauskienė. Vienoje interneto svetainių gyventoja rašė: „Na, nežinau. Bet vandens skaitiklį keitė trečiąkart, elektros – gal ketvirtąkart, o dujų – antrąkart. Pinigų turi, nežino, kaip juos pasisavinti, perka skaitiklius ir privalomai stato... Čia gal panašiai kaip su auksiniais šaukštais.“
Kitam piliečiui naujas energetikos projektas primena aferą, kuriai pasipriešinti neįmanoma. „Daro, ką nori. Sovietinis mentalitetas tebeklesti. O jūs, vartotojai, negalite nesutikti, nes neturite pasirinkimo. Ir aišku, niekas net necyptelės, jau nekalbant apie masines protesto akcijas“, – apgailestauja Ričardas Krūminis.
ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Tomas Kavaliauskas teigia, kad šiuo metu skaitikliai keičiami, kai baigiasi jų metrologinės patikros laikas – trifaziams indukciniams 12 metų, vienfaziams indukciniams 16 metų, elektroniniams 12 metų.
„Tačiau galėjo būti ir kitų atvejų, kai buvo keičiami skaitikliai: skaitiklio gedimas, vartotojas pakeitė tarifo planą, vienfazis skaitiklis pakeistas į trifazį. Per metus vidutiniškai Lietuvoje pakeičiama apie 100 tūkst. skaitiklių“, – Alfa.lt sakė jis.
Vakarų Europoje išmanusis skaitiklis (priklausomai nuo pasirinktų technologijų ir funkcionalumo) gali kainuoti nuo 60 iki 130 eurų ir vidutiniškai tarnauja 15 metų. Toks suplanuotas ir ESO išmaniosios apskaitos projekto investicijų atsipirkimo laikotarpis.
Pagal suderintą planą išmanieji skaitikliai bus diegiami 100 proc. komerciniams vartotojams ir 54 proc. buitiniams vartotojams, suvartojantiems daugiau kaip 1000 kilovatvalandžių (kWh) per metus.
VERT vertinimu, į šią buitinių vartotojų kategoriją patenka tiek miestų, tiek rajonų individualių namų ir daugiabučių gyventojai ir namų ūkiai, per mėnesį suvartojantys apie 84 kWh elektros energijos.
Naujuosius skaitiklius planuojama diegti dviem etapais. Nuo 2020 m. pabaigos iki 2023 m. pabaigos jie bus įtaisomi visam verslui ir gyventojams, kurie per metus sunaudoja daugiau nei 1000 kWh elektros. ESO skaičiavimu, šie vartotojai per metus sunaudoja 90 proc. visos Lietuvoje paskirstomos elektros energijos. Antruoju etapu naują įrangą gaus ir vartotojai, kurie per metus suvartoja mažiau nei 1000 kWh elektros, kai tik baigsis jų skaitiklių metrologinės patikros laikas.
ESO vertinimu, tai yra vartotojai, kurie elektrą vartoja nereguliariai arba periodiškai: sodai, sodybos, gyventojai, naudojantys itin mažai elektros ar elektrą vartojantys itin taupiai.
ESO kol kas negali pasakyti, kaip ir kada išmanieji skaitikliai bus diegiami daugiabučiuose, kuriuose pusė namų ūkių per metus suvartoja daugiau, o pusė – mažiau, negu nustatyta 1000 kWh elektros energijos per metus riba.
Antai šiuo metu 2 kambarių, maždaug 60–70 kv. m ploto, butas Vilniuje su elektros virykle 40 butų daugiabutyje per mėnesį vidutiniškai suvartoja apie 100 kWh elektros per mėnesį (1200 kWh per metus). Tačiau daugiabutyje yra 20 mažesnių 1 kambario butų, kurie per metus suvartoja perpus mažiau elektros. ESO kol kas negali atsakyti, ar tokiame daugiabutyje išmanieji skaitikliai bus diegiami visuose 40 butų, nepriklausomai nuo jų suvartojamo elektros energijos kiekio?
„Detalus diegimo planas bus parengtas 2020 m. Ieškoma racionaliausio išmaniųjų skaitiklių diegimo varianto, ir tik parengę tinkamiausią, optimalų ir racionaliausią sprendimą, jį paskelbsime. Kol kas vadovaujamės patvirtintu planu, kad diegiama sunaudojantiems daugiau nei 1000 kWh per metus. Atskirais atvejais nagrinėsime, ar ekonomiškai naudinga daugiabutyje diegti ir kitiems, mažiau vartojantiems“, – sakė T. Kavaliauskas.
Vertino ekonominę ir finansinę naudą
ESO atlikta kaštų naudos analizė parodė, kad projekto nauda vartotojams (vertinant 18 metų laikotarpiu) yra didesnė nei jo įgyvendinimo sąnaudos.
Savo ruožtu VERT taip pat vertino, ar bendrovės numatyta pasiekti finansinė ir ekonominė nauda, įgyvendinus projektą, yra pagrįsta.VERT vertinimu, pagrindinė projekto socialinė ekonominė nauda – tai mažesnės energijos vartojimo sąnaudos, laiko sutaupymas nurašant skaitiklių rodmenis, o finansinė – mažesni nuostoliai dėl netikslingo investicijų panaudojimo, sumažėję elektros energijos nuostoliai tinkle, mažesnės skaitiklių metrologinės patikros sąnaudos.
Vis dėlto 2022 m. ir 2023 m. ESO turės pateikti projekto įgyvendinimo ataskaitas ir pagrindžiančius dokumentus, siekiant įsitikinti, kad sukurta nauda atitinka VERT suderintų investicijų projektų finansinius ir ekonominius rodiklius. Vėlesniais laikotarpiais ataskaitos bus teikiamos du kartus per reguliavimo periodą.
VERT skaičiuoja, kad projekto įtaka reguliuojamai elektros energijos skirstymo paslaugos kainai vidutiniškai sudarys 0,05 ct/kWh (2 proc.).
Tačiau valstybinis reguliuotojas atkreipia dėmesį, kad elektros energijos skirstymo paslauga yra tik viena iš elektros energijos tarifo buitiniams vartotojams dedamųjų (sudaro apie 30 proc.). Įdiegus išmaniąją apskaitą, remiantis Europos šalių patirtimi, elektros energijos suvartojimas vidutiniškai mažėja iki 6 proc., todėl, VERT vertinimu, galutinė sąskaita vartotojams už elektros energiją esą turėtų mažėti.
„ESO projekto investicijas finansuos tiek nuosavomis, tiek skolintomis lėšomis. Didžioji dalis išlaidų bus patirta 2021–2023 m., o iš tarifo ESO lėšas atgaus per skaitiklių naudingo tarnavimo laikotarpį, t. y. per 12 metų“, – sakė T. Kavaliauskas.
VERT teigia, kad investicinis projektas galėtų būti įgyvendintas pasinaudojus komercinių bankų ar tarptautinių finansų institucijų, iš kurių būtų skolinamasi lėšų įgyvendinti atitinkamų metų investicijas.
Buvo vertinta galimybė projektą finansuoti 2014–2020 m. ES fondų lėšomis, tačiau šiuo metu galimybių gauti finansavimą iš ES struktūrinės paramos fondų nėra numatyta.
„Į elektros energijos skirstymo paslaugos kainą bus įtraukiama 147 mln. eurų suma, tai yra faktiškai ESO atliktų investicijų suma be gautų subsidijų bus įtraukta į reguliuojamo turto vertę, nuo kurios skaičiuojamas nusidėvėjimas ir investicijų grąža“, – Alfa.lt teigė VERT.
ESO tikina, kad vartotojai reikšmingos įtakos tarifui nepajus. Esą vidutinis elektros skirstymo dalies padidėjimas tarife dėl išmaniųjų skaitiklių diegimo sudarys apie 0,05 ct/Wh, bet dėl vidutinio 5 proc. elektros energijos vartojimo sutaupymo galutinė mėnesinė sąskaita (jei nesikeis kitos elektros tarifo dedamosios) namų ūkiui turėtų sumažėti maždaug 71 centu.
Įtaria, kad visuomenė primityviai mulkinama
Patyręs inžinierius elektrikas Henrikas Budrys abejoja oficialiai pateikiamais skaičiais, kurie neva įrodo būsimo šimtamilijoninio projekto naudą.
Elektriko neįtikino ir „Ignitis grupės“ (buvusios „Lietuvos energijos“) elektros ir dujų atsiskaitymo savitarnos svetainėje Manogile.lt rodytas vaizdo siužetas, pasakojantis, kaip bandomojo projekto dalyvis, pasinaudojęs išmaniosios apskaitos teikiama informacija ir tik nežymiai pakeitęs savo vartojimo įpročius, iki 40 proc. sumažino išlaidas už elektrą.
„Ir aš galėčiau mažiau sumokėti už sunaudotą elektros energiją net 39,18 proc., jei prieš tai visą energiją sunaudočiau tik nuo 17 iki 22 val., o „nežymiai pakeitęs įpročius“ visą energiją naudočiau tik nuo 22 val. vakaro iki 5 val. ryto. Manau, nedaug kam pavyks taip „nežymiai pakeisti vartojimo įpročius“, pavyzdžiui, turint namų ūkyje šaldytuvą, naudojantis tualetu, kompiuteriu“, – svarstė H. Budrys.
Jo nuomone, ESO propagandiniai siužetai apie išmaniąją apskaitą ir tvirtinimai, kad sistema padės sumažinti elektros energijos suvartojimą, yra netiesa.
„Siūloma sistema leis sutaupyti pinigų, kai tą patį energijos kiekį pirksime tada, kai ji bus pigesnė. Laiko zonos nesikeičia jau ne vieną dešimtmetį. Tad norinčiam taupyti visiškai neaktualu matyti momentinį sunaudojimą. Galima, aišku, kalbėti apie energijos pirkimą tiesiogiai iš energijos tiekėjų, bet 2017 m. tokių asmenų Lietuvoje buvo tik 42“, – pastebėjo H. Budrys.
Inžinierius elektrikas mano, jog ESO anksčiau deklaruota išmaniosios elektros energijos sistemos diegimo kaina – 200 mln. eurų – dirbtinai sumažinta, nes projekto autoriai neskaičiavo būsimos žalos.
„Kalbama apie orientacinę kainą, turint galvoje sistemos įsigijimo, įdiegimo išlaidas. Įdomu, ar įvertinama ta žala, kurią patirs vartotojas, kai bus į metalo laužą išmetami dabar naudojami skaitikliai, tai pat ir nauji elektroniniai, kurie buvo statomi vartotojams prieš keletą metų ir puikiausiai galėtų būti naudojami dar ne vienus metus?“ – svarstė inžinierius.
H. Budrio skaičiavimu, Lietuvoje apie 630 tūkst. vartotojų per mėnesį vidutiniškai sunaudoja iki 90 kWh elektros energijos. „Tarkime, vienam vartotojui tai kainuoja apie 12 eurų per mėnesį. Jei, ESO teigimu, tokiam vartotojui ir pavyks sutaupyti žadamus „iki 7 proc.“, tai susidarys daugiausia 0,84 euro. Galų gale pasigirdo prognozuojamas vienos kWh pabrangimas, jis suvalgys šitos ekonomijos net 37 centus visiškai nepriklausomai, ar buvo galimybė ką nors sutaupyti“, – skaičiavo H. Budrys.
Elektriko nuomone, eksploatuojant išmaniąją sistemą vien už mobiliojo ryšio tiekėjo paslaugas kiekvieną mėnesį teks sumokėti daugiau. „Tik tai bus įdėta į tarifą. O kiek yra abonentų, kurių suvartojimas dar mažesnis, o įrangos kaina ir jos eksploatavimo išlaidos tos pačios? Na, bet mums žadama, kad ši apskaita pagerins elektros energijos kokybę, leis ESO greičiau likviduoti avarijas, palengvins kovą su energijos vagimis. Dėl avarijų yra dalis tiesos, tačiau, jei maždaug 200 mln. eurų paskirtume tinklui tvarkyti, tai ir tų avarijų, grobstymų ženkliai sumažėtų. Dabar pinigus išmesime į pasekmių sušvelninimą, o galėtume investuoti į jų eliminavimą. Jau nekalbu apie tai, jog didelė dalis šių priemonių leistų sumažinti energijos perdavimo nuostolius. Paskirstymo tinkle jos duotų realų energijos taupymo efektą nuo jų įdiegimo dienos, nepriklausomai nuo žaidimų tarifais ir žmogaus dalyvavimo. Ir dar, kalbama apie didelius pinigus (palyginimui, 2003 m. pusė Lietuvos skirstomojo tinklo buvo parduota už 156 mln. eurų), jei šiuos pinigus paskirsime „ale išmaniajai apskaitai“, tai tikriausiai 99 proc. šios sumos iškeliaus iš Lietuvos, jei šiuos pinigus skirtume tinklo būklei pagerinti, tai tikriausiai 99 proc. liktų Lietuvoje“, – dėstė H. Budrys.
Energetikas tikino nesąs kategoriškai nusistatęs prieš išmaniosios apskaitos naujovę – galbūt tikslinga ją įdiegti tam tikruose tinklo taškuose, kad būtų galima kontroliuoti įtampų, srovių lygius tiems vartotojams, kurie sunaudoja didesnį energijos kiekį.
„Gal žmogus pats galėtų nuspręsti, ar jam verta nurašinėti skaitiklio parodymus kas mėnesį, ar už tam tikrą mokestį pastačius išmaniąją apskaitą atsilaisvinusį laiką skirti vartojimo įpročių pakeitimo ugdymui. Sutinku, jog tai gal ir nebūtų kosminio dydžio pinigai kiekvienam vartotojui, tačiau ateityje mūsų laukia dar ne vienas energijos kainų kilimas ir visuomenė neturėtų būti taip primityviai mulkinama. Tik visuomenės aktyvesnis įsitraukimas čia, ko gero, galėtų padėti“, – mano energetikas.
Įspėjo apie didėsiančias išlaidas
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad iki 2023 m. išmaniosios elektros energijos apskaitos sistema visiems vartotojams turėtų būti diegiama tik tokiu atveju, jeigu atliktos išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų diegimo sąnaudų ir naudos analizės rezultatai būtų teigiami.
ESO tvirtina, jog tokį sąnaudų ir naudos tyrimą 2017 m. atliko audito bendrovė „Ernst & Young“. Ši analizė parodė, kad Lietuvoje planuojama diegti išmanioji apskaita yra naudinga. Įdomu, kad 2012 m. kaštų ir naudos analizę atlikusi ta pati audito bendrovė ekonominės naudos neįžvelgė.
Alfa.lt primena, kad ES rekomenduoja ne apskritai įdiegti išmaniąją apskaitą, bet ją įdiegti tik ten, kur ji pasiteisina ekonomiškai. Taip pat, kad bent vienas iš scenarijų būtų „nieko nedarymo“ scenarijus. Portalo duomenimis, „Ernst & Young“ ataskaita „nieko nedarymo“ scenarijaus apskritai nevertino.
„Dalis vartotojų gali nenorėti išmaniųjų skaitiklių. Viena vertus, atsižvelgiant į faktą, kad elektros skaitikliai dažniausiai yra skirstymo įmonės nuosavybė ir pritaikius teisines priemones juos galima keisti ir be vartotojo sutikimo. Kita vertus, reikia turėti galvoje, kad skirstymo įmonė yra valstybei priklausanti įmonė, kuriai suteikta teritorinė monopolija, todėl gali iškilti pagrįstų teisinių ir politinių trukdžių diegiant masinę išmaniąją apskaitą. Reikėtų numatyti nediskriminuojančius sprendimus vartotojams, kurie nenori įsidiegti išmaniųjų skaitiklių“, – prieš kelerius metus auditorių atliktą ataskaitą komentavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
Ekspertai tuomet siūlė koncentruotis tik į tas vietoves ar vartotojų segmentus, kur išmaniųjų skaitiklių diegimas apsimoka komerciškai. O masinę išmaniąją apskaitą diegti tik tuomet ar tokiomis apimtimis, kada išmanieji skaitikliai apsimokės savaime, t. y. kai dėl jų įdiegimo sutaupytos lėšos atsvers jų įdiegimo išlaidas. „Priešingu atveju išmaniųjų skaitiklių įdiegimas ne mažins vartotojų išlaidas, o jas didins“, – teigė LLRI ekspertai.
Pareiškė nepasitikėjimą ESO vadovais
Alfa.lt primena, kad ESO investicijomis ir viešaisiais pirkimais nepatenkinti energetikai šių metų vasario pradžioje pareiškė nepasitikėjimą šios valstybės valdomos įmonės vadovais.
Lietuvos elektros energetikos asociacija (LEEA) prezidento Kęstučio Jauniškio pasirašytame rašte buvo teigiama, kad ESO vadovai yra nekompetentingi, o jų neatsakingas valdymas žlugdo ne tik valstybei svarbią įmonę, bet ir kitas, kurios yra įmonės paslaugų teikėjos.
„Pastarieji metai mus privedė iki ribos, kai esame priversti pareikšti didelį susirūpinimą dėl situacijos įmonėje ESO. Nuolatinė vadovų, o kartu su jais ir specialistų kaita šią valstybės valdomą įmonę pavertė vis naujai ateinančių vadybininkų eksperimentų vieta. O tai lemia nuolatinį chaosą tiek įmonės viduje, tiek procesuose su rangovais. [...] Esame priversti konstatuoti, kad pastaruoju metu ESO valdoma ypač neefektyviai, neprofesionaliai, vėl įsigali seni monopoliniai galios žaidimai, o vis greičiau besikaupiančios problemos paprasčiausiai nesprendžiamos“, – laiške valstybės vadovams teigė LEEA prezidentas.
Anot K. Jauniškio, asociacijai didelį nerimą kelia tai, kad ESO vadovybė nesugeba nei planuoti, nei suvaldyti finansinių klausimų, susijusių su investicijomis į elektros tinklų atnaujinimą.
„Nekompetentingas ir neatsakingas valdymas žlugdo šią svarbią valstybei įmonę, o kartu ir kitas nacionalinio verslo įmones. Tikėtina, kad įmonės akcininkai negali įvertinti grėsmių, kylančių dėl prasto įmonės valdymo, nes apie skirstomąjį elektros tinklą prižiūrinčios įmonės veiklą sprendžia tik pagal ESO vadovų pateiktus „gražius“ skaičius apie neva augantį įmonės efektyvumą, elektros atsijungimų mažėjimą ir trumpėjimą, klientų pasitenkinimą bei būsimus dividendus. Tokie raportai tik maskuoja vidines ESO problemas, kurios jau tampa visos valstybės problemomis“, – dėstė K. Jauniškis.
Praėjusių metų spalį ESO valdyba naujuoju įmonės valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi išrinko Mindaugą Keizerį. Prieš jį šias pareigas ėjo Dalia Andriulionienė, ji iš ESO generalinės direktorės pareigų pasitraukė šalių sutarimu.
ESO skirsto elektrą ir dujas bei prižiūri skirstomuosius tinklus, kad jie būtų patikimi ir efektyvūs, rūpinasi tinklų gedimų šalinimu ir naujų klientų prijungimu.
Įmonė aptarnauja 1,6 mln. klientų visoje Lietuvoje. 94,98 proc. ESO akcijų valdo valstybinė bendrovė „Ignitis grupė“, o pastarosios pagrindinė akcininkė yra Finansų ministerija.
Jungtinė Karalystė: už katastrofiškus padarinius sumokės vartotojai
Pagal Jungtinės Karalystės Vyriausybės (JK) palaimintą planą, šioje šalyje nuo 2008 iki 2020 m. turėjo būti įdiegta 53 mln. išmaniųjų elektros skaitiklių, tačiau projektas iš karto pradėjo strigti ir galiausiai beveik žlugo. Prognozuojama, kad tikslai iki 2020 m. nebus įgyvendinti, o numatyto 11 mlrd. svarų sterlingų biudžeto nepakaks. Abejojama ir tuo, ar, baigus visus darbus, pavyks sutaupyti milžinišką 16,73 mlrd. svarų sumą, kaip žadėjo projekto sumanytojai.
Iki 2018 m. vidurio JK buvo įrengta apie 13 mln. išmaniųjų skaitiklių. Iš jų 500 tūkst. sugedo vos pradėję veikti. Pagal Vyriausybės planą iki 2020-ųjų turėjo būti sumontuota dar 40 mln. skaitiklių.
Abejojama, ar šis tikslas bus pasiektas. Mat skubėdami tiekėjai kelerius metus instaliavo skaitiklius „Smets1“, kuriems iki „išmaniųjų“ toloka. Perduodami duomenis šie skaitikliai naudoja mobilųjį ryšį. Tad, jei būstas yra silpno ryšio zonoje, įranga neveikia. Negana to, skaitikliai nustoja dirbti, kai klientas pakeičia tiekėją. Britai šį reiškinį vadina išmaniojo skaitiklio „sukvailėjimu“.
Vartotojai, sutikę įsirengti tokius prietaisus, pateko į spąstus – dabar jie varžomi keisti tiekėją, nors vienas pagrindinių deklaruotų tikslų diegti išmaniąją elektros apskaitą JK buvo sukurti sklandžią, draugišką sistemą, kuri suteiktų vartotojams paskatų taupyti energiją ir lengvai rinktis mažiausią kainą siūlančius tiekėjus. Išmaniųjų skaitiklių gedimai pakeitus tiekėją iš esmės šiuos pagrindinius projekto tikslus sugriovė.
Britų žurnalistai svarsto, kad išmaniųjų skaitiklių „sukvailėjimo“ fenomeną buvo galima nuspėti. Mat iš pat pradžių būta nuogąstavimų, jog įranga, kuriai pritarta prieš dešimtmetį, jos diegimo laikotarpiu jau bus pasenusi. Tačiau vėluojant projektą įgyvendinti prietaisai, atrodę seni dar 2008 m., buvo montuojami visą dešimtmetį iki pat 2018-ųjų pabaigos. Vėliau rinkoje atsiradusių naujų „Smets2“ skaitiklių pristatymas vėlavo.
Kai kurie britų verslininkai nacionalinį IT projektą, kainavusį milijardus, vadino katastrofa ir perspėjo, kad už jos padarinius gaudami didesnes sąskaitas galiausiai turės sumokėti paprasti elektros vartotojai.
Tačiau išmaniosios elektros apskaitos programos įgyvendintojai toliau tikino, jog naujieji prietaisai daugumai namų ūkių padės kasmet sutaupyti elektros energijos. Dėl to esą naudos gaus visa ekonomika (panašius argumentus deklaruoja ir lietuviškos išmaniosios apskaitos sumanytojai bei vykdytojai).
Britų mokslininkai viešai abejojo šia propaganda. Anot jų, tiekėjai nesuinteresuoti prarasti vartotojų, todėl specialiai diegė tokius skaitiklius, kurių darbas, pakeitus tiekėją, sutriktų. „Rinkoje tiekėjai natūraliai siekia pritraukti ir išlaikyti klientus, – rašė profesorius Dieteris Helmas. – Vartotojų bėgiojimas neatitinka jų interesų. Tiekėjų interesus atitinka skaitikliai, kurie perėjus pas kitą tiekėją sugenda, todėl verčia likti pas senąjį. Kodėl dar ką nors stebina, kad šitiek daug skaitiklių sugedo? To buvo galima tikėtis.“
Buvęs šalies energetikos ministras Mike’as O’Brienas, dirbęs projekto įgyvendinimo metu, galiausiai ir pats išmetė įdiegtą naują prietaisą. Politikas pripažino – bet kuris energetikos projektas kainuoja šimtus milijonų ar milijardus ir turi tendenciją brangti įgyvendinimo laikotarpiu. Tai esą didžiulė problema. Antra ir dar didesnė problema, pasak politiko, kad dažniausiai trūksta tokiems projektams prieštaraujančių balsų, kol darbai nėra įsisukę. O projektą pradėjus įgyvendinti neatsiranda kviestinių prižiūrėtojų, kurie tikrintų ir skaičiuotų išlaidas, sudarytų balansą. „Energetikoje nėra opozicijos“ , – konstatavo jis.
