„Swedbank“ saugumo ekspertai pastebi, kad šiemet ypač suaktyvėjo sukčiai, ieškantys potencialių tarpininkų, arba vadinamųjų pinigų mulų. Siekdamas užkirsti kelią nusikaltimams, „Swedbank“ per šiuos metus jau užblokavo daugiau kaip 100 banko sąskaitų, per kurias, įtariama, keliavo apgaulės būdu įgyti pinigai. Skaičiuojama, kad dėl sukčių veiklos pasitelkus tarpininkus šalies gyventojai ir įmonės šiemet patyrė daugiau kaip 250 tūkst. eurų nuostolių.
„Norėdami pasinaudoti iš gyventojų ar įmonių apgaulės būdu įgytais pinigais, sukčiai aktyviai ieško tarpininkų sąskaitų. Tokiais tarpininkais dažnai tampa nieko apie pačią sukčiavimo schemą nenutuokiantys žmonės, kurie susigundo sukčių siūlomu 20–30 eurų atlygiu ir leidžia pasinaudoti savo banko sąskaita. Suteikdami priėjimą prie savo banko sąskaitos nežinomam asmeniui gyventojai elgiasi neapdairiai ir rizikuoja tapti nusikaltimo bendrininkais“, – sako „Swedbank“ Saugumo patikros tarnybos vadovas Vytautas Krakauskas.
Pasak „Swedbank“ saugumo eksperto, dažnai naudojamas sukčių tarpininkų paieškos metodas − verbuoti juos socialiniuose tinkluose, siūlant konkretų atlygį. Sukčiai tarpininkų taip pat aktyviai ieško susitikdami su kuo daugiau savo aplinkos žmonių ir prašydami skleisti informaciją apie „lengvą uždarbį“.
Dažniausi sukčiavimo būdai
Šiuo metu populiarus sukčiavimo metodas, kai internete ar socialiniuose tinkluose įkeliami netikri parduodamų daiktų skelbimai. Patraukliais pasiūlymais susivilioję pirkėjai raginami iš anksto pervesti pinigus į sąskaitą, kuri priklauso nieko neįtariančiam žmogui, o pastarojo paprašoma išgryninti ir perduoti gautus pinigus. Tiesa, tokiais atvejais patiriami nuostoliai palyginti nedideli ir sudaro nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų.
„Kur kas didesnių sumų gyventojai ir įmonės netenka įkliuvę į sudėtingesnes sukčiavimo schemas. Tokiais atvejais gyventojus sukčiai suvilioja itin pelningais pasiūlymais investuoti, jie taip pat gali prisistatyti banko ar valstybinės institucijos darbuotojais, kuriems reikia prisijungti prie gyventojo interneto banko paskyros. Įtikinę auką ar gavę priėjimą prie jo sąskaitų, sukčiai gali pasisavinti kelis ar net keliasdešimt tūkstančių siekiančias sumas“, − sako V. Krakauskas.
Tuo metu įmones sukčiai atakuoja pateikdami iš tariamų partnerių gautas suklastotas sąskaitas užsakymų apmokėjimui ar atsiųsdami suklastotą vadovo įsakymą pervesti pinigus. Siekiant sumėtyti pėdsakus, tokius pavedimus dažniausiai taip pat nurodoma padaryti į tarpininkų sąskaitas. Kadangi įmonių sąskaitose laikomos didesnės pinigų sumos, jų patiriami nuostoliai gali siekti ir 30–50 tūkst. eurų.
„Tokiais atvejais pinigai tarpininkų sąskaitos ilgai neužsibūna, juos nedelsiant paprašoma išgryninti ar pervesti į užsienio šalyse veikiančius bankus, todėl bėgant laikui galimybės atgauti išviliotus pinigus tampa labai ribotos“, − komentuoja „Swedbank“ Saugumo patikros tarnybos vadovas.
Kaip atpažinti, jog jus verbuoja?
V. Krakausko teigimu, yra du būdai, kaip atpažinti sukčių verbavimą tapti bendrininku. „Pirmiausia turite atidžiai įvertinti greito ir lengvo uždarbio pasiūlymus, kai už leidimą pasinaudoti asmenine banko sąskaita žadamas finansinis atlygis. Visada pagalvokite ne tik apie atlygį, bet ir motyvus, kurių gali turėti atlygį siūlantis žmogus. Susivilioję lengvais pinigais, rizikuotumėte netekti savo sąskaitos ir patekti į teisėsaugos institucijų akiratį, kai tektų pasiaiškinti dėl dalyvavimo sukčiavimo schemose“, − komentuoja „Swedbank“ saugumo ekspertas.
Antras būdas, pasak jo, yra stebėti savo sąskaitos balansą. Pastebėjus, kad į sąskaitą buvo pervesta mažesnė ar didesnė suma pinigų iš nežinomo asmens ar įmonės, reikia pranešti apie tai savo bankui. Net gavus prašymą už atlygį pervesti pinigus į kitas sąskaitas ar juos išgryninti, nereikia atlikti jokių veiksmų, kol banko darbuotojai išsiaiškins situaciją. Apgaulės būdu išviliotą ar per klaidą pervestą pinigų sumą gyventojai bet kuriuo atveju privalo grąžinti teisėtam tų pinigų savininkui.