Naujas sezonas po vasarai būdingo štiliaus prasideda ne tik vėjo jėgainių parkuose, bet ir Seime bei kitose institucijose. Jų priimti sprendimai bus ypač svarbūs tolesniam Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimui ir atsinaujinančios energetikos projektų vystymui.
Tautvydo Levinsko nuotr.
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimas po truputį stumiasi į priekį – po ilgos pertraukos paskelbtas atsinaujinančios energetikos aukcionas, atlikta vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje analizė, diskutuojama apie pasikeitimus, reglamentuojant dvišales elektros energijos supirkimo sutartis. Tai – itin svarbūs žingsniai vėjo energetikos sektoriui, tad investuotojai situaciją stebi atidžiai ir su nekantrumu.
Paskelbtas aukcionas
Rugsėjo pradžioje startavo pirmasis technologiškai neutralus aukcionas atsinaujinančios energetikos projektų vystytojams – jame siekiama paskirstyti 0,3 TWh skatinimo kvotą, o varžytis gali įmonės, gaminančios elektros energiją iš vėjo, saulės, biodujų bei biomasės. Nugalėtojomis taps tos kompanijos, kurios pasiūlys mažiausią priedą prie elektros energijos rinkos kainos „Nord Pool“ biržoje. Po to, kai įvyko paskutinis aukcionas, naujų vėjo jėgainių statybos Lietuvoje praktiškai sustojo. Tad paskirstyta nauja kvota turėtų pradėti naują vėjo energetikos plėtros etapą. Vėliau aukcionus rengti ketinama kasmet.
Tiesa, vystytojai įžvelgia rizikų naujajame skatinimo modelyje. Pavyzdžiui, prisijungdami prie skirstomųjų tinklų jie turės padengti 100 proc. su tuo susijusių išlaidų, patys privalės prekiauti elektros energija biržoje ir prisiimti su kainų svyravimu susijusias rizikas. Taip pat energijos gamintojams teks prievolė sumokėti už gamybos prognozių netikslumus (balansavimą) ir įsipareigoti gaminti ne mažiau nei 80 proc. sutarto elektros energijos kiekio, o jo nepagaminus grės baudos. Kaip aukcioną ir jo sąlygas įvertino atsinaujinančios energetikos projektų vystytojai, paaiškės 2020 m. pradžioje, kai po pateiktų paraiškų vertinimo bus paskelbti nugalėtojai.
Jūrinio vėjo potencialas
Dar vasarą Energetikos ministerija paskelbė Klaipėdos universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatus, kurie atskleidė, kur palankiausia vystyti vėjo energetikos projektus Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje. Buvo nustatyta ir maksimali galima vėjo turbinų galia, kuri turėtų būti ne didesnė nei 3,35 GW. Tačiau Lietuvos vėjo elektrinių asociacijai priklausantys vystytojai pastebi, kad teritorijos, kuriose palankiausia vystyti jūrinį vėją, jau buvo žinomos prieš penkerius metus, po privačių kompanijų atliktų poveikio aplinkai vertinimų. Jie priduria, kad dėl spartaus technologijų progreso ministerijos inicijuotame tyrime identifikuoti skaičiai gali prarasti aktualumą, todėl dabar bus svarbu operatyviai darbuotis sudarant sąlygas jūrinių jėgainių plėtrai.
Tyrimas buvo atliktas remiantis dar prieš kelerius metus patvirtintais teisės aktais. Juose numatyti ir tolimesni žingsniai – teritorijų specialiojo plano rengimas, strateginio pasekmių poveikio aplinkai vertinimas, paukščių migracijos monitoringas, prijungimo prie elektros perdavimo tinklo įvertinimas ir kiti veiksmai, kuriuos reikia atlikti iki 2021 m. pradžios. Iki šiol nėra priimti ir teisės aktai, reglamentuojantys elektros energijos gamybos įrenginių veikimą jūroje, leidimų išdavimo tvarką, nesuformuoti aukcionų nuostatai ir dar daug kitų reikalingų dokumentų – jų sektoriaus dalyviai laukia su nekantrumu.
Elektros supirkimo sutartys
Atsižvelgiant į tai, kad aukciono sąlygas gamintojai kol kas vertina nevienareikšmiškai, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos iniciatyva buvo pradėtos diskusijos dėl galimybių sudaryti dvišales elektros energijos tiekimo sutartis (PPA, angl. Power Purchase Agreement) tiesiogiai tarp gamintojo ir vartotojo.
Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus sudaryti tokias sutartis iki šiol galimybių nebuvo, todėl buvo inicijuoti įstatymų pakeitimai. Jei jie bus priimti, gamintojai galės ieškoti daug elektros energijos naudojančių vartotojų, pavyzdžiui, pramonės, žemės ūkio, šilumos gamybos sektoriuose ir sudaryti su jais ilgalaikes sutartis. Jos bus naudingos abiems pusėms: vartotojas užsitikrins stabilią elektros energijos kainą, o gamintojas – stabilias pajamas. Tuomet tiek vienai, tiek ir kitai pusei mažiau įtakos darys svyravimai biržoje.
Tokia praktika jau paplitusi JAV ir Skandinavijos šalyse, po truputį ji atkeliauja ir į kitas šalis Europoje. Pavyzdžiui, Lenkijoje „Mercedez Benz“ sudarė PPA su vėjo energijos vystytojais ir bus statomas 45 MW galios jėgainių parkas. Tokios kompanijos kaip „IKEA“, „Google“, „Nike“, „Apple“, „Amazon“, „Lego“, „Nestle“, „BMW“ ir daugelis kitų jau sudarinėja tokias sutartis. Šie pakeitimai Lietuvos gamintojams būtų ypač svarbūs dar ir dėl mažėjančios valstybės paramos atsinaujinančiai energetikai.
Kryptį pernai nubrėžė priimta strategija
Visi šie pokyčiai inicijuojami tam, kad būtų pasiektas Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje iškeltas tikslas iki 2050 m. visą reikalingą elektros energiją pasigaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių. Tokiam ambicingam tikslui pasiekti prireiks kompleksinių priemonių ir stiprios politinės valios. Tame pačiame strateginiame dokumente prognozuojama, kad būtent vėjo pagaminama energija užims svarbiausią vaidmenį formuojant energetikos ateitį Lietuvoje, tačiau visų pirma turi būti užtikrinta tinkama teisinė bazė ir palanki investicinė aplinka.
Kadangi šiuo metu atsinaujinančios energijos išteklių dalis bendrame suvartojime siekia maždaug 25 proc., o per artimiausius tris dešimtmečius šis skaičius turi pasiekti 100 proc., teks pasiraitoti rankoves ir kryptingai dirbti tikslo link, kartu užtikrinant glaudų bendradarbiavimą ir dalijmąsi žiniomis tarp visų šiame sektoriuje veikiančių šalių – tiek atsinaujinančios energetikos vystytojų, tiek ir atsakingų institucijų atstovų.
Komentaro autorius – Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.