Analitikų išaiškinti faktai verčia sunerimti dėl privačiausios žmonių informacijos saugumo. Dabar, kai darbdaviai, draudikai ir reklamuotojai, pasinaudodami konkrečiais duomenimis gali diskriminuoti tam tikras žmonių grupes arba jomis manipuliuoti, privačios informacijos saugumas – ypač aktualus.
Net ir geriausia draugė gali nežinoti, kada jūs paskutinįkart mylėjotės, bet „Facebook“ tokia informacija kartais – jokia paslaptis.
Intymaus pobūdžio duomenų, susijusių su naudotojų lytine sveikata, į „Facebook“ yra siuntusios ne mažiau kaip dvi menstruacijų ciklo stebėjimo programėlės, būtent – „Maya“ ir „MIA Fem“. Taip tvirtinama naujoje ataskaitoje, parengtoje analitikų iš Didžiojoje Britanijoje veikiančios privatumo kontrolės įmonės „Privacy International“.
Kai kuriais atvejais į „Facebook“ perduoti duomenys – tai programėlės naudotojos įvesta informacija, atskleidžianti, kada ji pastarąjį kartą intymiai santykiavo, kokias kontraceptines priemones vartoja (arba naudoja), kaip keičiasi jos nuotaika ir kada patiria ovuliaciją, rašo portalas „ScienceAlert“.
Analitikų išaiškinti faktai verčia sunerimti dėl privačiausios žmonių informacijos saugumo. Dabar, kai darbdaviai, draudikai ir reklamuotojai, pasinaudodami konkrečiais duomenimis gali diskriminuoti tam tikras žmonių grupes arba jomis manipuliuoti, privačios informacijos saugumas – ypač aktualus.
Minėta informacija į gigantišką socialinį tinklą pateko per „Facebook“ programinės įrangos kūrimo rinkinį – produktą, leidžiantį programuotojams kurti konkrečioms operacinėms sistemoms tinkamas programėles, stebėti analizės duomenis ir siūlyti programėles per „Facebook“ reklamos tinklą.
„Privacy International“ dirbantys specialistai išsiaiškino, kad bendrinti duomenis su „Facebook“ programėlės „Maya“ ir „MIA Fem“ pradeda tada, kai yra įdiegiamos telefone ir atidaromos, vadinasi, naudotojai dar nepatvirtinus, jog sutinka su privatumo politikos nuostatomis.
„Facebook“ atstovas spaudai Joe Osborne‘as pareiškė, kad reklamuotojams nesuteikiama prieiga prie slaptų, su sveikata susijusių duomenų, kuriuos siunčia minėtos programėlės. Savo pranešime jis taip pat nurodė, kad „Facebook“ reklamavimo sistemoje nepateikiama informacijos, surinktos žmonėms naudojantis kitomis programėlėmis arba svetainėmis, kai reklamuotojai pasirenka savus interesus atitinkančius naudotojus. Pirminis šios žinios šaltinis – portalas „BuzzFeed“.
Menstruacijų ciklo stebėjimo programėlės, tokios kaip „Maya“ ir MIA, išpopuliarėjo kaip nesudėtingos ir patogios priemonės, leidžiančios kaupti informaciją, praverčiančią ieškant atsakymų į klausimus apie vaisingumą ir nėštumą. Šias programėles galima naudoti ir kaip bendros lytinės sveikatos stebėsenos priemonės, su nuotaikos kaita susijusių duomenų saugyklas ir kt. Visgi svarbu atminti, kad daugeliui programėlių nėra taikomos tokios pat taisyklės, kaip su sveikata susijusiai informacijai.
Nerimas dėl galimo privatumo pažeidimo kilo tada, kai buvo imta abejoti keleto programėlių galimybėmis. Radosi būtinybė išsiaiškinti, ar programėlių nederėtų vertinti kaip efektyvių stebėjimo įrankių, leidžiančių darbdaviams ir sveikatos draudimo bendrovėms surinkti kuo daugiau duomenų apie darbuotojus, besidangstant gerovės įmonėse siekį deklaruojančiais lozungais.
Minėtina ir tai, kad įvairūs duomenys gali būti platinami intensyviau, nei daugelis naudotojų įsivaizduoja.
Kelių menstruacijų ciklo stebėjimo programėlių veikimą teko sustabdyti, kai paaiškėjo, kad jose saugomi duomenys patenka moterų darbdavių ir draudimo įmonių žinion. Tai buvo padaryta ir dėl programėlėse nustatytų apsaugos sistemos trikčių, tampančių prielaida intymaus pobūdžio informacijos sklaida.
Būgštaudamos dėl informacijos plitimo, kai kurios moterys ėmė taip naudoti programėles, kad slapti duomenys liktų neatskleisti. Tarp keleto populiariausių strategijų galima paminėti netikrų vardų naudojimą, padriką informacijos fiksavimą ir net klaidingų duomenų įvedimą.
Ir programėlių naudotojai, ir ekspertai baiminasi, kad duomenys gali tapti prieinami, jei įvyktų saugos pažeidimų, kad jais gali pasinaudoti darbdaviai ir draudimo bendrovės. Jei taip nutiktų, moterys taptų potencialiomis diskriminacijos aukomis: joms būtų atsisakoma didinti atlyginimus arba paaukštinti pareigose.
Ne pelno organizaciją „Patient Privacy Rights“ įkūrusi psichologė Deborah C. Peel teigia, kad žmonės natūraliai tikisi, jog duomenys apie jų sveikatą bus saugomi vadovaujantis tais įstatymais, kurie užtikrina gydymo įstaigose registruojamos su sveikata susijusios informacijos saugumą. Deja, daugeliui programėlių tos taisyklės negalioja.
„Dauguma žmonių norėtų patys apsispręsti, ar leisti viešinti tam tikrą su lytiniu gyvenimu susijusią informaciją. Kol kas neturime jokios galimybės tai padaryti“, – sako D. C. Peel.
„Facebook“ – didžiausia pasaulyje socialinio tinklo platforma, kasdien aplankoma net 1,2 mlrd. naudotojų, – ragina patikėti jai vis daugiau slaptos informacijos.
Visiškai neseniai Jungtinėse Valstijose buvo paleista nauja priemonė „Facebook Dating“. Tai pažinčių paieškos paslauga, teikianti sudominti galinčių asmenų kandidatūras, parenkamas pagal konkretaus naudotojo nuostatas, interesus ir veiksmus, atliekamus naudojant „Facebook“.
Nevalia pamiršti, kad pastaraisiais metais socialinis tinklas „Facebook“ ne kartą yra tapę aršios kritikos, susijusios su klaidinančios informacijos teikimu, apsimestinėmis paskyromis ir saugos pažeidimais, taikiniu.
Verta paminėti kad ir 2018-aisiais paviešintą atvejį, kai „Facebook“ leido politiniais klausimais konsultuojančiai bendrovei „Cambridge Analytica“ prisijungti prie begalės naudotojų duomenų. Tada pasiekti duomenys buvo surinkti per trečiosios šalies apklausų programėlę.
„Facebook“ išplatintame pranešime nurodoma, kad įmonėje nustatytos paslaugų teikimo sąlygos draudžia programėlių kūrėjams bendrinti slaptą informaciją, įskaitant ir su sveikata susijusius duomenis. Taip pat užsimenama, kad „Maya“ ir MIA programėlių tiekėjai jau informuoti apie galimą minėtų sąlygų pažeidimą.
„Facebook“ pranešime tvirtinama, kad tokia informacija kaip socialinio draudimo numeriai arba slaptažodžiai automatiškai aptinkama ir panaikinama iš programėlėmis bendrinamo turinio – tuo, esą, pasirūpina specialiai sukonfigūruotos sistemos. Nepaisant šito, įmonė ir toliau ieško būdų, kaip dar labiau patobulinti siūlomas programas bei produktus, kad šie būtų pajėgūs aptikti ir filtruoti kuo įvairesnėms kategorijoms priskiriamus slaptus duomenis.
Programėlę „Maya“ išleidusi bendrovė „Plackal Tech“, reaguodama į „Privacy International“ paviešintą ataskaitą, išplatino pranešimą, kuriame patikino, kad nauja siūlomos paslaugos versija nebus papildyta „Facebook“ programinės įrangos kūrimo rinkiniu.
MIA platinanti įmonė „Mobapp Development“ jokio viešo atsakymo kol kas nepaskelbė. Į prašymą pateikti kokių nors komentarų taip pat nesureagavo.
