Kalbama, kad dalį socialinių darbuotojų funkcijų ateityje perims naujausios technologijos – Japonijoje jau kitąmet keturi iš penkių socialinių darbuotojų dalį savo pareigų perleis robotams. Vilniaus universiteto docentė Eglė Šumskienė atkreipia dėmesį, kad technologijos nepaliaujamai vystosi, todėl neišvengiamai paliečia ne tik įprastas sritis, bet ir socialinį darbą.
Kalbama, kad dalį socialinių darbuotojų funkcijų ateityje perims naujausios technologijos – Japonijoje jau kitąmet keturi iš penkių socialinių darbuotojų dalį savo pareigų perleis robotams. Vilniaus universiteto docentė Eglė Šumskienė atkreipia dėmesį, kad technologijos nepaliaujamai vystosi, todėl neišvengiamai paliečia ne tik įprastas sritis, bet ir socialinį darbą.
Asociatyvi nuotr.
„Mes džiaugiamės, jog apie tai yra diskutuojama ir norima, kad šis technologinis komponentas vis dažniau atsirastų socialinio darbo tikrovėje“, – sako Vilniaus universiteto docentė.
E. Šumskienės teigimu, socialinių darbuotojų poreikis vis auga, todėl dalį krūvio būtų galima patikėti moderniosioms technologijoms.
„Socialiniai darbuotojai atlieka įvairius darbus, kurie daugiausia susiję su buitine pagalba žmogui, pavyzdžiui, palyda į parduotuvę. Visa tai galėtų apimti įvairūs technologiniai sprendimai.
Senyvo amžiaus žmonių skaičius nuo nepriklausomybės atgavimo padvigubėjo. Taip pat yra nemažai asmenų, turinčių negalią, kurių poreikiams atliepti taip pat galima pasitelkti technologijas. Tokiu būdu šie žmonės galėtų tapti savarankiškesni, mobilesni ir būti nepriklausomi nuo kito žmogaus“, – komentuoja E. Šumskienė.
Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Asta Pečiulienė pritaria, jog socialinių paslaugų gavėjų poreikiai vis labiau auga ir tampa individualesni.
Anot A. Pečiulienės, jau dabar prie įprastos socialinių darbuotojų informacinės sistemos, kurioje registruojama ir kaupiama reikalinga informacija, socialinių darbuotojų dalia palengvinama perkėlimo paklodėmis, diržais, keltuvais ir mobiliosiomis voniomis.
„Tai ypač palengvina darbuotojų darbą ir pagerina paslaugų kokybę. Visa tai ypač naudinga, kai pas žmones nėra tam tikrų patogumų“, – teigia A. Pečiulienė.
A. Pečiulienė sako, jog vis labiau ieškoma būdų, kaip šias paslaugas perkelti į aukštesnį technologinį lygį.
Socialinių paslaugų ir technologijų derinimo srityje dirbanti Gabrielė Tervidytė, VšĮ „Penki pojūčiai“ vadovė sako, kad socialiniame darbe technologija yra tik įrankis.
Jei technologija sukuriama kaip paciento priežiūros priemonė, tuomet, G. Tervidytės teigimu, socialiniam darbuotojui atsiranda daugiau laiko tiesioginiam kontaktui su žmogumi.
„Šiemet sutikau 100 socialinių darbuotojų padėjėjų, dirbančių su psichikos ir kitą negalią turinčiais asmenimis ar rizikos grupėje esančiomis šeimomis ir pamačiau, kad socialiniams darbuotojams norisi daugiau laiko skirti akių kontakto kūrimui su žmogumi, o visa kita automatizuoti“, – aiškina G. Tervidytė.
Socialinių paslaugų ir technologijų derinimo žinovė mano, jog staigiai pereiti prie visiško robotizacijos nereikėtų – protingiau tai daryti nuosekliai.
A. Pečiulienės manymu, socialinių darbuotojų kasdienybę apsunkina ne tik technologinė, bet ir psichologinė darbo pusė.
„Organizuodami mokymus darbuotojams, matome, kokių įgūdžių jiems trūksta. Dažniausia tai yra bandymas užmegzti kontaktą su protinių sutrikimų turinčiais asmenimis.
Tokie žmonės yra vieniši, todėl jiems reikia specialistų, galinčių užpildyti šią tuštumą. Bendradarbiaujame su nevyriausybinėmis organizacijomis ir pasitelkiame savanorių pagalbą, kad ji sutaptų su mūsų paslaugų gavėjų lūkesčiais“, – kalba A. Pečiulienė.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
