Ar dar esate tikras, kad sumuštinį, kurį nusipirkote prekybos centre ir skaniai kramsnojate, pagamino žmogus? O kaip dėl ledų porcijos ar biuro baldų? Kiek prie jų gamybos prisidėjo žmonės, o kiek – robotai?
Ar dar esate tikras, kad sumuštinį, kurį nusipirkote prekybos centre ir skaniai kramsnojate, pagamino žmogus? O kaip dėl ledų porcijos ar biuro baldų? Kiek prie jų gamybos prisidėjo žmonės, o kiek – robotai?
Asociatyvi nuotr.
Šie ir panašūs klausimai spartaus technologijų proveržio eroje jau neskamba kaip iš fantastinio filmo. Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) tyrėja Živilė Stankevičiūtė sako, kad būtent technologijos lemia, kad keičiasi darbai ir jų atlikimo pobūdis, vienos profesijos atsiranda, o kitos išnyksta. Esą susiduriame su situacija, kuri apibūdinama kaip „prarasti darbai“ bei „atrasti darbai“.
Mokslininkai ir verslo atstovai vieningai sutaria, kad technologijos jau dabar lemia radikalius pokyčius darbo rinkoje ir mūsų darbo vietose. Vienas iš tokių pokyčių yra robotų diegimas versle. Pasaulio Ekonomikos forumo duomenims, per artimiausius keletą metų net 37 – 23 proc. pasaulio kompanijų, priklausomai nuo verslo sektoriaus, planuoja diegti ir „įveiklinti“ robotus. Tarptautinė robotikos federacija skelbia, kad industrinių robotų pardavimai nuo 2013 iki 2017 išaugo 112 proc. ir prognozuoja, kad iki 2021 metų pardavimai augs po 14 procentų kasmet. Šiuo metu Europos gamybinėse įmonėse robotų tankumas yra didžiausias pasaulyje – 10 tūkst. darbuotojų tenka 85 robotai. Taigi, robotai tampa vis svarbesni įvairiose srityse, net ir biuruose.
Robotų diegimo versle pradžia sietina su noru palengvinti žmonių darbinę veiklą, deleguojant robotams „purvinus, nuobodžius ir pavojingus“ darbus. Tačiau šiai dienai robotų kompetencijos laukas plečiasi ir vis garsiau svarstoma apie tai, kokia ateitis laukia žmonių – darbuotojų. Pateikiami du skirtingi scenarijai: pirmasis – robotai pakeis žmones-darbuotojus. Antrasis – robotizacija žmonėms sukurs daugiau ir naujų darbų vietų. Panašu, jog antrasis scenarijus yra labiau realus ir dominuojantis verslo bei mokslininkų įžvalgose.
Pasaulio Ekonomikos forumas 2018 metų ataskaitoje teigia, jog iki 2022 metų 75 milijonus dabartinių darbų vietų perims robotai bei algoritmai, tačiau kartu atsiras net 133 milijonai naujų darbų vietų. Tarptautinė konsultacijų kompanija „McKinsey“ 2019 m. paskelbė, kad tik 5 proc. dabartinių darbo vietų gali būti pilnai automatizuotos ir perimtos robotų, nors net 60 procentų profesijų turi 1/3 veiklų, kurios gali būti automatizuotos. Taigi, prognozės liudija apie vis plačiau taikomą darbinių funkcijų ir erdvės dalijimąsi tarp žmonių ir robotų. Neabejojama, kad žmonėms su robotais jau dabar tenka, o ateityje teks dar aktyviau dirbti kartu gaminant produktus ar teikiant paslaugas, o tuo pačiu kuriant visuomenės gerovę. Tačiau tai tikrai nėra paprasta.
Kokie iššūkiai kyla žmonėms ir kaip juos sėkmingai įveikti, dirbant kartu su robotais? Norint sėkmingai dalintis darbine veikla su robotais, būtina nuolat mokytis. „Nuolatinio mokymosi“ koncepcija tampa aktualia labiau nei bet kada. Pasaulio Ekonomikos forumo teigimu, 2022 metais ne mažiau nei 54 proc. visų darbuotojų turės atnaujinti ir tobulinti turimus įgūdžius. „McKinsey“ konsultantai žvelgia dar toliau teigdami, jog iki 2030 metų 3-14 procentų visų pasaulio dirbančiųjų turės pakeisti savo profesiją. Tuo tarpu visi be išimties žmonės turės adaptuotis dėl gebančių mokytis technologijų.
Antra, technologijos lemia, jog pamažu rinkoje tampa paklausios ne profesijos, o įgūdžiai ir kompetencijos. Ir tai yra socialiniai (bendravimo), emociniai, kūrybiškumo įgūdžiai, kuriuos vis dar sunku automatizuoti. Dirbant kartu su robotais, svarbios tampa žmonių technologinės, metodologinės, socialinės ir asmeninės kompetencijos, nes jos žmonėms suteikia ne tik konkurencinį pranašumą prieš robotus, bet ir leidžia sukurti sinergijos efektą dirbant kartu su robotais.
Taigi, informacinių technologijų ir duomenų saugumo valdymo, programavimo bei procesų išmanymo ir jų valdymo gebėjimai padės žmonėms „valdyti“ robotus, nustatant jiems konkrečias užduotis, jų atlikimo dažnumą bei greitį. Žmonių antrepreneriškas mąstymas, kūrybiškumas, analitiniai įgūdžiai bei orientacija į rezultatą leis žmonėms efektyviau „įveiklinti“ robotus. Tuo tarpu žmonių turimi tarpkultūriniai, komunikavimo, lyderystės įgūdžiai, tinklaveikos gebėjimai, gebėjimas dirbti komandose, bendradarbiauti ir priimti kompromisinius sprendimus stiprins žmonių svarbą žmogaus ir roboto sąveikos procese, nes robotai kol kas šiomis savybėmis nepasižymi.
Nemenkinant prieš tai minėtų iššūkių svarbos, viena svarbiausių dilemų yra susijusi su identitetu. Dirbant kartu su robotais, žmonės turės atsakyti į vieną iš sudėtingiausių klausimų - kas man yra robotas – kolega, bendradarbis, ar tik mechanizmas, veikiantis tuomet, kai įjungiamas? Tikėtina, kad nuo atsakymo į šį klausimą priklausys žmogaus ir roboto sąveikos sėkmingumas.
Taigi, koks bus roboto ir žmogaus santykis – ar jie bus kolegos? Bendradarbiai? Draugai? O gal dėl robotų žmogui nebeliks vietos darbo rinkoje? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus išgirsite rugsėjo 13 d. 11 val. apsilankę doc. dr. Živilės Stankevičiūtės interaktyviame seminare „Ateitis biure: žmonės su robotais ar robotai be žmonių“ (KTU Santakos slėnio I salėje, K. Baršausko g. 59, Kaunas). Tai vienas iš mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ renginių.
