Žymus futurologas Gerdas Leonhardas atskleidė, kokių įgūdžių reikės netolimos ateities darbo rinkoje bandantiems prisitaikyti asmenims, kodėl yra beprasmiška vaikams kalti tiksliuosius mokslus ir kodėl programuotojai netrukus liks be darbo.
Žymus futurologas Gerdas Leonhardas atskleidė, kokių įgūdžių reikės netolimos ateities darbo rinkoje bandantiems prisitaikyti asmenims, kodėl yra beprasmiška vaikams kalti tiksliuosius mokslus ir kodėl programuotojai netrukus liks be darbo.
Portalas RBK pakalbino žymų šveicarų futurologą, bendrovės „The Futures Agency“, kuri dirba su tokiomis kompanijomis kaip: UBS, „Credit Suisse“, „Walmart“, IBM, „Microsoft“, SAP ir kitomis. Autoritetingas technologijų žurnalas „Wired“ G. Leonhardą vadina vienu iš įtakingiausių europiečių pasaulyje.
Skaitmeninės etikos klausimas
Kalbėdamas apie tai, kokius globalius iššūkius gali išspręsti technologijos, ekspertas pažymėjo, kad tai gali būti „bet kurios taikomosios problemos“. Technologijos gali suteikti pasauliui pigų maistą, energiją, švarų vandenį, prieinamą mokslą, net sustabdyti klimato kaitą keliančius veiksnius. Tačiau jis taip pat pažymėjo, kad technologijos neišspręs socialinių-politinių problemų – tokių kaip nelygybė, nedarbas ar terorizmas.
„Iš tiesų technologijos netgi pagilina jas. Teroristams, pavyzdžiui, pasidarė lengviau koordinuoti veiksmus dėl socialinių tinklų. Dabar visi staiga užmiršo, kad valstybės užduotis – sukurti klestinčią visuomenę. Ne visuomenę su sparčiu mobiliuoju tinklu ar prieiga prie daiktų interneto, o visuomenę, kurioje žmonės yra laimingi. Net ir valdžia pamiršta, kad mes turime technologijas naudoti ne žmogaus dehumanizavimui: jeigu technologijos gali pakenkti žmonėms, jas reikia pažaboti.
Skaitmeninės etikos klausimas taip pat privalės būti paliestas dėl neįtikėtinai spartaus skaitmeninių technologijų vystymosi. Pasak G. Leonhardo, grėsmė su kuria netrukus susidursime, yra tokia pat rimta, kokia kadaise buvo branduolinio karo grėsmė.
„Taip bus dėl to, kad jau visai netrukus atsiras galimybės sukurti, pavyzdžiui, superžmones ar įvairiausius monstrus. Arba, tarkim, dirbtinio intelekto išsivystymas per 30 metų leis atsirasti programoms, kurios bus protingesnės ir galingesnės, negu bet kuris žmogus planetoje. Jeigu mes negalėsime jų kontroliuoti, tai virs katastrofa. Štai kodėl šalys privalo bendradarbiauti, kad sukurtume etines taisykles globalių problemų sprendimui. Skaitmeninės etikos komisiją turi sudaryti ne politikai, o protingi žmonės, ta prasme, kuria protingi buvo Sokratas ir Platonas“, – aiškino jis.
Ekspertas taip pat pažymėjo, kad valstybės gali sutarti dėl šių dalykų, nepaisant to, kad kai kurios jų gali skirtingai interpretuoti etinius mokslinių atradimų klausimus, ir pateikė Hirošimos bei Nagasakio bombardavimų pavyzdį, kuomet visi staiga suprato siaubingą branduolinio ginklo galią. Jo teigimu, pavojingesnės yra ne pavienės valstybės, kurioms galima pritaikyti griežtas tarptautines sankcijas, o pavienės mokslininkų grupės, kurias bus labai sunku surasti ir apriboti jų veiklą.
Verslo efektyvumas yra gerokai perdėtas
G. Leonhardas skeptiškai vertino didžiųjų bendrovių siekį dirbti kuo efektyviau, gaminti kuo daugiau ir kuo pigiau. Pasak jo, svarbiausia, ką gali daryti verslas, – sukurti prasmę.
„Efektyvumas, kaip verslo tikslas, yra stipriai pervertinamas. Pažiūrėkime į telekomunikacijų industriją: taip, operatoriai visada stengiasi auginti apimtis ir greitinti duomenų perdavimą. Tačiau galutinis tikslas yra kitas – pasiūlyti naujas paslaugas. Galvodami apie efektyvumą jūs pirmiausiai rūpinatės savo pinigais, tačiau juk vartotojui nėra skirtumo, kiek jūs uždirbate, jam reikia, kad jam būtų parodyta nauja kryptis“, – pasakojo ekspertas.
Jis taip pat kritiškai atsiliepė apie technologijų platformų – „Facebook“ ir „Google“ – įsigalėjimą.
„Jos dar visai neseniai nešė iš esmės gėrį – gerino paslaugų prieinamumą, tačiau vėliau pradėjo virsti totalitarinėmis korporacijomis, kurios diktuoja savas sąlygas. Visi žino, kad „Amazon“ – pati galingiausia kompanija pasaulyje, gerokai įtakingesnė už „Standard Oil“ ar „Exxon“. Ar tas pats „Facebook“, turintis 4 mlrd. vartotojų. Jeigu tu vystai smulkųjį verslą kur nors Indijoje, tai dabar tu paprasčiausiai privalai sukurti šiame tinkle paskyrą ir pardavinėti ten prekes, kitaip liksi už borto“, – teigė G. Leonhardas, taip pat perspėjęs apie monopolių įsigalėjimą pasaulyje, kuris vyksta jau dabar.
Jis taip pat pasiūlė išeitį: galima būtų įvesti specialius mokesčius, kurie leistų perskirstyti gerbūvį. Pavyzdžiui, padaryti taip, kad „Facebook“ pasidalintų uždarbiu su vietos žurnalistais ir tinklaraštininkais, kurie kuria prasmingą turinį. „Tai sunku, tačiau kitos išeities nėra“, – aiškino futuristas.
„Facebook“ ir kitų internetinių gigantų įsigalėjimas veikia ir „teisingos informacijos“ sklaidą. Algoritmams nėra skirtumo – patikrinta tai informacija ar visa kažkieno sukurta – jie nesupranta įvykių konteksto ir verčia realybę į tam tikrą žaidimą, kuriame nustatymus galima keisti taip, kaip tik norisi, teigė G. Leonhardas. Manipuliuoti žmonėmis algoritmų pagalba tapo paprasčiau ir tai atneša socialiniams tinklams didelius pinigus iš reklamos, tačiau patiems žmonėms iš to nėra jokios naudos.
„Keliauti po pasaulį yra gerokai naudingiau, už magistro studijas“
G. Leonhardo teigimu, dirbtinis intelektas pasiekti tai, kas kol kas yra įkandama tik žmogui – emocijos, užuojauta, intuicija – galės ne anksčiau nei po 30-50 metų. Šiuo metu, anot jo, kompiuteriai mokosi atlikti rutininį darbą – valdyti mašiną, analizuoti finansus, tikrinti faktus. 50-70 proc. faktiškai viso žmonių darbo sudaro rutina. Visa tai robotai galės pakeisti, palikdami mums labiau žmogiškas užduotis. Rutinos pabaiga nereiškia darbo pabaigos. Nepasiseks tik tam tikroms sritims. Pavyzdžiui, 95 proc. skambučių centrų darbo – tai rutina. Ilgainiui visus šios srities darbuotojus pakeis mašinos.
Į klausimą „ko reiktų mokyti vaikus, kad jie galėtų surasti darbą, kuomet užaugs?“ G. Leonhardas atsakė: „Mes gyvename pasaulyje, kur daugiau nei 70 proc. ateityje reikalingų profesijų dar net nėra, o 50 proc. dabar egzistuojančių profesijų netrukus taps nebereikalingomis. Viskas keičiasi pernelyg greitai. Pavyzdžiui, socialinių tinklų industrijoje, kuri realiai neegzistavo vos prieš dešimtmetį, dabar dirba 21 mln. žmonių. Dabar žmonės stengiasi mokyti vaikus tiksliųjų mokslų – matematikos, fizikos, programavimo, inžinerinių disciplinų. Tačiau juk tai ir yra būtent tai, kur mašinos jau dabar geriau už mus gaudosi! Po dešimties metų visi programuotojai taps bedarbiais – na bent jau daugelis jų. Indija sukuria 1 mln. inžinierių per metus – įsivaizduojate, kokia bus armija bedarbių? Mokyti reikia to, kas mus daro žmonėmis, o būtent – gebėti bendrauti, supratimo, humaniškumo. Savo sūnui sakau: keliauti po pasaulį yra gerokai naudingiau, negu mokytis magistrantūroje.“
Jis taip pat išskyrė emocinio intelekto svarbą. „Geras personalo vadovas dažnai gali vos per sekundę įvertinti pašnekovą, sėdintį prieš jį krėsle. Mašinos dažnai to negali padaryti net ir atlikdamos sudėtingus testus. Ir yra begalė sričių, kur jos nepakeis žmonių. Įsivaizduokite robotą-teisėją: jis perskaitė visus įstatymus, išnagrinėjo visus dokumentus, tačiau jis nesuvoks, ką tai reiškia – atsidurti kalėjime. Jam svetimas jausmas, o tai reiškia, kad jis bus blogu teisėju“, – įsitikinęs futurologas.
Apie bazinį atlygį – tai yra neišvengiama
Bazinis atlygis bus įvestas viena ar kita forma daugelyje išsivysčiusių valstybių, įsitikinęs ekspertas.
„Kuomet robotai perims visą sudėtingą ir rutininį darbą, iki 50 proc. planetos visuomenės gali atsidurti už egzistavimo ribos. Norint išgelbėti juos nuo skurdo ir įsitraukimo į kriminalinį pasaulį, valdžia ims pinigus iš verslo ir dalins juos pašalpų pavidalu. Kol kas šalys tam dar priešinasi. Pavyzdžiui, Šveicarijoje vykusiame referendume 2016-aisiais dauguma pasisakė prieš tokią idėją. Tačiau beveik ketvirtadalis (23 proc.) šveicarų ją palaikė. Aš manau, kad besąlyginės bazinės pajamos yra tik laiko klausimas“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie dalijimosi populiarėjimą ir poreikio vartojimui mažėjimo tendencijas G. Leonhardas pažymėjo, kad technologijos leidžia gauti daugiau už mažesnę kainą. O ateityje ir apskritai pasikeis pati vartojimo sąvoka.
„Po 20 metų pati vartojimo sąvoka pasikeis. Tai bus postkapitalizmas, kažkuo artimas socializmui. Žmonija pasieks jį kitu keliu, negu svajojo Marksas“, – įsitikinęs G. Leonhardas.
