Žaisdami mėgstamus kompiuterinius žaidimus, dažnai nė nesusimąstome, kokiu būdu jie atsirado. Vieni jų persikėlė iš sporto ar kortų pasaulio, kitų atsiradimą lėmė pasakos, filmai ar stalo pramogos. Kadaise du studentus iš KTU IF kurti kompiuterinius žaidimus pastūmėjo studentiško gyvenimo būtinybė, sėkmingai atvedusi iki globalios žaidimų rinkos. 
Žaisdami mėgstamus kompiuterinius žaidimus, dažnai nė nesusimąstome, kokiu būdu jie atsirado. Vieni jų persikėlė iš sporto ar kortų pasaulio, kitų atsiradimą lėmė pasakos, filmai ar stalo pramogos. Kadaise du studentus iš Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) kurti kompiuterinius žaidimus pastūmėjo studentiško gyvenimo būtinybė, sėkmingai atvedusi iki globalios žaidimų rinkos.
Bene prieš dešimtmetį Informatikos studijas baigę vaikinai Artūras Šlajus ir Jonas Abromaitis šiandien kuria tokius kompiuterinius žaidimus, kuriuos žaidžia tūkstančiai. Naujai sukurtą žaidimą „Project Zero Deaths“ – kūrėjai šiemet pristato pasaulinėje žaidimų industrijos parodoje Vokietijoje.
„Project Zero Deaths“ žaidimas
Rugpjūtį Kelno mieste vykstanti paroda „Gamescom“ privilioja arti pusės milijono lankytojų iš viso pasaulio. Joje ir specialioje industrijos profesionalams skirtoje „Devcom“ programoje vaikinų projektas yra vienas iš septyneto, kuris atstovauja Lietuvą ir pristatys savo kūrybą potencialiems partneriams iš 56 šalių. Pirmąjį Lietuvos žaidimo kūrėjų dalyvavimą parodoje inicijavo „Versli Lietuva“.
Pradžia – nuo baigiamojo darbo
„Mūsų istorija labai paprasta ir dažnam net gali pasirodyti juokinga – mintis apie žaidimų kūrimą kilo, kai prireikė pasirinkti bakalaurinio darbo temą“, – pasakoja žaidimų kūrėjai Artūras Šlajus ir Jonas Abromaitis.
Nors žaisti kompiuterinius žaidimus vaikinai mėgo nuo mažų dienų, tačiau iš pradžių to nelaikė rimtu užsiėmimu. Rimtesnis ketinimas ne tik žaisti, bet ir kurti savo žaidimą pirmiausiai nuskambėjo KTU Informatikos fakulteto auditorijoje.
„Tuomet savo dėstytojui Tomui Blažauskui pasiūliau kurti žaidimą, o jis šią mintį labai palaikė“, – su šypsena prisimena A. Šlajus.
Pasak J. Abromaičio, vertinant iš šiandienos perspektyvos, vaikinai visiškai neturėjo industrinės patirties. „Mūsų diplominis žaidimas buvo itin ambicingas. Gal net per daug“, – pamena J. Abromaitis ir patikina, kad su kolega dirbo iš visos širdies. Nors vaikinų sukurtas žaidimas „Nebula 44“ buvo sudėtingas, o studentams nepavyko išvengti techninių klaidų, tačiau bendras projektas uždegė žalią šviesą burtis į žaidimų kūrėjų komandą, kuri gyvuoja jau beveik dešimt metų.
„Kita vertus, tada tiesiog nelabai turėjome patarėjų, visoje Lietuvoje tik saujelė žmonių turėjo realų supratimą apie žaidimų kūrimą“, – patikslina J. Abromaitis.
Pomėgis kurti žaidimus sulig diplomo gavimu nesibaigė, todėl vaikinai tęsė sumanymą ir po baigiamųjų darbų gynimų. Kaip teigia pašnekovai, noras padaryti geriau tapo varikliu, nuvedusiu nuo vienkartinio projekto iki žaidimų kūrimo verslo.
Paskatinti įdomios veiklos vaikinai įkūrė tris vienaip ar kitaip žinomas žaidimų kūrimo studijas, o šiuo metu visą savo dėmesį ir laiką kartu su dešimties žmonių komanda skiria žaidimo „Project Zero Deaths“ kūrimui.
Vaikinai juokauja, kad žaidimų versle kūrėjai klasifikuojami į du tipus. Vieni jų vadinami „santechnikais“, o kiti – „inžinieriais“.
„Santechnikas yra tas, kuris su jau duotu įrankiu padarys tai, kas įmanoma pagal funkcines charakteristikas“, – tvirtina A. Šlajus. – O inžinierius yra tas, kuris turėdamas dalį įrankio, jį susikurs pats. Universitetas būtent ir ruošia kūrėjus,“ – priduria jis.
Tarp pasaulio gigantų – lietuvių žaidimas
Parodoje „Gamescom“ bus pristatomas minėtas naujausias komandinis įmonės žaidimas „Project Zero Deaths“, kurį galima žaisti kompiuteriu bei „Android“ ar „iPhone“ telefonais.
Žaisdami šį žaidimą, žaidėjai grumiasi kovose, kuriose turi pasitelkti įvairius ginklus bei veikti komandiškai, kad pasiektų pergalę.
„Kurdami šį žaidimą, pirmiausiai galvojome apie save – ar man, kaip žaidėjui, būtų įdomu jį žaisti. Stengėmės vengti lėkšto ir lengvai nuspėjamo scenarijaus, taip pat įtraukti įvairias mechanikas – pavyzdžiui, norėdamas nugalėti priešininką, žaidėjas gali pritaikyti fizikos dėsnius – žemoje temperatūroje sustingdyti savo varžovą į ledą“, – apie žaidimą pasakoja A. Šlajus.
Visi žaidimų entuziastai gali jungtis prie oficialaus „Discord“ kanalo, kuriame kūrėjai aktyviai bendrauja su žaidėjais, priima jų kritiką, pastabas, atsižvelgia į rekomendacijas. „Labai vertiname mūsų žaidimą žaidžiančius žmones – tik jų dėka mes augame“, – tvirtina J. Abromaitis.
