Kone visi lietuviški kompiuteriniai žaidimai yra parduodami užsienyje – Lietuva yra maža ir visi orientuojasi į užsienio rinką. Taip LRT televizijai kalba Tautvydas Pipiras, Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas. „Jie pritraukia šimtatūkstantines ar bent dešimtūkstantines minias žaidėjų“, – atskleidžia jis.
Kone visi lietuviški kompiuteriniai žaidimai yra parduodami užsienyje – Lietuva yra maža ir visi orientuojasi į užsienio rinką. Taip LRT televizijai kalba Tautvydas Pipiras, Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas. „Jie pritraukia šimtatūkstantines ar bent dešimtūkstantines minias žaidėjų“, – atskleidžia jis.
Asociatyvi nuotr.
Pasak pašnekovo, lietuviškų žaidimų industrijoje galime matyti didelę pažangą, vis daugiau jaunų žmonių ir profesionalų susidomi šia augančia sritimi, kelių metų atsidavimas šiam darbui atsispindi ir rezultatuose.
„Per penkerius metus ši industrija Lietuvoje paaugo kone 15 kartų, kalbame apie 115 mln. eurų apyvartą visų įmonių, kai prieš penkerius metus šis skaičius nesiekė net 10 mln. eurų“, – dėsto T. Pipiras.
Anot projektų vadovo, Lietuvos universitetuose nėra kompiuterinių žaidimų kūrimo studijų programos, tačiau kūrėjai entuziastai randa, kur įgyti patirties užsienyje, o vėliau grįžti čia į Lietuvą.
„Taip pat pritraukti kitus entuziastus iš užsienio prisijungti prie jų veiklos. Kompiuterinių žaidimų kūrėjų bendruomenė yra labai artima, dažnai keičiasi ir dalinasi patirtimi, tačiau Lietuvoje tarpusavyje nekonkuruojame, atvirkščiai, padedame vieni kitiems išeiti į globalią rinką“, – supažindina jis.
Pašnekovo teigimu, sukurti gerą kompiuterinį žaidimą gali kainuoti net daugiau nei sukurti gerą holivudinį filmą.
„Žinoma, sukurti filmą gali kainuoti ir šimtamilijonines sumas, bet sukurti kompiuterinį žaidimą gali atsieiti ir šimtatūkstantines sumas. Paprastai investuotojai nelinkę taip lengvai atiduoti savo pinigų žaidimų kūrėjams, tai yra gana rizikinga verslo sritis. (...)
Dabartinei žaidimų industrijai trūksta dar spartesnio judėjimo į priekį, trūksta specializuoto žaidimų kūrėjams skirto akseleratoriaus. Jis sumažintų riziką ir duotų daugiau pasitikėjimo, kūrėjams gaunant pinigus“, – teigia T. Pipiras.
Jo manymu, kompiuterinių žaidimų industrija yra hitų industrija – niekas negarantuoja sėkmės kitam žaidimui, sukūrus vieną: „Technologijos kuriant žaidimus nuolat keičiasi. Technologijos, kurios buvo labai populiarios prieš metus, gali nebebūti aktualios ir nesuteiks tokios pačios sėkmės“.
Plačiau – laidos įraše.
