Bendrą pasaulio ekonomikų inovatyvumo galimybių ir rezultatų vaizdą atspindi Pasaulinis inovacijų indeksas (PII). Jis leidžia statistiškai pamatuoti atskirus rodiklius, įvertinti silpniausias ir stipriausias grandis. Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija paskelbė šiųmetį PII. Vertinimo skalėje Lietuvai teko 38 vieta bendrai tarp 129 valstybių – ir 23 vieta tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių.
Bendrą pasaulio ekonomikų inovatyvumo galimybių ir rezultatų vaizdą atspindi Pasaulinis inovacijų indeksas (PII). Jis leidžia statistiškai pamatuoti atskirus rodiklius, įvertinti silpniausias ir stipriausias grandis.
Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO) paskelbė šiųmetį PII. Vertinimo skalėje Lietuvai teko 38 vieta bendrai tarp 129 valstybių – ir 23 vieta tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių.
Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (World Intellectual Property Organization, WIPO) yra viena iš penkiolikos specializuotų Jungtinių Tautų agentūrų, įsikūrusi Ženevoje (Šveicarija). Sukurta idant skatintų intelektinės nuosavybės apsaugą visame pasaulyje. Jai priklauso 192 valstybės narės, tarp jų ir Lietuva.
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad PII vertinimo skalėje šalies pasiekimai nėra dideli, tačiau Lietuvos Inovacijų centro direktoriaus dr. Manto Vilio įsitikinimu, realiai padaryta nemenka pažanga. Lietuvos progresas PII esą yra vienas sparčiausių tarp visų ES valstybių – esame penktoje vietoje pagal suminio inovacijų indekso prieaugį lyginant su 2018 metais. Per šį laikotarpį kaimyninės Latvijos suminis inovacijų indeksas nepasikeitė, o Estijos – apskritai smuko.
Šalies inovatyvumas auga
Negana to, pasak M. Vilio, per metus Lietuva pagerino 45 PII reikšmes iš 75. Labiausiai, beveik 35 proc. punktais, pagerėjo mobilių aplikacijų kūrimo rodiklio reikšmė, taip pat gerėjo darbuotojų atleidimo išlaidų reikšmės – 17.63 proc. punktais bei tiesioginių užsienio investicijų rodiklio reikšmės – 14.38 proc. punktais. „Kalbant apie tiesiogiai su inovacijomis susijusius rodiklius, matome, kad praėjusiais metais augo verslo išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), aukštųjų technologijų eksportas, pramoninio dizaino išeiga, turėjome daugiau talentų mokslinių tyrimų srityje, augo informacinių ir ryšių technologijų eksportas. Visi šie rodikliai byloja apie augantį Lietuvos inovatyvumą“, – aiškino pašnekovas.
Jo žiniomis, Lietuvos verslo investicijos į MTEP apskritai šiuo metu yra istoriškai didžiausios nuo tada, kai imta matuoti šį rodiklį. „Vien 30-ties atsitiktinai atrinktų Lietuvos inovacijų centro klientų, besinaudojančių kompleksinėmis mūsų paslaugomis, MTEP išlaidos 2018 m. padidėjo daugiau kaip 4,5 mln. eurų, lyginant su 2017 m. Taigi šiuo klausimu matome didžiulį Lietuvos postūmį, – teigė pašnekovas. – Šalyje sparčiai auga atlyginimai, be to, vis daugiau mūsų įmonių įsilieja į tarptautines vertės grandines. Šie du faktoriai verčia Lietuvos įmones pasitempti ir neatsilikti nuo tarptautinių MTEP tendencijų.“
Augančios verslo išlaidos MTEP kartu prisideda ir prie kitų itin Lietuvos inovatyvumui reikšmingų rodiklių, pavyzdžiui, aukštųjų technologijų eksporto. Ilgą laiką Lietuva buvo žinoma kaip technologijų perėmėja arba tiesiog išbandydavo bei gamindavo technologijas pagal užsakymus kitiems. „Dabar turime itin stiprius biotechnologijų, nanotechnologijų, lazerių, mechatronikos, informacinių ir ryšių bei elektronikos sektorius, kurie gali patys kurti savo sprendimus bei pardavinėti juos tarptautinėse rinkose“, – pastebėjo jis.
Kai kuriose srityse pastebima stagnacija
Nors jau kurį laiką Lietuvos inovatyvumas stabiliai auga ir inovacijų ekosistema sėkmingai tobulėja, kai kuriose srityse pastebima stagnacija. „Pavyzdžiui, tokie kriterijai kaip išlaidos švietimui, pasaulinis universitetų reitingas, užsienio studentų skaičius, tyrėjų skaičius, verslo ir mokslo bendradarbiavimas tyrimų srityje, mokinių ir mokytojų santykis, labiausiai cituojamos publikacijos, moksleivių gabumų vertinimas, kol kas neleidžia Lietuvai dar labiau pagerinti savo pozicijų minėtame indekse“, – atkreipė dėmesį M. Vilis.
Negana to, tarp 75 indekse matuojamų rodiklių bent 10 rodiklių nėra tiesiogiai susiję su inovacijomis. Smurto protrūkio ir terorizmo grėsmės nebuvimas, įstatymo viršenybė, logistikos sektoriaus plėtra ar spaudos ir leidinių skaičius iš pirmo žvilgsnio nėra tiesiogiai su inovacijomis susijusios sritys, tačiau jų vertinimas taip pat prideda prie Lietuvos pozicijos Pasauliniame inovacijų indekse. M. Vilio manymu, šiuo atveju lėtesnis logistikos sektoriaus augimas pakenkė ryškesniam proveržiui.
Šiek tiek statistikos
Lietuva patenka į pirmąjį valstybių dešimtuką pagal keturis rodiklius: „Mobiliųjų aplikacijų kūrimas“ (angl. „Mobile app creation“) – 4 vieta; „Moterų turinčių aukštąjį išsilavinimą, įdarbinimas“ (angl. „Females employed with advanced degrees“) – 4 vieta; „Mokinių ir mokytojų santykis“ (angl. „Pupil – teacher ratio, secondary") – 7 vieta; „ISO 14001 aplinkosaugos sistemos vadybos standartas“ (angl. „ISO 14001 environmental certificates“) – 10 vieta.
Moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, įdarbinimo rodiklis fiksuojamas ypač aukštose (4-6 vieta) pozicijose jau nuo 2015 m., kada jis buvo įtrauktas į indeksą.
Nuo 2011 m. iki šiol aukštose pozicijose išliko ir ekologinio tvarumo („Ecological sustainability“) rodiklis (svyruoja tarp 4-25 vietų, 2019 m. – 14 vieta).
Nuo 2011 m. kasmet fiksuojamas nepakankamas žinių įsisavinimo („Knowledge absorbtion“) rodiklio lygis. Tačiau pastarųjų 4 metų laikotarpyje įžvelgiama stabili šio rodiklio didėjimo tendencija.
Lyginant pramoninės nuosavybės rodiklius šiais ir praėjusiais metais, pastebimas tarptautinių patentų paraiškų rodiklio kilimas (atitinkamai 42/39 vietos). Nežymiai sumažėjo prekių ženklų (43/44 vietos) ir patentų paraiškų rodikliai (57/59 vietos).
Vertinant ilgesnį laikotarpį, Lietuvos pozicija šiame indekse svyravo tarp 36-40 vietos.
Pirmosiose Pasaulinio inovacijų indekso pozicijose nurodomos Šveicarija, Švedija ir JAV. Kitos Baltijos šalys vertinimo skalėje išlaiko stabilias pozicijas: Latvija – 34 pozicija (2018 m. – 34), Estija – 24 pozicija (2018 m. – 24).
