Linijos tarp asmeninio ir profesinio gyvenimo tampa vis labiau neaiškios, rašoma „Kaspersky“ pranešime. Žmonės ofise praleidžia daugiau laiko nei savo namuose. Vis dėlto net ketvirtadalis žmonių su darbu susijusias užduotis atlieka ne biuro aplinkoje. Tokie faktai rodo, kad šiuolaikinėje visuomenėje idealios darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros galbūt tiesiog neįmanoma pasiekti. Tokią situaciją gali lemti spartus skaitmeninės informacijos, su kuria mes susiduriame kiekvieną dieną, kiekis. Dabar mūsų asmeninis ir profesinis gyvenimas priklauso nuo duomenų, kurie saugomi socialiniuose tinkluose ir elektroninio pašto dėžutėse, skaitmeniniuose dokumentuose bei bendruose aplankuose. Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad su darbu susijusių bylų ir kredencialų valdymas yra labai netvarkingas.
Išnykusi riba tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo
Darbas biure „nuo devynių iki penkių“ turi akivaizdžių pranašumų: nuolatinis užimtumas, stabilios pajamos ir pastovus darbo laikas. Išskyrus tai, kad tokios darbo valandos jau seniai nebeegzistuoja. Dabar iš mūsų tikimasi, kad darbe praleisime šiek tiek daugiau laiko, nesvarbu, ar tai būtų vienkartinis susitikimas, ar griežti terminai. Todėl, siekiant atlikti savo darbus kuo efektyviau, milijonams darbuotojų tenka dirbti viršvalandžius. Tiesą sakant, manoma, kad darbuotojai Meksikoje per savaitę darbe praleidžia vidutiniškai 43 valandas, o nuo jų mažai atsilieka Kosta Rika, Graikija ir Pietų Korėja. Nors tokios aplinkybės yra priimtinos, bet jos paskatina darbuotojus žongliruoti savo profesinio ir asmeninio gyvenimo gerove. Šiais laikais tapo ganu dažnu reiškiniu ir tai, kad žmonės palieka savo asmeninius daiktus biure, o namų ruošos darbus atlikti prie darbo stalo. Neretai darbuotojai biure turi švarių drabužių rinkinį, tai kodėl gi mums to nepadarius ir su savo skaitmenine informacija? Gyvenimas tampa daug lengvesnis, jeigu mes nuolatos turime prieigą prie mums reikalingų duomenų. Didelė tokio požiūrio problema yra ta, kad kai kurie asmenys elgesiai gana neatsargiai su konfidencialia įmonės informacija. Darbuotojai, kurie šią informaciją laiko asmeniniuose prietaisuose, ne visada pasirūpina, kad jį būtų tinkamai apsaugota. Informacija gali būti pažeista ir tapti lengvu kibernetinių nusikaltėlių grobiu.
Įmonės turi tinkamai reguliuoti ne tik savo duomenis, bet ir savo darbuotojus
Kadangi darbuotojams gan sudėtinga tinkamai valdyti savo asmeninę ir profesinę informaciją, įmonėms tenka ypač sunki užduotis – prižiūrėti ir saugoti vis didėjantį failų ir duomenų kiekį. Mūsų tyrimas atskleidė, kad net 80 proc. darbuotojų mano, jog jie nėra atsakingi už tai, ar elektroniniai laiškai, failai ir dokumentai turi tinkamus prieigos leidimus, ir visai nesvarbu, ar jie juos sukūrė. Asmeniniai duomenys, išsami informacija apie mokėjimus ir autorizacijos kodai, tai tik keletas duomenų pavyzdžių, kuriais įmonės naudojasi kasdien, kad efektyviai atliktų savo veiklą. Tačiau darbuotojai tinkamai neapsaugo šios informacijos. Tik šiek tiek daugiau nei pusė (56 proc.) darbuotojų iš elektroninio pašto dėžutės reguliariai ištrina pasenusius pranešimus, o tik trečdalis (34 proc.) pašalina pasenusius failus iš savo kietojo disko. Ši skaitmeninė netvarka tampa dar didesne problema, kai informacija saugoma ten, kur ją sunku valdyti, pavyzdžiui, „debesyje“ ar bendrai naudojamuose aplankuose. Be to, sparčiai didėja sukuriamų failų kiekis ir organizacijoms tampa daug sunkiau valdyti įmonės informaciją. Nepaisant to, jos vis dar yra atsakingos už tai, kad jautrūs ar konfidencialūs duomenys nebūtų lengva prienami asmenims, kurie jų neturėtų matyti. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas gali aptikti savo kolegų atlyginimus, tai kodėl gi to negalėtų padaryti ir kibernetiniai nusikaltėliai?
Įmonės pasikliauja savo darbuotojais ir todėl tikisi, kad jie saugiai tvarkys savo duomenis. Jeigu darbuotojai ir organizacijos gali kartu spręsti informacijos saugumo iššūkius, tada daug labiau tikėtina, kad bus puoselėjama įmonės etika ir kultūra, kur visi rūpinasi įmonės duomenų apsauga ir padeda vieni kitiems to siekti. Labai svarbu informuoti savo darbuotojus, kad jie suprastų duomenų saugumo svarbą, savo vaidmenį ir veiksmus, kurių reikia imtis, norint apsaugoti šiuos duomenis. Tik tada darbuotojai galės geriau valdyti savo profesinę ir asmeninę informaciją.
Svarbu sumažinti spaudimą
Mūsų patirtis rodo, kad kibernetinė netvarka tikrai nėra didžiausia problema. Problema tai, kad žmonės neturi pakankamai asmeninės atsakomybės ir nesugeba pasirinkti bei tinkamai naudoti skirtingą aplinką skirtingiems tikslams. Kiekvieno žmogaus patirtis yra skirtinga. Vyresnio amžiaus žmonės, kuriems daugeliu atvejų ne taip patogu naudotis naujausiomis technologijomis, iš tikrųjų daug rečiau atskleidžia savo slaptažodžius, nei, pavyzdžiui, jaunesni asmenys ar net ir tie, kurie yra dar per jauni, kad prisiimtų pilną atsakomybę už savo asmeninius veiksmus. Taip pat žinome, kad kai kurie žmonės jaučiasi patogiau dirbdami organizuotoje erdvėje, o kiti daug daugiau nuveikia, kai yra paskendę tarp daugybės dokumentų. Taigi, užuot sutelkę dėmesį į įmonės saugumo sprendimų įdiegimą asmeniniuose įrenginiuose (tai padaryti gan sunku, o kai kuriose šalyse net neįmanoma), arba bandydami pakeisti žmonių įpročius, mes tiesiog turime sukurti tokią aplinką, kurioje saugumas suderintas bei tinkamai pritaikytas visiems informacijos tipams ir verslo procesams. Dar svarbiau paaiškinti skirtumą tarp darbo, kuris yra visiškai konfidencialus, ir erdvių, kuriose darbuotojai bendrauja ir bendradarbiauja su kitais žmonėmis. Kiekvienas gali susitvarkyti savo šaldytuvą, tačiau bendras šaldytuvas (ar rašomasis stalas, ar „debesies“ saugykla) turi būti pakankamai patogus ir pakankamai saugus kiekvienam asmeniui. Norint tai pasiekti, reikia priimti kai kurias bendras taisykles ir susitarimus. Ir, be abejo, kažkas turi prižiūrėti tas taisykles, kad jokie darbuotojų įpročiai netrukdytų nei verslui, nei kitų darbuotojų poreikiams ar komfortui.