Dirbtiniu intelektu grįstomis sistemomis išmatuoti miesto nuotaiką tik skamba tarsi mokslinės fantastikos scenarijus. Kauno technologijos universiteto magistras Domantas Didžiapetris moksliškai įvertindamas Niujorko pulsą įrodė, kad futuristiniai sprendimai įgyvendinami jau dabar. Jo pasiekimus pastebėjo ir „Jaunojo mokslininko“ apdovanojimu įvertino pasaulinė IT įmonė „Esri Inc.“.
 „Jaunojo mokslininko apdovanojimas“. Domantas Didžiapetris |
|---|
Dirbtiniu intelektu (DI) grįstomis sistemomis išmatuoti miesto nuotaiką tik skamba tarsi mokslinės fantastikos scenarijus. Kauno technologijos universiteto (KTU) magistras Domantas Didžiapetris moksliškai įvertindamas Niujorko pulsą įrodė, kad futuristiniai sprendimai įgyvendinami jau dabar. Jo pasiekimus pastebėjo ir „Jaunojo mokslininko“ apdovanojimu įvertino pasaulinė IT įmonė „Esri Inc.“.
Šiemet KTU Statybos ir architektūros fakultete (SAF) magistrantūrą baigęs D. Didžiapetris pateko tarp kelių dešimčių išrinktųjų iš viso pasaulio, kurie įvertinti už geriausius projektus. Tarp apdovanotųjų – Lietuvos, Indonezijos, Kolumbijos, Suomijos, Nyderlandų, Ispanijos ir kitų atstovai.
Jaunieji mokslininkai buvo pakviesti dalyvauti ir apdovanojimus atsiimti didžiausioje GIS technologijoms skirtoje konferencijoje „Esri User Conference“. Renginys vyko liepos 8-12 dienomis San Diege, Kalifornijoje, JAV.
Konferenciją organizuojanti kompanija turi daugiau nei 80 tarptautinių platintojų tinklą bei milijoną vartotojų 200 šalyse. Tarp populiariausių jos produktų – „ArcGis Maps for Office“, „ArcGis Earth“, „Navigator for ArcGis“.
Sužinojęs apie laimėjimą buvo šoke
Apie atrankos rezultatus D. Didžiapetris sužinojo prieš kelis mėnesius, dar Lietuvoje laimėjęs „Esri Inc.“ įsteigtą pagrindinį prizą – savaitės trukmės kelionę į vartotojų konferenciją San Diege. Vis dėlto, D. Didžiapetris nesitikėjo, kad pateks tarp tų, kurie gaus jaunojo tyrėjo apdovanojimą. Pasak jo, atrankoje buvo daugybė įdomių darbų.
„Trumpą laiką buvau šoke, bet labai laimingas. Apie tai, kad gausiu apdovanojimą, sužinojau likus maždaug savaitei iki konferencijos. Buvo tikrai malonu ir netikėta“, – džiaugėsi jaunasis mokslininkas.
DI nepakankamai išplėtotas urbanistikoje
Pasak KTU magistro, patirtis šioje konferencijoje buvo neįkainojama ir paliko nuostabius įspūdžius. Jis pasakoja, kad scenų dydžiai bei žmonių kiekis atima žadą.
„Tai vieta, kur tūkstančiai valandų mokymosi susijungia į vieną erdvę“, – teigia jis. Pašnekovui teko sudalyvauti įvairiuose seminaruose bei susipažinti su kitais jaunaisiais mokslininkais.
„Lietuvoje nieko panašaus matyti neteko. Viskas puikiai suorganizuota iki menkiausios smulkmenos, todėl galima sau leisti tiesiog mėgautis laiku čia, naujomis žiniomis ir pažintimis. Dalyvavau keliose techninėse sesijose, kuriose mokiausi dirbti su nauja programine įranga, jos taip pat buvo puikios“, – pasakoja D. Didžiapetris.
Jo nuomone, Lietuvoje DI panaudojimas urbanistikos srityje nėra pakankamai išplėtotas, todėl dalyvavimas tokio dydžio konferencijoje gali atverti naujas duris.
Pirmiausia įvertino Lietuvoje
Jaunojo KTU tyrėjo atliktą tyrimą apie Niujorką pirmoji Lietuvoje pastebėjo ir įvertino įmonė „Hnit-Baltic“, kuri yra įgaliotoji JAV kompanijos „Esri Inc.“ atstovė Baltijos šalyse.
Įmonė šiemet pirmą kartą paskelbė konkursą studentams, kurie savo darbuose naudojo „ArcGIS“ platformą. Vienas tokių buvo lietuvis, D. Dižiapetris, kuris savo baigiamajame magistro darbe išmatavo Niujorko nuotaiką.
Studentas, parašęs keletą IT programų, realiu laiku naudojo socialinio tinklo „Twitter“ viešai skelbiamą informaciją bei DI grįstomis sistemomis sukūrė specialią skaitinę indekso skalę, kuria remiantis galėjo apskaičiuoti turistų bei vietinių gyventojų nuomonę.
Niujorką vaikinas pasirinko ne atsitiktinai. Pasak pašnekovo, geriausias būdas patikrinti metodą ir metodiką yra ten, kur gyvenimas niekada nesustoja. Šiam tikslui jis pasirinko Manheteną, Niujorko rajoną, kuriame gyvena net 2,7 mln. gyventojų.
Šis darbas buvo pripažintas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. D. Didžiapetris buvo pakviestas į pasaulinę „Esri Inc.“ vartotojų konferencijoje, kurioje dalyvavo beveik 20 tūkstančių dalyvių iš viso pasaulio.
Šviesios ateities perspektyvos
Prakalbus apie planus ateityje, D. Didžiapetris tvirtina, kad norėtų tęsti savo darbą. Jaunasis tyrėjas jau mato galimybių, kaip plėtoti veiklą.
„Norėčiau tęsti tai, ką pradėjau. „Startup Programmes“ dalyje kalbėjau ir su „Esri Inc.“ atstovais, kurie papasakojo apie naujas programines įrangas, kurioms reikėtų tokių duomenų. Pasiūlė susisiekti“, – pasakoja studentas, svarstantis apie šią galimybę.
Pasak jo, bendradarbiaujant reikėtų tobulinti metodą, programų kodus. „Būtų įdomu sukurti įrankius, kurie pasitarnautų ir kitiems“, – aiškina vaikinas.
Lietuvoje riboja „Twitter“ nepopuliarumas
Paklaustas apie Lietuvą, D. Didžiapetris paaiškino, kad čia jo metodo pritaikomumas būtų sunkiai įgyvendinamas, nes „Twitter“ Lietuvoje nėra labai populiarus. Šio socialinio tinklo jo duomenų rinkimas yra paprastesnis dėl griežto simbolių limito ir žinučių konkretumo. Vis tik jis neatmeta galimybės atlikti analogiškus tyrimus, jei atsirastų palankesnės galimybės.
Pasak KTU Architektūros studijų programos magistro, ši patirtis ne tik praplėtė jo akiratį, bet ir leido sudalyvauti tokio dydžio bei svarbos konferencijoje.
„Tikrai daug pasisėmiau, prisirašiau kone pilną užrašų knygelę. Viliuosi, jog pavyks bent dalį žinių pargabenti atgal. Suprantu, tai nėra lengvas darbas, tačiau grąža iš tokio darbo vaisių gali būti keleriopa. Visi kažko bijome ar nepasitikime savo idėjomis, bet kol nepabandysime ir nepatikrinsime jų – iki galo ir nesužinosime, kaip yra iš tiesų“, – sako Domantas.
Jis nuoširdžiai pataria būsimiems jauniesiems mokslininkams, kurie nori, tačiau bijo įgyvendinti savo idėjas, kad reikia bandyti ir klysti, tada vėl kartoti, kol bus pasiektas norimas rezultatas.
