Sparčiai vystantis daiktų interneto sprendimams, dirbtiniu intelektu bei duomenų analitika grįstomis technologijomis, kyla nemažai klausimų, kaip į sveikatos apsaugos sistemą ateinančios naujovės veikia ne tik pacientų ir medikų santykį, bet ir visuomenių raidą.
Sparčiai vystantis daiktų interneto sprendimams, dirbtiniu intelektu (DI) bei duomenų analitika grįstomis technologijomis, kyla nemažai klausimų, kaip į sveikatos apsaugos sistemą ateinančios naujovės veikia ne tik pacientų ir medikų santykį, bet ir visuomenių raidą. Birželio pabaigoje Barselonoje vykęs sveikatos technologijų simpoziumas „1st ATHIKA Symposium on eHealth Challenge Identification and Analysis“ kvietė įžvalgomis pasidalinti politikus, medikus ir technologijų kūrėjus apie e. sveikatos plėtrą skirtinguose Europos miestuose.
Panelinėse diskusijose Lietuvos, Ispanijos, Estijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos atstovai analizavo daiktų interneto pritaikymo sveikatos apsaugos sistemoje, sumanaus miesto kontekste, pavyzdžius. Daugiausia dėmesio teko nekritinių pacientų stebėjimo sistemoms, išmaniųjų namų, integruojančių gyventojų sveikatos duomenų rinkimą, įrengimui. Dalyviai svarstė, kaip pertvarkyti sveikatos priežiūros sistemą optimizuojant technologijų sąnaudų ir sveikatos priežiūros kokybės balansą, integruojant įvairias sektoriaus inovacijas.
„Technologinių naujovių įveiklinimui e. sveikatos sistemoje būtina visapusiškai išvystyta sumanaus miesto ekosistema, kuri užtikrina tinkamą miesto gyventojų ir svečių sveikatos būklės stebėseną. Simpoziume aptarėme būtinybę mieste lygiaverčiai plėtoti mobilumą, saugumą, atliekų valdymą, švietimą, sveikatos paslaugas, būsto paslaugas ir ekonomines veiklas vystant tradicinę ir telekomunikacijų infrastruktūrą, daiktų interneto sprendimus, duomenų analitiką bei diegiant išplėstinio valdymo principus“, – akcentavo simpoziume sveiko ir sumanaus miesto ekosistemą pristačiusi „Technopolis Group Baltics“ vyriausioji konsultantė dr. Erika Vaiginienė.
Miesto gyventojų dalyvavimas yra gyvybiškai svarbus veiksnys sumanaus miesto ir e. sveikatos ekosistemoje. Tai lemia gyventojų skaitmeninis raštingumas ir atvirumas naujovėms, darantis įtaką renkant ir analizuojant e. sveikatos sistemos efektyviam funkcionavimui būtinus duomenis. Dirbtinio intelekto sprendimų taikymas sveikatos technologijoms kuria būtinybę įveikti su duomenų apsauga ir analitikos tikslumu susijusius iššūkius.
„Daiktų internetas, dirbtinio intelekto sprendimų prisitaikymas medtech naujovių srityse, be abejo, paliečia kasdienes medikų ir pacientų rutinas. Tai kelia etines dilemas, pavyzdžiui, kaip dalintis asmenine sveikatos informacija tyrimų tikslais nebijant, kad tai pavirs komerciniu produktu ir neatimant teisių į privatumą“, – sako renginyje dalyvavęs į „Erasmus+“ programos „ATHIKA“ iniciatyvą įsitraukusio Kauno mokslo ir technologijų parko Inovacijų ir verslumo departamento vadovas Paulius Nezabitauskas.
Dirbtinis intelektas sveikatos apsaugos sistemoje dažniausiai pasitelkiamas pirminei diagnostikai, taip pat padeda atlikti laikui imlias administracines užduotis. Nepaisant atsiveriančių galimybių papildyti ir palengvinti medicinos specialistų darbą, vis dar ieškoma, kaip sukurti „sveikus“ santykius tarp dirbtiniu intelektu paremtų sistemų ir žmonių. Toks santykis būtinas, kad gydytojai galėtų pasitikėti pirminėmis diagnozėmis, nustatomomis dirbtinio intelekto pagalba.
„E. sveikata ir sveikatos technologijos dažniausiai fokusuojamos į individą, pavyzdžiui, paciento stebėjimą, jo sveikatos duomenų analizę. Ko labiausiai trūksta šiuo atveju, yra bendra viešosios sveikatos perspektyva, nes žmogaus gerovė ir sveikata priklauso nuo daugybės faktorių, o sveikatos priežiūra tėra vienas jų. Taigi, kaip sveikatos ekosistemai ir jos dalyviams pasiimti didžiausią technologijų teikiamą naudą? Juk gyvenamoji aplinka, miestų struktūros, bendruomenių veikla, kaip ir sveikatos inovacijos ir medicinos naujovės, turi darniai įsilieti į bendrą visumą“, – pastebi simpoziume dalyvavusi Estijos Tartu universiteto mokslininkė, etikos srityje besispecializuojanti dr. Kadri Simm.
Etikos aspektas simpoziumo metu buvo vienas svarbiausių klausimų, palietęs tiek technologijų vystymą, tiek valstybių pastangas užtikrinti darnią sveikatos apsaugos plėtrą. Medikai ir tyrėjai įsitikinę, kad valstybėms svarbu sukurti tokį reguliacinį mechanizmą etiškam sveikatos duomenų naudojimui e. sveikatos sektoriuje, jog verslas ar kiti sistemos dalyviai negalėtų perimti piliečiams skirtų privalumų.
Kauno mokslo ir technologijų parkas dalyvauja „Erasmus+“ programos „ ATHIKA“ projekte, kuris siekia supažindinti sveikatos technologijų ekosistemos dalyvius su darnios technologijų integracijos sveikatos priežiūros srityje galimybėmis.
