Per pastaruosius kelerius metus įvesta daug priemonių, kurios turėtų užtikrinti, kad mūsų atliekamos operacijos per bankus būtų saugios. Tačiau visai gali būti, kad nieko neįtardami pinigus jūs pervedate visiškai ne tam, ką įrašote į gavėjo laukelį.
Per pastaruosius kelerius metus įvesta daug priemonių, kurios turėtų užtikrinti, kad mūsų atliekamos operacijos per bankus būtų saugios. Tačiau visai gali būti, kad nieko neįtardami pinigus jūs pervedate visiškai ne tam, ką įrašote į gavėjo laukelį.
Kai kurie finansininkai įsitikinę, kad tai yra puiki landa sukčiams ir piktavaliams. Tačiau komerciniai ir centrinis bankas jokios problemos čia nemato ir tikina turintys pakankamai priemonių apsisaugoti.
Vadina skyle pinigų plovimui
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė socialiniame tinkle neseniai pasidalijo įrašu, kuriame nusistebėjo, kaip paprasta pinigus pervesti kone bet kam:
„Akmenukas į Lietuvos banko darželį. Ar žinote, kad jei darote mokėjimo pavedimą iš „Swedbank“ į SEB, tai pavedime parašytas gavėjo pavadinimas gali būti bet koks UAB X, o banko sąskaita fizinio asmens? Bankai nesutikrina, ar sutampa duomenų gavėjo pavadinimas ir sąskaitos numeris (tikrina tik jei mokėjimas banko viduje).
Buhalteriai mato mokėjimo paskirtyje pavadinimą ir nežino, netikrina, ar nurodyta banko sąskaita sutampa su gavėjo tikrąja bankine sąskaita. Taigi, jokie fizinio asmens mokesčiai nesumokami ir nedeklaruojami. O misija pagauti tokius dalykus yra beveik neįmanoma, jei tas UAB X yra ne PVM mokėtojas ir kažkas paišo šio UAB X vardu išrašytas sąskaitas. Štai taip atrodo pinigų plovimas pagal Lietuvos banko palaiminimą ir puikių sąlygų šešėliui sudarymą.“
Asociacijos vadovė stebėjosi, kad bankai dėl šios spragos nieko nedaro, nors klientai už pinigų pervedimą tarp skirtingų bankų sumoka jiems abiems. Be to, ir Lietuvos bankas dėl šios problemos nieko nedaro.
„Šita spraga yra puiki priemonė nemokėti mokesčių ir pervedinėti pinigus ten, kur reikia, o pavedimo tekste gali būti visai kiti asmenys. Pinigų plovimo prevencija visiškai neveikia. Bankai reikalauja daugybės dokumentų dėl galutinio naudos gavėjo, kai yra atidaroma sąskaita, o vėliau toleruoja tokius dalykus?“ – portalui tv3.lt komentavo D. Čibirienė.
Pinigų pervedimas
Iš tiesų, pervesti pinigus nurodžius bet kokį jų gavėją yra visiškai paprasta. Tuo įsitikino patys portalo žurnalistai pervedę 1 eurą gavėjui, kurį nurodė kaip UAB „pervedimas iš SWED į SEB“. Nors tokios bendrovės nėra, tai nesutrukdė pinigams patekti į kito banko sąskaitą.
Atsakingas tas, kuris perveda pinigus?
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius informavo, kad remdamasis įstatymu bankas įskaito lėšas į sąskaitą ir nurašo lėšas iš sąskaitos pagal gautame mokėjimo nurodyme pateiktą unikalų identifikatorių, tai yra – banko klientui suteiktą sąskaitos numerį.
„Čia svarbu pasakyti, kad bankas nėra įpareigotas tikrinti, ar iš kito banko gautame mokėjimo nurodyme pateiktas sąskaitos numeris atitinka sąskaitos savininko vardą bei pavardę (pavadinimą). Jeigu lėšų įskaitymui į sąskaitą ar nurašymui iš sąskaitos bankui pateikiamas minėtas unikalus identifikatorius (sąskaitos numeris), įstatymas numato, kad mokėjimo nurodymas laikomas tinkamu įvykdyti.
Visuomet pabrėžiame, kad mokėtojas atsakingas už mokėjimo nurodymo rekvizitų teisingumą, todėl jis turi būti atidus bei skirti reikiamą dėmesį mokėjimų rekvizitų sutikrinimui“, – komentavo atstovas.
S. Abraškevičius tikino, kad dėl pinigų plovimo prevenciją bankas taiko daugiapakopę klientų ir jų atliekamų operacijų kontrolės sistemą. Tai reiškia, kad mokėjimo pavedime neteisingai nurodytas lėšų gavėjas tikrai nepadės nuslėpti tikrojo lėšų gavėjo.
Bankas dar prieš užmegzdamas dalykinius santykius ir jų eigoje vertina kliento ir jo operacijų keliamą riziką, taip pat nuolat stebi ir atnaujina informaciją apie savo klientus. Prireikus bankas kreipiasi į klientus prašydamas pateikti aktualią informaciją ir dokumentus.
Priminė pasirašytas sutartis
SEB banko komunikacijos projektų vadovė Jovita Bazevičiūtė taip pat paaiškino, kad pagal galiojančius teisės aktus pagrindinis identifikatorius pervestų lėšų įskaitymo gavėjui procese yra tarptautinio formato sąskaitos numeris. Kitų mokėjimo nurodyme pateiktų duomenų finansų įstaigos tikrinti neprivalo.
Atsižvelgiant į tai, atliekant mokėjimus tiek tarp sąskaitų SEB banke, tiek į sąskaitas kituose bankuose lėšos yra įskaitomos pagal nurodytą sąskaitos numerį, kiti mokėjimo nurodyme pateikti duomenys netikrinami. Pasak atstovės, apie tai bankas klientus informuoja Bendrosiose taisyklėse, kurios yra kiekvienos su klientu pasirašomos sutarties dalis:
„Atkreipiame dėmesį, kad lėšas ir įskaitome, ir nurašome pagal mokėjimo nurodyme pateiktą mokėjimo sąskaitos numerį. Mes netikriname, ar mokėjimo nurodyme pateiktas gavėjo mokėjimo sąskaitos numeris priklauso nurodytam asmeniui. Jei nurodysite klaidingą sąskaitos numerį, lėšas nurašysime arba įskaitysime klaidingai. Laikoma, kad mokėjimo operacija, atlikta pagal mokėjimo nurodymo formoje pateiktą sąskaitos numerį, yra atlikta tinkamai.“
J. Bazevičiūtė atkreipė dėmesį, kad atliekant mokėjimą į kitą banką siuntėjo bankas neturi galimybių patikrinti kito banko kliento duomenis ir įsitikinti, kad nurodytas gavėjo pavadinimas (vardas pavardė) ir sąskaitos numeris sutampa.
Nusikaltimus tiria ne bankai
Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovo Tomo Karpavičius taip pat nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus, pagrindinis mokėjimo identifikatorius yra gavėjo banko sąskaitos numeris (IBAN).
Esą pagal Europos Sąjungos reguliavimą eurai ES gali būti pervedami pagal IBAN sąskaitos numerį, net jeigu nurodytas gavėjas nėra tikrasis sąskaitos savininkas. Dėl teisės aktų reikalavimų, bankai prašo pateikti ir gavėjo vardą ir pavardę (juridinio asmens atveju – pavadinimą), mokėjimo paskirtį ir pan.
„Taigi kai darote pavedimą visada reikia patikrinti, ar teisingus duomenis suvedėte. Mokėtojo bankas negali patikrinti, ar nurodyta sąskaita ir gavėjas sutampa, jeigu gavėjo sąskaita yra kitame banke. Taigi logiška, kad tas, kas siunčia pinigus, turėtų įsitikinti, kad siunčia juos teisingam adresatui. Jeigu atsitinka, kad lėšos pervedamos ne tam gavėjui dėl banko kaltės – bankas privalo jas grąžinti.
Jeigu neteisingai pervedama dėl kliento kaltės, mokėtojo ir gavėjo bankai turi pareigą padėti mokėtojui susigrąžinti lėšas. Jeigu netikrasis gavėjas negrąžina nepagrįstai įgytų lėšų, gavėjo bankas gali perduoti to asmens duomenis, kad mokėtojas galėtų išsiieškoti šias lėšas civilinio proceso būdu“, – skyriaus vadovas.
Jo teigimu, jeigu kalbame apie sukčiavimą (pavyzdžiui fizinis asmuo nurodo, kad yra PVM mokėtojas, nors iš tikrųjų taip nėra), bandymus išvilioti pinigus, tai jau yra nusikaltimai, kuriuos tiria ne Lietuvos bankas, o teisėsaugos institucijos.
Pasak T. Karpavičiaus, siekiant išvengti nesusipratimų apmokant sąskaitas-faktūras už prekes ar paslaugas, įmonėms tikslinga apsvarstyti naudojimąsi el. sąskaitomis, pagal kurias automatiškai būtų formuojami mokėjimo nurodymai ir sugretinama informacija apskaitos sistemose.
Lietuvos bankas taip pat informavo, kad jau teikia bankams pakaitinių identifikatorių paslaugą, kur vienoje vietoje gali būti saugoma informacija apie klientus, jų sąskaitas ir telefono numerius. Ši paslauga skirta sužinoti gavėjo IBAN sąskaitos numerį, kai žinomas tik telefono numeris.
Bankų klientams tai aktualu norint greitai ir patogiai pervesti pinigus naudojantis išmaniuoju telefonu. Ir ši paslaugai gali būti panaudota patikrinti, ar sutampa gavėjo vardas, pavardė ir sąskaitos numeris. Lietuvos bankas skatina bankus jungtis prie paslaugos ir naudotis ja. Kuo daugiau bankų naudosis, tuo didesnė nauda visiems – ir bankams, ir jų klientams.
