Lietuva visiškai be grynųjų pinigų vis dar atrodo kaip utopinis scenarijus. Tačiau kryptingai to siekiant, atsiskaitymai grynaisiais pinigais po kokio dešimtmečio gali priartėti prie išnykimo ribos. Dar prieš penkerius metus Lietuvoje 70 proc. visų SEB banko klientų mokėjimo operacijų sudarė atsiskaitymai grynaisiais pinigais ir tik 30 proc. – banko kortele ar elektroninėmis priemonėmis.
Dabar beveik pusė visų atsiskaitymų yra atliekami mokėjimo kortele ar kitais skaitmeniniais būdais ir šis skaičius neabejotinai didės toliau. Daugiausiai tam įtakos turi didėjantis skaitmeninių atsiskaitymų patogumas, greitis ir įvairovė. Tačiau yra ir iššūkių, kuriuos reikės įveikti.
Meilė gryniesiems pinigams
SEB banko klientų statistika rodo, kad vidutinis grynųjų pinigų naudotojas yra 46 metų, per mėnesį atliekantis 14 atsiskaitymų kortele ir iš bankomato pasiimantis apie 300 eurų. Be to, Kauno ir Vilniaus gyventojai gerokai kilsteli nacionalinę skaitmeninių atsiskaitymų statistiką, o tokiuose miestuose kaip Kybartai ar Tauragė grynieji pinigai yra gerokai svarbesni.
Dalis vyresnio amžiaus žmonių nėra įgudę naudotis skaitmeninėmis technologijomis arba pasitiki tik grynaisiais pinigais. Tai iliustruoja faktas, kad apie 10 proc. Lietuvoje gyvenančių suaugusiųjų apskritai neturi mokėjimo kortelių, nors šiuo metu šalyje išduotų ir vis dar galiojančių mokėjimo kortelių skaičius siekia 4 milijonus. Žmonių įpročius ir įsitikinimus pakeisti nėra paprasta, todėl svarbu, kad jaunajai kartai vis dažniau renkantis skaitmeninius atsiskaitymo būdus vyresnieji nepasijustų užmiršti ar netgi izoliuoti. Be to, turėti šiek tiek grynųjų piniginėje nenumatytiems atvejams pravers ir skaitmeninių atsiskaitymų entuziastams, ir prie jų vis dar mėginantiems priprasti.
Patogesnės paslaugos
Vis dėlto turėdami puikią infrastruktūrą, spartų internetą ir modernią visuomenę galime paskatinti perėjimą nuo grynųjų pinigų prie skaitmeninių atsiskaitymų. Ambicingas, bet pasiekiamas tikslas galėtų būti padidinti elektroninių atsiskaitymų skaičių nuo 48 proc. dabar iki 70 proc. per artimiausius trejus ar penkerius metus. Kad to pasiektume, bankai turi toliau investuoti į elektroninių atsiskaitymų technologinius sprendimus, kurie užtikrins patogesnius ir greitesnius mokėjimus.
Momentiniai mokėjimai ir bekontaktės kortelės palengvino atsiskaitymus. Šiais metais bankai turėtų pasiūlyti ir mobiliuosius mokėjimus. Nors pažanga akivaizdi, bankai skaitmenines paslaugas dar tikrai gali patobulinti. Patys gyventojai taip pat galėtų prisidėti pamokydami savo tėvus, senelius ar vyresno amžiaus kaimynus naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis, paaiškindami, kad pinigų laikymas banko sąskaitoje ir atsiskaitymas kortele yra saugesnis už jų laikymą po čiužiniu ir mokėjimą grynaisiais pinigais.
Mitas, kad grynieji pinigai yra saugiau, tebėra gajus. Kai kurie žmonės renkasi grynuosius pinigus, nes nesijaučia užtikrinti, kad visur pavyks atsiskaityti mokėjimo kortele. Dėl šių priežasčių maždaug 60 proc. visų rinkoje cirkuliuojančių grynųjų pinigų yra pinigai, paimti iš bankomatų. Paradoksalu, bet dalis šalies gyventojų pirmiau pasiima grynųjų pinigų iš bankomato, o tada eina apsipirkti į prekybos centrą, kuriame priimamos ir mokėjimo kortelės. Iš tiesų laikyti pinigus banko sąskaitoje yra saugiau, o atsiskaitymas kortele vyksta gerokai greičiau negu grynaisiais pinigais. Kad padidintume skaitmeninių atsiskaitymų skaičių, nereikia imtis drastiškų priemonių. Užtenka neimti grynųjų pinigų iš bankomatų norint atsiskaityti vietose, kuriose neabejotinai priimamoms mokėjimo kortelės, neslapstyti banknotų namuose. Tačiau jeigu ūkininkas, iš kurio perkate mėsą ar kiaušinius, neturi kortelių skaitytuvo, keletas banknotų visada pravers.
Verslo indėlis
Vis daugėja grynųjų pinigų apskritai atsisakančių įmonių, todėl įgūdžių atsiskaityti skaitmeniniais būdais svarba auga. Pabandykite rezervuoti kambarį naudodami „Airbnb“ ar įsigyti „Spotify“ muzikos prenumeratą atsiskaitydami grynaisiais pinigais. Mokėjimų grynaisiais pinigais paslaugos šiose platformose tiesiog nėra, todėl būtina turėti galimybę atsiskaityti elektroniniais kanalais.
Kita vertus, kol tokios bendrovės kaip „Airbnb“, „Spotify“, „Uber“, „Booking.com“ ar kitos mus pratina atsiskaityti skaitmeniniais būdais, ne kiekviena vietinė įmonė suteikia galimybę atsiskaityti bent jau mokėjimo kortele. Akivaizdu, kad jos turės žengti šį technologinį žingsnį, nes greitai apie 30 proc. visos pasaulinės mažmeninės prekybos sudarys elektroninė prekyba. Taigi, įsitvirtinant skaitmeniniams mokėjimams, įmonės, kurios jų nepasiūlys savo klientams, gali būti išstumtos iš rinkos technologiškai pažangesnių konkurenčių.
Verslui atsiskaitymai mokėjimo kortele taip pat padeda užsitikrinti didesnį veiklos efektyvumą ir išlaidų ekonomiją. Visiškas grynųjų pinigų atsisakymas leidžia pagreitinti klientų aptarnavimą, atsisakyti kasos operacijų žurnalų, pinigų tikrinimo aparatų ir pinigų inkasavimo. Taip pat nepatiriama padirbtų pinigų nuostolių, nereikia mokyti darbuotojų, kaip elgtis su grynaisiais pinigais, kontrolinių perskaičiavimų keičiantis pamainoms. Galiausiai sumažinama sukčiavimo rizika, su kuria neretai susiduria paslaugų sektoriaus darbdaviai. Išvardytais privalumais jau įsitikino kavinių tinklas „Huracan Coffee“, pirmasis Lietuvoje paskelbęs, kad nebepriims atsiskaitymų grynaisiais pinigais.
Įmonės, atsisakiusios grynųjų pinigų, prisidės traukiant pinigus ir iš šešėlinės ekonomikos. Taigi atsiskaitymai mokėjimo kortele, išmaniuoju telefonu ar kitais skaitmeniniais būdais yra ne tik patogesni, pigesni, saugesni ir greitesni, bet ir yra labai naudingi kuriant skaidresnę visuomenę.
Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.