Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ perka bėgių būklę tikrinantį savaeigį riedmenį, kuris bus derinamas su rusiška palydovine navigacijos sistema GLONASS. Kol Nacionalinio saugumo ekspertai piktinasi, kad tokie pirkiniai Lietuvą verčia lengvesniu Rusijos taikiniu, Lietuvos geležinkeliai aiškina, kad tą pačią sistemą daugelis lietuvių jau naudoja savo išmaniuosiuose įrenginiuose.
Asociatyvi nuotr.
Šiuo metu „Lietuvos geležinkelių“ bėgių būklė tikrinama rankiniu būdu. Specialistai su įprastomis mechaninėmis priemonės analizuoja bėgių nusidėvėjimo lygį ir registruoja pažeidimus. Tiesa, šis darbas ateityje turėtų tapti kur kas paprastesnis. Lietuvos geležinkeliai perka specialų savaeigį riedmenį, kuris palengvina priežiūros darbus.
„Tai yra savaeigis įrenginys, kuris važiuodamas geležinkeliais nustato geležinkelio būklę ir ta informacija yra mums reikalinga efektyviai planuoti geležinkelio tinklo remontus“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Tomas Digaitis.
Jei savaeigis prietaisas, važiuodamas bėgiais, ras pažeidimą, jis bus užregistruotas. Dėl padėties nustatymo sistemų Lietuvos geležinkelių specialistai žinos tikslią bėgių vietą, kur reikia atlikti remonto darbus.
Iš pirmo žvilgsnio įrenginys nekaltas, tačiau nacionalinio saugumo ekspertai ir technologijų specialistai įžvelgia grėsmes. Pasirodo „Lietuvos geležinkelių“ pirkinys naudos dvi globalines padėties nustatymo sistemas, visiems gerai žinomas amerikietišką GPS ir rusišką jos alternatyvą GLONASS.
„Pats palydovas gali rinkti informaciją apie tai, kiek buvo tokių užklausų iš apačios, iš žemės, iš konkretaus taško. Patys įrenginiai paprastai yra vienkrypčiai, jie negali iš savęs išsiųsti jokių duomenų, išskyrus, jeigu tai yra paruošta technologiškai. Mes turime riziką, kad apie mūsų vienus ar kitus įrenginius GLONASS sistemos administratorius turės informaciją. <…> Sistemos administratorius gali tiek blokuoti ryšį, tiek iškreipti informaciją“, – tikino IT ir saugumo ekspertas Marius Pareščius.
„Problema yra ta, kad mes neturim plano, kaip atisakyti, išsivaduoti iš rusiškų technologijų ir, kad mes kartais judam ne išsivadavimo iš rusiškų technologijų linkme, o kartais dar labiau, dar tokiais pirkiniais susiejam save su rusiškomis technologijomis“, – sakė apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Technologijų ekspertams keisčiausia tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ nori prieigos prie rusiškų palydovų – GLONASS sistema yra pirkimo techninėje specifikacijoje.
„Kaip privalomą techninį sprendimą tam, kad pritempti prie konkretaus gaminio? Nereikėtų to daryti. Jeigu mes šnekame apie GLONASS, mes šnekam apie tai, kad dažniausiai techninėse užduotyse yra sudaromos išskirtinės sąlygos vieniems ar kitiems tiekėjams <…> Vakarų įranga įprastai arba GLONOSS neturi, arba jo labai neišryškina ir neakcentuoja, kad jis yra“, - tikino IT ir saugumo ekspertas.
„Lietuvos geležinkeliai“ aiškina, kad riziką įvertino. Jiems šis pirkinys atrodo saugus. Esą naudoti dvi navigacines sistemas, net jei viena veikia su rusiškais palydovais, verta. „Lietuvos geležinkelių“ atstovai priduria, kad GLONASS palydovus kasdien naudoja ir išmanieji įrenginiai.
„Tai yra pasaulinis standartas. Daugumas įrenginių, kurie turi vietos nustatymo galimybę, naudojasi būtent šiais dviem palydovų tinklais. Tai GPS ir GLONASS. Tai yra krūva populiarių įrenginių nuo APPLE telefonų iki TESLA automobilių“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas T. Digaitis.
Šiuo metu GPS sistema turi 31 palydovą, o GLONASS – apie 24. Suderinus šias dvi sistemas, „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų tiksliau žymėti bėgių ruožus. Tiesa, anot ekspertų, geležinkeliečiams turėtų pakakti ir vienos GPS sistemos.
„Geležinkeliuose visi sako, va, čia reikia tikslumo. Geležinkelių tiesime tikslumas 5 metrai turi kažkokią reikšmę? Aš, manau, ne. Ir šiuo atveju, jeigu eina kalba apie kažkokias atkarpas, kurias reikia išmatuoti, kuriose yra problemos“, – tikino IT ir saugumo ekspertas Marius Pareščius.
Kokia yra „Lietuvos geležinkelių“ pirkinio vertė, bendrovė atskleisti negali, nes pirkimas dar nėra baigtas.