Psichologas Dominykas Šimkus priklausomybės nuo skaitmeninių įrenginių sudėtingumą prilygina priklausomybei nuo alkoholio, narkotikų ir azartinių lošimų. Be to, jis įžvelgia ir pasinėrimo į virtualybę pavojų: tai prilygsta stovėjimui prie „švediško“ stalo su niekada nesibaigiančiais valgiais.
Psichologas Dominykas Šimkus priklausomybės nuo skaitmeninių įrenginių sudėtingumą prilygina priklausomybei nuo alkoholio, narkotikų ir azartinių lošimų. Be to, jis įžvelgia ir pasinėrimo į virtualybę pavojų: tai prilygsta stovėjimui prie „švediško“ stalo su niekada nesibaigiančiais valgiais.
Neišmokstame įveikti sunkumų
„Išmaniųjų, planšečių ir kompiuterių žalingo naudojimo pasekmės yra išties kompleksinės. Apie tai jau yra parašyta nemažai knygų. Kas man atrodo ypač negerai – tai atsitraukimas nuo realybės, negebėjimas spręsti gyvenimiškų problemų, brandos, augimo sustojimas. Pasinėrę į virtualią realybę niekada nesusiduriame su pasipriešinimu, frustracija, neišmokstame įveikti sunkumų. Galima vaizdžiai sakyti, jog visą laiką stovime prie gausaus „švediško“ stalo su nesibaigiančiais patiekalais, be poreikio eiti į pasaulį maisto susirasti patiems“, – sako Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje su moksleiviais susitikęs priklausomybių srityje dirbantis psichologas Dominykas Šimkus.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuoto susitikimo Juodšiliuose metu vyresniųjų klasių moksleiviai kartu su psichologu ir EPA atstovais ir pedagogais bandė išsiaiškinti, kur baigiasi nepavojingas pomėgis ir prasideda priklausomybė nuo tam tikros veiklos ar daiktų, įskaitant mezgimą, išmaniuosius telefonus ir kompiuterinius žaidimus.
„Priklausomybė nuo skaitmeninių priemonių yra tokia pat pavojinga kaip ir priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų ar azartinių lošimų. Tai veikia psichiką ir elgesį globaliai. Keičiasi mąstymas, suvokimas, jausmai, santykiai, keliami tikslai ir daugybė kitų dalykų“, – aiškina D. Šimkus.
Padeda mokytis
Ar jau esu priklausoma, jei kiekvieną dieną po keturias valandas kompiuteriu žaidžiu istorinį žaidimą? Tokį klausimą psichologui uždavė viena iš susitikime dalyvavusių moksleivių. Pasak psichologo, panaši situacija leidžia daryti prielaidą, kad galbūt tai jau yra priklausomybė, tačiau be atskiro aplinkybių išsiaiškinimo tokios griežtos išvados daryti nereikėtų.
Anot Juodšilių „Šilo“ gimnazijos direktorės pavaduotojos Jurgitos Mackevičiūtės, mokykloje mokinių, kurie nesinaudotų išmaniaisiais telefonais, beveik nebeliko. Vidaus tvarkos taisyklės mokytojus įpareigoja, kad mokiniai pamokose mobiliaisiais telefonais naudotųsi tik mokymo tikslais, ir ši priemonė vertinama kaip padedanti įsisavinti žinias.
„Mobilieji telefonai atveria galimybes greičiau surasti reikiamą informaciją. Vienintelė problema ta, kad mokytojai ne visada laikosi šios taisyklės, ir pasitaiko, kad telefonas pamokos metu naudojamas visiškai kitais tikslais“, – aiškina pedagogė.
Geriausias vaistas – dėmesys ir bandymas suprasti
EPA projektų vadovė I. Baltrūnaitė, atkreipia dėmesį, kad mūsų aplinkoje daugėjant elektronikos prietaisų, žmonės nuo jų tampa priklausomi ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai. Kaip rodo EPA inicijuotas Kauno technologijos universiteto atliktas tyrimas, vidutinė šeima mūsų šalyje savo namuose turi sukaupusi daug nenaudojamų elektronikos prietaisų, kurių net penktadalis yra naudojami ne dažniau kaip sykį per metus. Ilgainiui tokie prietaisai tampa žmogui ir gamtai pavojingais teršalais.
Psichologas D. Šimkus tiek mokytojams, tiek ir tėvams rekomenduotų pasidomėti, apie ką gi sukasi šis skaitmeninis pasaulis. „Be pažinimo ir supratimo, beveik neįmanoma padėti. Svarbu suvokti kodėl vaikai taip mėgsta kompiuterius ir telefonus, pareflektuoti, ką mums patiems duoda šios priemonės. Iš praktikos galiu pasakyti, jog dėmesys ir bandymas suprasti gali būti geriausias vaistas. Taip pat vertėtų pasiskaityti profesionalią literatūrą. Apie kompiuterinius žaidimus yra parašyta nebloga W. Bergmann ir G. Hunther knyga „Priklausomybė nuo kompiuterio. Kuo vaikus taip traukia modernios informacijos priemonės“. Taip pat reikėtų skirti laiko susitikimams su priklausomybių specialistais. Diskusijoms ir galimų strategijų rengimui reikalingas laikas“, – atkreipia dėmesį psichologas.
D. Šimkus įvardijo 5 požymius, kad gali būti priklausomas nuo skaitmeninių įrenginių:
- Stiprus nerimas ir irzlumas negalint naudotis įrenginiu.
- Akivaizdus dėmesio koncentracijos sumažėjimas atliekant kitas užduotis.
- Pyktis ir agresija apribojus naudojimąsi priemone.
- Emocinis atsiribojimas nuo kitų veiklų ir užduočių.
- Skaitmenine priemone naudojamasi nuolat ir ilgai.
„Šių požymių pasireiškimas gali atspindėti priklausomą arba žalingą elgesį. Jei yra šių požymių kombinacija ar bent jau du ar trys, reikėtų atkreipti dėmesį ir pasikalbėti su psichologu, kad būtų galima išsamiau įvertinti, ar tai jau yra besivystanti priklausomybė“, – atkreipia dėmesį psichologas.
