Į pasaulio miestų gatves išriedėjus dešimtims tūkstančių elektra varomų paspirtukų, valstybių eismo reguliavimo institucijoms prireikė skubiai imtis priemonių suvaldyti kilusį chaosą. Prancūzijos sostinėje Paryžiuje nuo rugsėjo mėnesio šaligatviu važiuosiantys elektrinių paspirtukų vairuotojai gaus 135 eurų baudą. Šie procesai palietė ir Lietuvos miestus.
Į pasaulio miestų gatves išriedėjus dešimtims tūkstančių elektra varomų paspirtukų, valstybių eismo reguliavimo institucijoms prireikė skubiai imtis priemonių suvaldyti kilusį chaosą. Šie procesai palietė ir Lietuvos miestus.
Prancūzijos sostinėje Paryžiuje nuo rugsėjo mėnesio šaligatviu važiuosiantys elektrinių paspirtukų vairuotojai gaus 135 eurų baudą. Jiems pasiūlyta važiuoti gatvėmis ir dviračių takais.
Asociatyvi nuotr.
Saulėtoje Barselonoje miesto valdžia netgi uždraudė tokių paspirtukų nuomą, o Vokietijoje praėjusią savaitę buvo įteisintas elektrinių paspirtukų naudojimas gatvėse ir dviračių takuose, tačiau uždrausta jais važinėtis šaligatviais. Vokiečiai nustatė, jog elektriniu paspirtuku keliais važiuoti galima sulaukus 14 metų, o maksimalus greitis – 20 km/val.
Itin griežtai į elektrinių paspirtukų populiarumo bangą žiūrima Jungtinėje Karalystėje, kur šia transporto priemone galima važinėtis tik privačioje teritorijoje ir gavus leidimą, o baudos už važiavimą neleistinoje vietoje siekia 350 eurų.
Nesulaukęs valstybinių institucijų reakcijos į prašymus Lietuvoje uždrausti elektriniais paspirtukais važinėti šaligatviais, pirmadienį Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus paskelbė, jog vasaros metu šiame kurorte elektriniais paspirtukais ir dviračiais bus draudžiama važinėtis J. Basanavičiaus gatve, Palangos tiltu ir Birutės parke.
Šaligatviai tapo intensyvaus eismo zona
Pėsčiųjų asociacijos vadovas Silvestras Dikčius neabejoja, jog elektrinių paspirtukų populiarumo banga tik didės. Anot jo, paspirtukų vairuotojai kitiems eismo dalyviams kelia stresą ir pavojingas situacijas.
„Elektriniai paspirtukai nereglamentuojami, ir dažnas paspirtukininkas nelabai supranta, kam jis priklauso, dėl ko atsiranda daug chaoso. Šaligatviai, kurie skirti pėstiesiems, tampa kažkokia intensyvaus eismo zona.
Paspirtukų vairuotojai nelabai moka saugiai elgtis ir nesupranta, kad jie neturi pirmenybės prieš pėsčiuosius ir kad turėtų pro juos važiuoti lėtai. Paspirtukai važiuoja tyliai ir greitai, todėl yra nemaža skaudžių traumų tikimybė. Tai puiki susisiekimo priemonė, bet trūksta jos vairuotojų sąmoningumo“, – sakė S. Dikčius.
Pašnekovas taip pat pažymėjo, jog įtampą eisme sukėlė Lietuvos miestuose vargiai išvystyta dviračių infrastruktūra, kuri, anot S. Dikčiaus, išgyvena tik pirmuosius etapus. Jis neabejoja, jog paspirtukų vairuotojus reikėtų nukreipti važiuoti dviračių takais. Pašnekovo manymu, paspirtukų vairuotojams savo interesus ginti padėtų organizacija, kurios kol kas Lietuvoje dar nėra.
„Matome, kad šalys, kuriose eismas yra labai išplėtotas, imasi sprendimų, nes situacija tampa nevaldoma. Yra problemų su mūsų miestų infrastruktūra, tobulėti yra labai daug kur.
Vairuotojai turi pratintis, kad jų zonoje atsiras daugiau transporto priemonių. Greičiai centrinėse miesto dalyse yra ribojami, tad paspirtukais būtų galima kai kur važiuoti ir gatvėmis.
Žmonės, kurie iš automobilio perlipa ant paspirtuko, ima suprasti, kad miestai yra pritaikyti vien automobiliams, o kitos transporto priemonės ilgą laiką buvo užmirštos. Gatvės plačios, jose daug vietos, kad būtų galima įterpti kitą transportą.
Palaikome bet kokį transportą, kuris neteršia aplinkos ir nekelia triukšmo. Bet sprendimai reikalingi nedelsiant. Norėtųsi, kad valstybinės institucijos prie to dirbtų daugiau“, – teigė S. Dikčius.
Įžvelgia konfliktą tarp valstybinių institucijų
Lietuvos dviratininkų bendrijos vadovas Eduardas Kriščiūnas teigė, jog, kalbant apie elektrinius paspirtukus, neišvengiamai tenka atsigręžti į dviračių takus, nes būtent jais yra logiškiausia važiuoti paspirtukais.
„Pas mus dviračių takų infrastruktūra neišvystyta, todėl natūralu, kad problemų dar daugiau. Gerai, kad atsiranda paspirtukų, nes tuomet išryškėja problema, kad važinėti šaligatviais transporto priemonėmis nėra išeitis.
Leidimas važiuoti dviračiu šaligatviais iš esmės buvo „ubago sprendimas“. Legalizavo tai, kas jau buvo. Tai mūsų mentaliteto problema. Darnaus judumo planuose reikėdavo taisyti vietas, kad pėsčiųjų ir dviračių takai yra du atskiri skyriai. Panašu, kad tai dar nėra suvokta, o paspirtukai šią problemą išryškino. Juk negali būti tokių bendrų takų“, – kalbėjo E. Kriščiūnas.
Pašnekovo teigimu, paspirtukai yra labai gera transporto priemonė, net praktiškesnė už dviratį.
„Jie užima mažiau vietos ir juos galima visur pasidėti, tik paspirtukai nesprendžia visuomenės sveikatos problemos, nes kelionė paspirtuku nėra aktyvi – nereikia raumenų jėgos“, – teigė E. Kriščiūnas.
Klabėdamas apie šiuo metu progresyviai vystomą Vilniaus dviračių infrastruktūrą, E. Kriščiūnas pažėrė kritikos savivaldybės atstovams.
„Dviračių infrastruktūra į priekį juda vargiai. Vilniaus dviračių takų specialusis planas, patvirtintas 2014 m., numatė, kad bus nutiesti keli šimtai kilometrų dviračių takų, o nutiesė vos 40. Reikalai jau keičiasi greičiau negu anksčiau, bet ne tokia sparta, kokia buvo numatyta planuose.
Šaligatviai turi likti pėstiesiems. Reikia ieškoti papildomos vietos arba tą vietą iš kažko atimti, bet tik ne iš pėsčiųjų. Jeigu deklaruojama, kad automobilių srautai iki 2030 m. turi sumažėti 30 proc., tai reikia ir planuoti atitinkamai, automobiliams skirti mažiau erdvės. Akivaizdu, kad reikia nukreipti paspirtukus į dviračių takus“, – tvirtino E. Kriščiūnas.
Pašnekovas įžvelgė nesusikalbėjimą tarp šiuos reikalus tvarkančių valstybinių institucijų.
„Vidaus reikalų ministerija (VRM) turėtų apie tai kalbėti, nes jų priežiūroje yra policija, kuri derina visus Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimus, ir be jos pritarimo nepriimamas nė vienas sprendimas.
Man panašu, jog VRM bando įsikišti į įstatymų reglamentavimą, kuris juos mažai liečia. Jų pozicija keista ir eismo prasme jie per daug nesigilina. Atrodo, kad tarp VRM ir Susisiekimo ministerijos yra konflikto apraiškų“, – svarstė E. Kriščiūnas.
Ministerijos ir policija ruošia KET pakeitimus
VRM Strateginės komunikacijos skyriaus atsakyme teigiama, jog ne visi motorinių paspirtukų vairuotojai laikosi KET, kaip ir kiti eismo dalyviai ne visada motorinių paspirtukų vairuotojus laiko lygiaverčiais eismo dalyviais.
Tvirtinama, jog šiuo metu visuomenei diskusijoms yra pateiktas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektas. Veikiančioje darbo grupėje dalyvauja ir Kelių policijos bei Susisiekimo ministerijos atstovai, todėl, pasak VRM, sprendžiant paspirtukų klausimus, tariamasi ir bendradarbiaujama.
VRM atsakyme aiškinama, jog paspirtukus planuojama klasifikuoti atsižvelgiant į jų galią ir išvystomą greitį.
„Paprastu (be variklio) arba paspirtuku, kurio didžiausias projektinis greitis ne didesnis kaip 6 km/val., važiuojantys asmenys būtų prilyginami pėstiesiems, galingesnių ir greitesnių paspirtukų vairuotojai bus prilyginami motorinių dviračių vairuotojams (jei galia ne didesnė kaip 1 kw, o greitis ne didesnis 25 km/val.), mopedų (nuo 1 kw ir iki 45 km/val. greičio) arba motociklų (greitis virš 45 km/val.) ir šioms transporto priemonėms reikalavimai bei elgesio kelyje taisyklės bus taikomos analogiškai.
Tai reiškia, kad kai kurie paspirtukų vairuotojai viešajame eisme dalyvaus kaip pėstieji (pvz., galės važinėti šaligatviais, tačiau negalės važiuoti dviračių takais ir t. t.), kiti, galingesnių paspirtukų vairuotojai, kurie bus prilyginami dviratininkams, galės važiuoti dviračių takais, o kur jų nėra – šaligatviais, tačiau pro pėsčiuosius privalės pravažiuoti ne greičiau negu 6 km/val. greičiu, galiausiai galingųjų paspirtukų vairuotojai privalės laikytis mopedams ir motociklams keliamų reikalavimų (turėti teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, apdrausti civilinės atsakomybės draudimu, transporto priemonę registruoti ir t. t.)“, – dėstoma atsakyme.
Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjos Editos Banienės teigimu, ministerija nekeitė teisinio reglamentavimo dėl elektra varomų dviračių transporto priemonių, tik susistemino galiojančių teisės aktų reikalavimus ir, siekdama prisidėti prie eismo dalyvių švietėjiškos veiklos, prieš dvejus metus išleido atmintinę dviračių transporto priemonių vairuotojams ir nuomos punktams.
Ministerijos atstovės teigimu, už kelių infrastruktūros plėtrą ir eismo organizavimą miestuose atsakingos savivaldybės, todėl klausimus dėl draudimų elektriniais paspirtukais važiuoti tam tikromis gatvėmis turėtų komentuoti atitinkamos savivaldybės.
„Susisiekimo ministerija šiuo metu nerengia teisės aktų pakeitimų projektų, susijusių su elektrinių paspirtukų dalyvavimu viešajame eisme. Mūsų nuomone, šiuo metu tikslinga vykdyti švietėjišką veiklą ir eismo dalyvių kontrolę“, – kalbėjo E. Banienė.
