Leidinys „Bloomberg“ skelbia, kad visą pasaulį apimanti JAV prezidento Donaldo Trumpo kampanija įvaryti Kinijos įmonę „Huawei“ į kampą atimant iš jos visus klientus, nėra sėkminga. Bandymai įtikinti kitų valstybių vadovybę drausti naudoti „Huawei“ įrangą statant naujos kartos mobiliojo ryšio tinklų infrastruktūrą nebuvo sėkmingi.
Leidinys „Bloomberg“ skelbia, kad visą pasaulį apimanti JAV prezidento Donaldo Trumpo kampanija įvaryti Kinijos įmonę „Huawei“ į kampą atimant iš jos visus klientus, nėra sėkminga.
Bandymai įtikinti kitų valstybių vadovybę drausti naudoti „Huawei“ įrangą statant naujos kartos mobiliojo ryšio tinklų infrastruktūrą nebuvo sėkmingi. Nepavyko įtikinti net pačių artimiausių sąjungininkų. Kol kas pavyko pasiekti tik tiek, kad „Huawei“ įrangą boikotuotų Australija ir Japonija bei dar keletas mažesnių valstybių.
Visa Europos sąjunga bent jau kol kas laikosi vieningos pozicijos – nedrausti pirkti „Huawei“ įrangos. Net Jungtinė Karalystė nepasidavė amerikiečių spaudimui ir už tai susilaukė JAV Valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo kritikos.
Tuo tarpu „Huawei“ pardavimų duomenys siekia rekordines aukštumas, įmonė užkariauja naujas rinkas ir aplenkė „Apple“ kaip antrą didžiausią išmaniųjų telefonų pardavėją, o taip pat įsitvirtino telekomunikacijų infrastruktūros įrangos gamintojų lyderio pozicijoje.
Ir dabar padrąsinti sėkmės „Huawei“ vadovai nusprendė užimti jiems iki šiol neįveikiamą tvirtovę: pačias Jungtines Amerikos Valstijas. Po nesėkmingų bandymų pasiūlyti savo telefonus per JAV mobiliojo ryšio operatorių prekybos tinklus Kinijos bendrovė, anoje Atlanto pusėje veiklą vykdžiusi minimaliomis apimtimis, suplanavo galingą reklaminę kampaniją spaudoje ir socialiniuose tinkluose.
„Jie laimi. Panašu, kad JAV nesugeba padaryti nieko, kas fundamentaliai pakeistų padėtį“, – sakė buvęs JAV Karinių oro pajėgų brigados generolas ir Donaldo Trumpo Nacionalinės saugumo tarybos strategas, ne kartą pasisakęs apie tai, kokią grėsmę kelia Kinijos dominavimas vystant naują belaidžių ryšio technologijų kartą.
Bet negalima sakyti, kad amerikiečiai nesistengia: per pastaruosius metus JAV diplomatai lankėsi įvairiausiose pasaulio šalyse ir siekė įtikinti lankomų valstybių atstovus atsisakyti bendradarbiavimo su „Huawei“. Vienas iš šių pasiuntinių išsakomų kaltinimų – kad „Huawei“ įranga suteiks Kinijos vyriausybei galią šnipinėti, kad tai yra kibernetinio saugumo grėsmė 5G tinkluose, kuriais bus sujungti milijardai įrenginių – nuo autonominių automobilių iki robotizuotų gamyklų ir netgi išmaniųjų šaldytuvų, kurie stovės paprastų piliečių namuose.
Taip pat JAV pasiuntiniai argumentuoja, kad „Huawei“, laikydamasi Kinijos įstatymų, privalėtų bendradarbiauti su Pekino šnipinėjimo agentūromis ir kad „Huawei“ vogė kitų technologijų bendrovių intelektinę nuosavybę. Amerikiečių prašymu Kanados pareigūnai sulaikė ir ketina JAV perduoti Meng Wanzhou – „Huawei“ finansų vadovę ir vieno iš įmonės įkūrėjų dukterį. Ji kaltinama Iranui taikomų JAV sankcijų pažeidimu.
JAV senatorius Markas Warmeris ketvirtadienį viešai įspėjo, kad „Huawei“ įranga yra „išskirtinai pavojinga“, ypač 5G ryšio tinklų kūrimo kontekste, mat egzistuoja potencialas, kad šioje įrangoje gali būti nepastebimas piktybinis kodas, kurį galima aktyvuoti vėlesniu metu, gavus Kinijos vyriausybės nurodymą. Anot šio senatoriaus, netgi telefonų skambučiai galėtų būti nukreipiami per Kiniją, kad šios šalies vyriausybė turėtų galimybę juos išklausyti.
„Dauguma mūsų sąjungininkų žvalgybos ir saugumo srityje suvokia šią problemą. Nemanau, kad per vėlu sustabdyti „Huawei“ plitimą kitose šalyse“, – pusryčiaudamas su žurnalistais sakė senatorius.
Europos ir Azijos valstybių vadovybė iš tiesų išklausė JAV argumentus, tačiau dažniausiai į juos nesureagavo taip, kaip norėtų amerikiečiai. Ir nesunku suprasti, kodėl. „Huawei“ įranga yra patikima, technologiškai pažangi ir ne tokia brangi, kaip konkurentų, aiškino regioninio JAV ryšio paslaugų teikėjo „Eastern Oregon Telecom“ generalinis direktorius Josephas Franellis, kurio įmonės tinklas yra pastatytas „Huawei“ įrangos pagrindu.
Kinijos Šenženo mieste pagrindinę būstinę įsteigusi bendrovė „Huawei“ savo oficialiuose pranešimuose nuolat kartoja, kad jų įrangą naudoja verslo ir vyriausybiniai klientai iš 170 valstybių ir kad ji nekelia didesnės grėsmės kibernetiniam saugumui, nei bet kurio kito gamintojo įranga. Vienas iš rotacijos būdu besikeičiančių „Huawei“ tarybos vadovų, Guo Pingas vasarį tvirtino, kad Vašingtono nusiteikimas prieš „Huawei“ yra priežastis, dėl kurios JAV atsiliko 5G ryšio technologijų vystyme, tačiau su kibernetiniu saugumu tai nėra susiję.
Vašingtono pastangos apriboti „Huawei“ rinkas yra dalis geopolitinės JAV ir Kinijos kovos, kurią galima palyginti su Šaltuoju karu, vykusiu tarp JAV ir Sovietų sąjungos. O europiečiams JAV ir Kinijos derybos dėl verslo santykių yra tarsi spyglys pašonėje: ES bando atrasti pusiausvyrą tarp artimos partnerystės su amerikiečiais ir noru palaikyti verslo ryšius su kinais.
Naujausia D. Trumpo provokacija – grasinimas daugiau nei dukart padidinti muito tarifus 200 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš Kinijos – padėtį komplikuoja dar labiau.
Viena iš kovos prieš „Huawei“ nesėkmių amerikiečius ištiko praėjusią savaitę, 32 valstybių atstovų susitikime Prahoje. Susitikimo tikslas buvo 5G standartų tikslinimas. Vyriausybių atstovai pateikė vieningą pareiškimą, kuriuo buvo įspėjama nesirinkti tokių įrangos tiekėjų, kurie būtų jautrūs valstybių spaudimui. Tačiau to paties susitikimo užkulisiuose Vokietijos, Prancūzijos ir Austrijos atstovai siekė, kad bendro pareiškimo antraštėje žodis „principai“ būtų pakeistas į ne tokį griežtą žodį „pasiūlymai“. Tokiu būdu norima pabrėžti, kad pareiškimas nėra įpareigojantis.
JAV Valstybės departamento darbuotojas, daugiausiai dirbantis ties „Huawei“ klausimais – Robertas Strayeris – trečiadienį paskelbė, jog Europa žengė pirmą svarbų žingsnį. Jeigu Prahos pranešimo būtų laikomasi griežtai, tai galėtų tapti žingsniu draudžiant Kinijos įmonių įrangos naudojimą 5G tinkluose. Jis nepritaria nuomonei, kad pernelyg silpni ir reti realūs veiksmai prieš „Huawei“ reiškia, kad amerikiečiai kovą jau pralaimėjo. „Nors dar nematėme uždraudimų naudoti kokios nors konkrečios kompanijos įrangą, manau, tam dar per anksti“, – sakė J.Strayeris, Kibernetinio saugumo politikos sekretoriaus asistentas.
Anot „Eurasia Group“ analitiko Paulo Triolo, pagal Prahos pasiūlymą kai kurios Europos valstybės galėtų taikyti du skirtingus reikalavimų rinkinius: vienas būtų mobiliųjų ryšių tinklų pagrindui, per kurį keliauja milžiniški duomenų srautai – tokie tinklai būtų statomi be „Huawei“ įrangos. Antras taisyklių rinkinys – ne tokias jautrias funkcijas atliekančiai įrangai (pavyzdžiui, antenoms).
Panašų požiūrį į 5G tinklų plėtrą ketina taikyti Jungtinė Karalystė. Europos Sąjunga taip pat nesiėmė visuotinio „Huawei“ įrangos draudimo ir nurodė kiekvienai valstybei atskirai įsivertinti grėsmes 5G tinklo infrastruktūroje, o šio vertinimo ataskaitas pateikti iki liepos vidurio.
Italijos vyriausybė amerikiečių perspėjimus ir grasinimus apskritai praleido negirdomis – jie ketina stiprinti prekybinius ryšius su Kinija. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad ji nepritaria konkrečių kompanijų išskyrimui ir draudimui. Vietoj tokio tikslinio „Huawei“ įrangos draudimo Vokietija atliks išsamias testavimo, priežiūros ir patvirtinimo taisykles, kurios bus taikomis visiems įrangos tiekėjams.
Visi Europos mobiliojo ryšio operatoriai priešinasi ketinimams drausti „Huawei“ įrangą, nes jų verslas yra stipriai priklausomas nuo įrangos tiekėjų, o atsisakius „Huawei“ įrangos kiltų grėsmė pagal 5G tinklų raidą atsilikti nuo kitų pasaulio kraštų.
Tuo tarpu JAV teritorijoje „Huawei“ veiksmai vien reklamomis žiniasklaidoje neapsiribos: Kinijos įmonė teisminiu keliu sieks atšaukti sprendimą, dėl kurio valstybinės agentūros, su valstybės institucijomis dirbantys rangovai ir valstybinių dotacijų gavėjai negali palaikyti verslo santykių su „Huawei“.
„Vienos įmonės blokavimas JAV rinkoje tinklo saugumo nepadidins“, – sakė „Huawei“ atstovė spaudai JAV teritorijoje Joy Tan. Ji nurodė, kad bet kokios technologinės įrangos gamyba yra smarkiai priklausoma nuo Kinijos, kur gaminama itin daug elektronikos komponentų. Taip pat įmonės atstovė pabrėžė, kad bendradarbiaujant su JK vyriausybe parengta trečiųjų šalių sertifikavimo sistema, leidžianti patikrinti, ar ryšio įrangoje esama „galinių durų“ ir kitų kibernetinio saugumo grėsmių – anot jos, būtent tokiais principais turėtų vadovautis ir kitų valstybių įstatymų leidėjai.
Bet Vašingtone ausų, linkusių ją išklausyti, J. Tan dar nerado.
„Nemanau, kad mūsų šalis pakankamai gerai dirba įspėdama likusį pasaulį apie tai, kokią grėsmę kelia „Huawei“. Nes manau, kad jei būčiau Jungtinė Karalystė ar Vokietija ir žinočiau faktus, neįsivaizduoju, kaip galėčiau juos įsileisti“, – sakė JAV senatorius Angusas Kingas, priklausantis žvalgybos komitetui.
Nepaisant amerikiečių pastangų, „Huawei“ augina savo rinkos dalį, finansinę galią ir net artimiausių JAV sąjungininkų palankumą. O tai reiškia, kad bent jau kol kas „Huawei“ ir Donaldo Trumpo dvikovoje laimi kinai.
