Lazerių pramonė – viena iš aukštųjų technologijų sričių, kuria Lietuva gali didžiuotis ir pasigirti esanti tarp tvirtų lyderių. Vis tik šios pramonės atstovai sunerimę – lazerių pramonė, kaip ir nemaža dalis kitų inžinerinės pramonės įmonių, negali tinkamai plėstis, nes kenčia dėl specialistų trūkumo.
Lazerių pramonė – viena iš aukštųjų technologijų sričių, kuria Lietuva gali didžiuotis ir pasigirti esanti tarp tvirtų lyderių. Vis tik šios pramonės atstovai sunerimę – lazerių pramonė, kaip ir nemaža dalis kitų inžinerinės pramonės įmonių, negali tinkamai plėstis, nes kenčia dėl specialistų trūkumo.
Asociatyvi nuotr.
„Jau keletą metų pastebime aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą, situacija darosi katastrofiška. Pavyzdžiui, lazerių ir kitų fotonikos prietaisų kūrimui yra būtina itin tiksli mechanika, kadangi be mechanikos žinių joks lazeris nebus sukurtas. Trūksta mechanikos inžinierių tiksliųjų mašinų gamybai, nėra metalo apdirbimo technologų, metrologų ir metalo apdirbimo kokybės specialistų. Lietuvoje šios srities atlyginimai konkuruoja su Vakarų šalimis, lenkia net Italiją ir Ispaniją. Lietuvos universitetų parengiami specialistai nespėja patenkinti rinkos poreikio, bet nepanašu, kad valstybės mastu ši problema yra aiškiai suvokiama, nors dabar aukštųjų technologijų įmonės yra priverstos ieškoti trūkstamų specialistų užsienyje arba perkelti gamybą į kitas valstybes“, – sako UAB „Standa“ direktorius dr. Michail Berba. Anot jo, kadangi jaunų specialistų gauti beveik neįmanoma, nes jie pradeda dirbti dar nebaigę studijų, pastaraisiais metais išryškėjo nauja tendencija – specialistų viliojimas iš konkurentų, o tai taip pat trukdo nuosekliai plėtrai ir normaliam darbui.
UAB „Standa“ direktoriui antrina Vokietijos kapitalo automobilių detalių gamybinės įmonės UAB „Metec“ direktoriaus pavaduotoja Kristina Šarkinaitė: „Jaučiame itin didelį mechanikos inžinerijos ir gamybos inžinerijos specialistų stygių. Bendraujame su Lietuvos universitetais, ypač su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU), jo studentais, kurie dirba įmonėje, atlieka praktiką. Didžiąją dalį įmonėje dirbančių inžinierių sudaro būtent VGTU absolventai. Įmonė mielai įdarbintų dar keliolika specialistų, tačiau jų tiesiog nėra“.
VGTU Mechanikos fakulteto Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros vedėjas prof. Mindaugas Jurevičius patvirtina, kad į universitetą kreipiasi itin daug pramonės atstovų, kurie ieško jaunų specialistų ir net yra pasiryžę patys prisidėti prie studijų proceso, kad užsitikrintų galimybę rasti sau darbuotojų. Anot jo, kitos išeities jiems ir nebelieka, nes paklausūs mechanikos studentai į darbo rinka įsilieja vis anksčiau.
„Dirbančių studentų skaičius pastaruoju metu vis auga. Jau prieš keletą metų nusistovėjo tendencija, kad 4-ojo kurso studentai jau dirba pagal profesiją, o dabar tampa įprasta, kad į darbo rinką dirbdami pagal profesiją įsilieja ir 3-io kurso studentai. Darbdaviai privalo susitaikyti su tuo, kad studentai lanko paskaitas ir mokosi, nes kitos išeities jie neturi – nenori paleisti jaunų specialistų“, – sako VGTU profesorius M. Jurevičius.
Vis tik nepaisant didžiulės specialistų paklausos, inžinerinės studijos stokoja populiarumo lyginant su vis dar aukštumose išliekančiais socialiniais ir humanitariniais mokslais. Besirenkančių paklausias profesijas mažėja ir dėl bendro mažėjančio stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas skaičiaus. Nepaisant to, pramonės įmonėms kvalifikuotų specialistų reikia vis daugiau. Dėl šios priežasties VGTU Mechanikos fakultetas sukvietė akademinės bendruomenės ir pramonės įmonių atstovų susitikimą, kurio metu vyko diskusija „Specialistų poreikis Lietuvos inžinerinei pramonei“.
Susitikimo metu VGTU atstovai aptarė mechanikos inžinerijos ir gamybos inžinerijos specialistų rengimą, o universiteto socialinių partnerių-įmonių atstovai dalinosi įžvalgomis apie šios srities darbuotojų paklausą Lietuvos pramonės įmonėse. Abi pusės aptarė galimas tolimesnio bendravimo ir bendradarbiavimo kryptis verslo atstovams aktyviau įsitraukiant į jaunų specialistų ruošimą atliepiant į pramonės 4.0 atnešamus pokyčius. Diskutuota apie įmonių stipriąsias puses pritraukiant naujus specialistus bei išlaikant esamus, aptartos galimybės abiem pusėms bendradarbiauti informuojant moksleivius apie prestižinę inžinieriaus profesiją ir jos atveriamas galimybes.
Pasak susitikime dalyvavusio Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos direktoriaus Dariaus Lasionio, visos Lietuvos aukštosios mokyklos, ruošiančios specialistus inžinerinei pramonei, turi konsoliduoti savo turimus išteklius ir skirti dėmesio moksleivių supažindinimui su inžinerinėmis profesijomis ir moderniais pokyčiais šioje srityje. „Šių specialybių populiarinimas ir prestižo kėlimas turėtų tapti prioritetu. Kad pasiektume efektyvų rezultatą, svarbu, kad savo veiklas apjungtų didieji inžinerinės pakraipos programas turintys šalies universitetai“, – sakė D. Lasionis.
