Nors mokslo ir privataus sektoriaus atstovų bendradarbiavimas jau nieko nebestebina, tačiau skiriamos vardinės stipendijos už atliekamą praktiką – vis dar retai pasitaikantis reiškinys. Pasak verslo atstovų, tokių pavyzdžių galėtų būti ir gerokai daugiau, jei būtų didesnis valstybės ar kitų organizacijų indėlis tarpininkaujant.
KTK archyvo nuotr.
Nepakanka bendradarbiavimą skatinančių organizacijų
Tarptautinis verslas Lietuvos rinką jau atrado. Nuolat girdime apie tokias pasaulines kompanijas kaip „Continental“, „Hella“ ar kitas, kurios investavo mūsų šalyje, čia įkūrė gamyklas ir samdo vietos specialistus. Šį santykį užmegzti padėjo VšĮ „Investuok Lietuvoje“, šalies ambasadoriai, verslo ar kitos organizacijos.
Dėka šių iniciatyvų pramonės gigantai atsisuko į Lietuvą ir nors mus pastebėjo didieji, gana nedidelėje šalyje esamam verslui atrasti tokius partnerius, su kuriais kartu bendradarbiaujant būtų galima pradėti kurti didesnį konkurencinį pranašumą bei padengti vis didėjantį specialistų deficitą, dar ne taip paprasta.
Pasak UAB „Pelly Baltic“ vadovo Andriaus Tamulionio, verslas Lietuvoje mato didelę bendradarbiavimo su aukštosiomis mokyklomis naudą ir potencialą, tačiau vis dar yra nemažai kliūčių ir trūksta masiškumo.
„Mokslo ir verslo bendradarbiavimo nauda yra abipusiai naudinga ir mes ją aiškiai matome bei suprantame. Kai kurios aukštosios mokyklos, kaip pavyzdžiui, Kauno technikos kolegija, kryptingai atnaujina savo įrangą, įrengia naujas laboratorijas, turi kvalifikuotus dėstytojus ir ilgametę patirtį, ruošiant vienos ar kitos specializacijos profesionalus.
Visgi, atėjus didelėms tarptautinėms kompanijoms, Lietuvoje pramonės rinkoje situacija tapo itin konkurencinga. Rinkoje jau veikiančios kompanijos konkuruoja su tarptautinėmis dėl rinkoje esančio limituoto specialistų skaičiaus. Tokiu atveju dažniausiai konkurencija vyksta tik didesniais darbo užmokesčiais, o investuoti į naujai ateinančius į rinką darbuotojus – tai yra į studijų institucijų potencialą, renkasi ne kiekvienas.
Ši situacija iš dalies atsiranda ir dėl to, kad šiandien nėra sudėtinga užmegzti pirmąjį abipusį santykį tarp verslo ir mokslo, tačiau sudėtinga tokį ryšį išlaikyti ilgesnį laiką abipusiai naudingu. Trūksta ir išorinių organizacijų, kurios yra, pavyzdžiui, verslo sektoriuje ir padeda rasti partnerius. Dažnai šis ryšys tarp mokslo ir verslo atsiranda tik dėka pačios kolegijos ar verslo, kuris siekia optimizuoti veiklą, išnaudoti mokslo potencialą ir įgyti konkurencinį pranašumą. Deja, ne visos įmonės pagalvoja apie šį sprendimą ir ypač veiklos pradžioje, kada daugeliui tai yra būtina“, – sako jis.
Investuoja į potencialą
A. Tamulionio teigimu, bendradarbiavimo nauda yra ne tik aukštosioms mokykloms, kurios kartu investuoja į modernias laboratorijas, ar verslui, kuris gali tikėtis taikomųjų tyrimų, bet ir studentams, kurie įgauna galimybę stažuotis moderniose įmonėse.
„Džiugu, kad mes patys, savo iniciatyva pradėjome artimą bendradarbiavimą su Kauno technikos kolegija (KTK), kurios studentui skyrėme ženklią praktikos stipendiją. Ateinanti jauna karta yra kiek kitokia. Anksčiau galbūt buvo galima sakyti, kad pirma reikia rezultato, o tada mes paskatinsime. Dabar viskas keičiasi ir reikia dirbti kitaip. Žmonės turi kitas galimybes ir dėl jų konkuruojama net pasauliniu mastu. Mes tai matome ir prisitaikome prie dabartinių sąlygų.
Žinoma, čia svarbiausia net ne stipendija, kuri, tikime, šiais laikais bus nemaža paspirtis praktikantui ir leis susikoncentruoti į studijas, o ne išgyvenimo klausimą, tačiau galimybė įsilieti į darbo procesą kur kas anksčiau ir greičiau.
Matome, kad daug studentų išvyksta į užsienį, nes neranda sau tinkamų darbo vietų. Spręsdami šią problemą siūlome gerai apmokamas praktikas, kurių metu studentas pamatys visą verslo kelią, gamybinius procesus, karjeros galimybes. Jis jau turės įgijęs atitinkamas kompetencijas dar tik pirmaisiais studijų metais. Jei jam patiks mūsų kompanijos filosofija ir darbo pobūdis, žinoma, tikimės, kad jis liks ir dirbti pas mus. Šiandien tai yra tik galimybė, bet ateityje tikime, kad tai taps mūsų stiprybe, nes rinkoje konkurencija dėl darbuotojų tik stiprės. Būtų puiku, jei dalis tokios praktikos būtų subsidijuojama ir valstybės.
Ateinanti pramonės revoliucija, skaitmenizacija ir robotizacija taip pat paliks savo ryškų pėdsaką, o reikalavimai specialistams tik augs – kaip ir kova dėl jų. Prie specialistų deficito prisideda ir per mažas inžinerinių profesijų populiarinimas bei nelengvos inžinerinių mokslų studijos. Tik nedidelė dalis jaunuolių žino, kas tai yra medžiagų apdirbimas, kokiomis sąlygomis yra dirbama ir kokį potencialą turi tokios srities įmonės Lietuvoje. Daug paprasčiau, pavyzdžiui, aviacijos inžinerijai, kuri yra daugeliui tarsi svajonė ir ten surinkti būsimų specialistų grupes lengviau.
Šiandien medžiagų apdirbimas yra labai įdomi ir naujausiomis technologijomis paremta pramonės šaka, kuri labai pasikeitė per paskutinius 10 metų. Pavyzdžiui, mes dirbame su plastiku. Kai pradėjome – dirbome vienaip, nes nebuvo žinomos visos jo savybės, o šiandien jau atrandame kitas šios medžiagos savybes ir aspektus bei metodus, kaip ją apdirbti. Čia matome ir galimą didelį aukštųjų mokyklų indėlį, atliekant taikomuosius tyrimus, kaip apdirbti tokias medžiagas lengviau, greičiau, efektyviau ir kokybiškiau. Juk vieną medžiagą galima apdoroti įvairiais būdais: tiek šalčiu, tiek karščiu, pjaustant srovėmis ar kitais metodais. Tik ateitis parodys, kaip ši pramonės šaka dar keisis ir kaip keis mūsų kasdieninį gyvenimą produktais, kuriuos pagaminame.
Kryptingai dirbdami su Kauno technikos kolegija ir investuodami į studentus norime parodyti teisingą pavyzdį ir pasakyti, kad pasirinkimų yra labai daug, svarbu domėtis ir norėti save išbandyti“, – aktyviau dirbti ir kitose inžinerinės pramonės šakose skatina A. Tamulionis.