Nuo šių metų stojantieji į aukštąsias mokyklas turės dar plačiau atverti pinigines – universitetai, atsižvelgę į ministerijos veiksmus, kilstelėjo studijų kainas. Pagal galiojančius nuostatus, studijų kainos tiems, kurie patys moka už mokslą, negali būti mažesnės nei valstybės skiriamas krepšelis, tad universitetai tvirtina naujas kainas ir jau aiškėja, kiek būsimiems studentams mokslai kainuos nuo šio rudens.
Nuo šių metų stojantieji į aukštąsias mokyklas turės dar plačiau atverti pinigines – universitetai, atsižvelgę į ministerijos veiksmus, kilstelėjo studijų kainas.
Vasarį Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo buvo padidinti studijų krepšeliai arba kitaip – norminės studijų kainos. Pagal galiojančius nuostatus, studijų kainos tiems, kurie patys moka už mokslą, negali būti mažesnės nei valstybės skiriamas krepšelis, tad universitetai tvirtina naujas kainas ir jau aiškėja, kiek būsimiems studentams mokslai kainuos nuo šio rudens.
Valstybė šįmet pakėlė visų studijų kainas. Kai kurių kaina kilo keliais šimtais eurų, o kelių šoktelėjo net beveik dviem tūkstančiais. Tad kils ir tų studijų kainos, kurios dabar liko mažesnės už krepšelio dydį.
Tiesa, universitetai savo kainas tvirtina savo viduje, todėl jos gali būti didesnės už valstybės nustatytas normines kainas. Daugiau nei krepšelio vertė iš savo kišenės šįmet už mokamas studijas turės padengti tie, kurie nuspręs studijuoti Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultete. Ir ne tik.
Vilniaus universitete daugumos studijų kaina bus tokia, kaip ir norminė, tačiau studijos, kurių kaštai didesni nei krepšelis, kainuos daugiau nei nustatyta valstybės suma.
Tačiau kainos kils tik tiems, kurie įstos mokytis nuo šių metų, dabar studijuojantiems studentams kaina nekis, liks tokia, kokia buvo numatyta stojant į aukštąją mokyklą.
Brangiau nei valstybė įvertino verslo, teisės ir komunikacijos studijas
Informatikos mokslų, fizinių ar inžinerijos mokslų, technologijų mokslų studijų krypčių grupės, vertimo studijų ar architektūros studijų krypčių studentai, norintys studijuoti KTU, už metus studijų turės pakloti 2595 eurus.
Tiek pat už informatikos studijas turės sumokėti ir pasirinkę VU.
Tiek pat šias studijas įvertino ir valstybė, tad universitetinė kaina atitinka valstybinę. Tačiau pernai šios studijos kainavo 2274 Eur, o užpernai – 2242. Tad pernai kaina kilo vos 32 eurais, o šįmet šoktelėjo dar 321 euru.
Filosofijos, ekonomikos, politikos mokslų, sociologijos, komunikacijos studijų krypties, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių studentai nuo šio rudens KTU universitete mokės 1466 eurus už metus. Tokia yra ir valstybės nustatyta šių studijų krypčių kaina, tačiau VU universitete už filosofijos studijas studentai mokės 1970 eurų.
Daugiau nei nustatyta valstybės VU kainuos ir ekonomikos studijos – ne krepšelio vertę – 1466, o universiteto nustatytą kainą – 2040 Eur. Tiek pat Vilniaus universitete kainuos ir vadybos studijos.
Sociologijos ir socialinio darbo studentai mokslams turės sutaupyti 1970, nors valstybė šias studijas įvertino 1466 Eur.
Humanitarinius mokslus pasirinkę studentai VU universitete mokės tiek, kiek vertas ir krepšelis – po 2595 Eur už metus.
Lingvistikos studijos VU universitete taip pat brangesnės už krepšelį – ne 2175, o 2595.
Komunikacijos, leidybos, informacijos paslaugų ir žurnalistikos studijos valstybės įvertintos 1466 eurais, tačiau VU komunikacijos ir žurnalistikos studijas įvertino po 2000 Eur, leidybos – 1700, o informacijos paslaugų – 1600 Eur.
Teisės studijas valstybė taip pat įvertino 1466 Eur, o VU – 2250 Eur.
Tarptautinio verslo studijų kryptį pasirinkę studentai VU už metus mokslo turės sumokėti 3040 Eur, nors valstybė šias studijas įvertino 1466 Eur.
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus Viešosios komunikacijos vadovas Ervinas Spūdys DELFI teigė, kad daugumos studijų kainos, kaip ir Vilniaus universitete, tiesiog buvo sulygintos su norminėmis.
„Daugiausia atvejų nefinansuojamų vietų kainos išlieka tokios pačios, kaip ir finansuojamų. Ten, kur kainos skiriasi, patiriami kaštai yra didesni, negu valstybė finansuoja, – tvirtino VU atstovas ir pridūrė, kad studijų kainų kilimas yra teigiamas reiškinys. – Studijų kainų kilimas po dešimtmečio stagnacijos aukštajam mokslui yra pozityvus reiškinys, nes tai sudaro prielaidas dėstytojų atlyginimų, stipendijų studentams kilimui bei infrastruktūros gerinimui. Juolab, kad vidutiniai atlyginimai ir prekių bei paslaugų kainos šalyje dėl gerėjančios ekonominės būklės taip pat turi žymaus augimo kryptį.“
Kauno technologijos universiteto (KTU) Studijų departamento direktorė Kristina Ukvalbergienė DELFI teigė, kad už studijas mokantiems studentams, priimtiems nuo 2019 metų, studijų kainos bus analogiškos norminėms studijų kainoms. Tiesa, išskyrus vieną fakultetą.
Didesnę kainą nei norminė teks mokėti tiems, kurie pasirinks studijas Ekonomikos ir verslo fakultete, nors kainos ir šįmet čia išliks tokios pačios, kaip ir įstojusiems 2018 metais.
Ekonomikos ir verslo fakultete būsimieji studentai kviečiami studijuoti ekonomiką, finansus, Industrinių technologijų vadybą, marketingą ir verslo antreprenerystę.
Ministerija teigia, kad krepšelius didina dėl kylančių atlyginimų
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė, po to, kai paaiškėjo, kiek šįmet kyla norminės kainos, teigė, kad „vienam studentui tenkančios lėšos iki šiol Lietuvoje – vienos mažiausių ES, reikšmingesnio studijų krepšelio didėjimo nebuvo nuo 2009 metų“.
„Didžiąją studijų kainos dalį sudaro dėstytojų atlyginimai, kuriems ilgus metus nebuvo skiriama papildomų lėšų, – teigė ŠMSM atstovė E. Radėnienė. – 2018 m. dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų kėlimui paskirta papildomai 23,1 mln. eurų.“
E. Radėnienė įvardijo ir tikslią kainų kilimo priežastį: „2019 m. studijų krepšelis auga dėl to, kad būtų galima mokėti padidintus atlyginimus 2019 m. ir vėlesniais metais“.
Kainos kilo ir pernai
Nors VU atstovas DELFI tvirtino, kad „kainų kilimas po dešimtmečio stagnacijos aukštajam mokslui yra pozityvus reiškinys“, tačiau studijų kainos brango ir pernai. Tiesa, universitetai jas pakėlė po to, kai krepšelių vertę padidino valstybė.
Tačiau pernai buvo fiksuojamas mažesnis šuolis. Norminės kainos kilo iki 1,5 proc.
Labiausiai pernai išsiskyrė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos studijų kaina. Norminė šių studijų kaina pernai buvo 3294, o universitetinė – 4250 Eur. Kainų skirtumas – 956 eurai. Nors lyginant universitetines kainas, šios LSMU studijos per metus pabrango tik 100 eurų.
