2004 m. sukurtas socialinis tinklas „Facebook“ daugeliui tapo kasdienybe. Tačiau vis didėjant tokių žmonių skaičiui ir augant šios programos įtakai pasauliui, ji tampa vis kontroversiškesnė.
2004 m. sukurtas socialinis tinklas „Facebook“ daugeliui tapo kasdienybe. Tačiau vis didėjant tokių žmonių skaičiui ir augant šios programos įtakai pasauliui, ji tampa vis kontroversiškesnė.
Vienas naujausių visą pasaulį šokiravusių įvykių – Naujosios Zelandijos Kraistčerčo miestelyje vykusios musulmonų žudynės, kurių organizatorius siekdamas populiarumo šį įvykį tiesiogiai transliavo per „Facebook“. BBC duomenimis, Australijos vyriausybė jau žengė pirmąjį žingsnį bandydama pažaboti socialinius tinklus, kad už panašų kenksmingą turinį jų atstovai būtų baudžiami didelėmis baudomis arba net laisvės atėmimo bausme. Tačiau ši valstybė nėra pirmoji, kuri nusprendė kovoti su nevaldomu pasaulinės medijos pasauliu, ir panašu, kad nebus paskutinė.
„Facebook“ ir kai kuriuos kitus socialinius tinklus kontroversijos seka jau ne pirmą kartą. Socialiniai tinklai jau buvo kaltinami žiaurumo propagavimu, netikrų naujienų (angl. fake news) skleidimu ar net prisidėjimu prie genocido organizavimo.
Priemonė skleisti melą rinkimuose
2016 m. JAV prezidento rinkimai buvo vienas iš pagrindinių lūžio taškų „Facebook“ gyvavimo istorijoje. Tada paaiškėjo, kad šis socialinis tinklas gali tapti vienu iš pagrindinių propagandos sklaidos šaltinių, kurie galimai geba nulemti ir rinkimų baigtį. Nors po šio įvykio ir praėjo daug laiko, dar iki šiol socialinis tinklas nesugeba susitvarkyti su opia problema.
Naujausias pavyzdys – rinkimai Indijoje. „Time“ praneša, jog „Facebook“ turėjo sustiprinti savo saugumo komandą šalyje, turinčioje daugiau nei 300 mln. šio tinklo vartotojų, tris kartus iki 30 tūkst. darbuotojų, kad nepasikartotų netikrų naujienų ir paskalų plitimas kaip 2018 m., kai Indijos kaimiškose vietovėse žuvo apie 20 žmonių nuo gaujų, sutelktų per „Facebook“.
Genocido skatinimo platforma
Vienas rimčiausių kaltinimų, mestų „Facebook“, – kad tai platforma genocidui skatinti Mianmare. Remiantis „The New York Times“, Mianmaro kariuomenės pusę dešimtmečio vykdyta propagandos kampanija, nutaikyta prieš šalyje gyvenančią musulmonų rohinjų tautinę mažumą, lėmė daugybę mirčių, prievartavimų ir priverstinių deportacijų iš šalies. Vien per 2017 m. šalį buvo priversti palikti apie 700 tūkst. gyventojų.
Po šio įvykio „Facebook“ sustiprino savo regioninius turinio moderatorių išteklius, tačiau vienas BBC tyrimas atskleidė, jog pasaulyje veikiančių 24 kalbomis dirbančių 43 faktų tikrinimo organizacijų vis tiek nepakanka, norint patikrinti visą reikalingą informaciją.
Naudojimas konfliktuose. „Penktosios kartos“ karyba
Pasimokęs iš savų klaidų, „Facebook“ vėl dėl panašių priežasčių įkliuvo dėl melagingų žinių skleidimo blogais tikslais. Šį kartą provokuojant karinį konfliktą tarp Indijos ir Pakistano.
Šalyse pradėjo steigtis specialios kibernetinės pajėgos, kurių vienas iš pagrindinių ginklų tampa socialinės medijos. „Reuters“ žinių tarnyba pranešė, jog būtent tokios formos karyba buvo pritaikyta Pakistane, skleidžiant antiindišką informaciją regione.
Besinaudodamos „Facebook“, „Twitter“ ir „WhatsApp“ programomis, kibernetinės pajėgos skleidė melagingą informaciją apie indų tariamus žmogaus teisių pažeidimus, o pati Indija atsakydama į tai ėmėsi panašios strategijos. Nors „Facebook“ ir uždarė didžiąją daugumą tokių profilių, tai nesutrukdė toliau skleisti dezinformacijos.
Kaip apsigins „Facebook“?
Nors „Facebook“ atstovai bando spręsti susidariusias nevaldomo informacijos srauto problemas, jų pastangos būna mažai veiksmingos, jau po įvykusių incidentų. Tačiau pastaruoju metu šis socialinis tinklas ėmėsi ir savotiškai nepriklausomų iniciatyvų.
Viena iš jų – baltojo nacionalizmo ir separatizmo sklaidos sustabdymas socialiniame tinkle. CNN praneša, jog po dviejų savaičių nuo tragiškų įvykių Naujojoje Zelandijoje „Facebook“ ėmėsi masinių baltojo nacionalizmo ir neonacizmo puslapių valymo ir tokių puslapių beieškančius žmones nukreips į pagalbos grupes, kovojančias su nepakantumu.
Taip pat, bandydamas sustabdyti netikrų naujienų sklaidą, „Facebook“ nusprendė imtis iniciatyvos ir bendradarbiaudamas su žiniasklaidos priemonėmis pasiryžo sukurti specialų skirtuką, kuriame būtų viešinama tik geros kokybės ir patikima informacija. „The Independent“ teigimu, pats socialinis tinklas mokės leidėjams ir žurnalistams už jų kuriamą medžiagą, nors, pasak „Facebook“ vadovo Marko Zuckerbergo, jie netaps atskiru nepriklausomu leidėju, nes nekurs savų naujienų ir medžiagos.
Tačiau esminis klausimas – ar šių priemonių užteks, norint sukontroliuoti šį nevaldomą monstrą, ar valstybėms teks imtis iniciatyvos, kaip tai jau daro kai kurios pasaulio šalys, taip užmaunant šiam socialiniam tinklui antsnukį?
